2016 Gruodžio 24

Ketvirtoji pramonės revoliucija beldžiasi į valdžios duris

veidas.lt

A. Januševičiaus nuotr.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija – ar su politikais, ar be jų – bus, tik klausimas, ar būsime jai pasirengę, nes prognozuojami labai greiti pokyčiai“, – sako Edgaras Leichteris, Lietuvos robotikos asociacijos direktorius.

Aušra LĖKA

Pirmoji pramonės revoliucija prasidėjo sukūrus garo variklį, antroji – atsiradus elektrai, trečioji – XX a. paskutinį dešimtmetį, gamybos ir paslaugų srityje ėmus taikyti informacines technologijas. Dabartinė, ketvirtoji pramonės re­voliucija, dar vadinama daiktų internetu, reiškia to­talinę pramonės kompiuterizaciją, jos esminis prin­cipas – sujungiant mechanizmus ir jų sistemas su­kur­ti išmaniuosius tinklus visoje grandinėje, kur jie pa­tys gali organizuoti, kontroliuoti savarankiškai vei­kiančius gamybos procesus.

Tai ne tik ateitis – jau šiandien tai iš esmės keičia pra­monę, gamybos procesus, verslo modelius, švietimą.

Vokietijoje daiktų internetas – jau realybė

Ketvirtosios pramonės revoliucijos didžiausi „revoliucionieriai“ – vokiečiai, jų sugalvotas ir „re­vo­­liucijos“ prekės ženklas „Industrie 4.0“, dabar nau­dojamas ir kitose šalyse. 2013 m. bendromis Vo­k­ietijos vyriausybės, pramonės ir verslo, akademinės bendruomenės pastangomis pradėta įgyvendinti  „Industrie 4.0“ iniciatyva ir tam sukurta platforma, kuriai vadovauja du šalies ministrai – ekonomikos ir energetikos bei švietimo ir mokslinių tyrimų.

Vokietijoje jau galima savo akimis pamatyti, kaip veikia vadinamasis daiktų internetas, didžiulės valstybės ir privačios lėšos investuojamos į tyrimus. Iš­ma­nioji gamykla ar sandėlis, kur nesimato nė vieno žmogaus, o tarpusavyje „bendrauja“ daiktai, čia jau tampa realybe: praktikoje įgyvendinamas skaitmeninėmis technologijomis paremtas tiekimo, gamybos ir realizacijos grandinės valdymas, kurį organizuoja ir vykdo pačios skaitmeninės technologijos.

Dortmundo Fraunhoferio medžiagų srautų ir lo­gistikos institute (galimybę jame apsilankyti grupei Lie­tuvos žurnalistų, taip pat ir „Veido“, suteikė Vo­kie­tijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų mi­nisterija bei Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai) įrenginiai patys save „organizuoja“, kontro­liuoja, net susiremontuoja, o gamybos žingsniai gali būti reguliuojami kad ir iš kito pasaulio krašto.

Institute kuriami lengvai naudojami išmanieji valdymo prietaisai, skirti sąsajai tarp žmogaus ir įvairių mechanizmų. Didžiausias gamyklas netrukus bus galima valdyti specialiais įrenginiais, ku­riais naudotis paprasčiau nei mobiliuoju telefonu.

Institute 3D spausdintuvu „išsispausdinami“ rei­­­kalingi daiktai, pavyzdžiui, dronai, kurie čia ekspe­rimentiniame sandėlyje pakeitė žmones, – jie per­neša daiktus iš vienos vietos į kitą. Institutas su­kūrė ir „laipiojantį“ stelažais įrenginį, kuris be lifto ir be bėgių gali judėti tiek horizontaliai, tiek vertika­liai ir padėti ar paimti daiktus, kur tik kitas me­chanizmas jam nurodys. Tai gerokai palengvins lo­gistikos darbus. Procesų skaitmeninimas, automa­ti­zavimas visose srityse leis mažesnėmis sąnaudomis sparčiai gaminti aukštos kokybės produktus, tik tam reikės aukštos kvalifikacijos specialistų.

90 proc. darbo vietų reikės skaitmeninių įgūdžių

Prognozuojama, kad iki 2020 m. prie interneto bus prijungta 34 mlrd. įrenginių (2015 m. buvo 10 mlrd.), ir ne tik pramonėje – ketvirtoji pramonės re­voliucija ateis į visas gyvenimo sritis. Skai­čiuo­ja­ma, kad per artimiausius trejus ketverius metus že­mės ūkyje bus naudojama 75 mln. tokių įrenginių, daugiausia daviklių, matuojančių dirvožemio rūgštingumą, temperatūrą bei kt., ir tai padės ūkininkams pa­didinti derlių. Sveikatos apsaugos srityje jau po trejų ketverių metų apie 646 mln. daiktų interneto įrenginių rinks duomenis ir automatizuos procesus.

Abejojantiems tokiais permainų tempais verta prisiminti, kaip greitai technologijos gali pakeisti vie­­ną ar kitą sritį: prireikė vos poros metų, kad skait­meninis mobilusis ryšys iš rinkos beveik išstumtų analoginį. Bet įmonėms, kurios negailės investicijų, šios tendencijos žada neregėtas produktyvumo ir pelno aukštumas.

Didelė dalis darbų bus automatizuoti ar atliekami pasitelkus technologines inovacijas. Tai reiškia, kad gali būti panaikinta didelė dalis darbo vietų: pagal dabartines prognozes, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse – 57 proc., o Kinijoje – net 77 proc. Tai jau vyksta: šiemet di­džiau­siu pasaulio fabriku vadinamas „Foxconn“ ro­botais pakeitė 60 tūkst. darbuotojų.

Nekvalifikuotų darbuotojų ateitis niūri. Pa­sau­lio ekonomikos forumas prognozuoja, kad dėl spar­čios technologinės pažangos iki 2020 m. pasikeis maždaug trečdalis kompetencijų, kurios šiandien laikomos svarbiausiomis darbinėje veikloje. Jau artimiausiu metu net 90 proc. darbo vietų reikalaus tam tikrų skaitmeninių įgūdžių. Ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešama visuotinė skaitmenizacija neabejotinai pareikalaus aukštesnių IT įgū­­džių, kurie taps daugelio ateities specialybių pa­ma­tu.  Jau šiandien politikai privalėtų intensyviai mąs­tyti, ką turės daryti žmonės, kai pramoninei ga­mybai ir paslaugų sričiai jų reikės vis mažiau. Tech­nologijos neišvengiamai pakeis pasaulinę darbo rinką, o kai kurių profesijų iš viso neliks.

„IT mokymas – tai ne tik kompiuterinis raštingu­mas, tai ir logika, algoritmavimo ir analitiniai įgū­­džiai, procesų sekos supratimas ir kita. Prieš kurį laiką didesnį valstybės dėmesį į švietimą sutelkę suomiai ir pietų korėjiečiai šiandien gali džiaugtis lyderiaujančiomis švietimo sistemomis pasaulyje ir stipria ekonomika, o estai, ėmęsi veiksmų dėl švietimo dešimtmečiu anksčiau nei lietuviai, šiandien lenkia mus ne tik šioje srityje. Šiandien dėmesys turi būti skirtas ne tik IT, kaip atskiro dalyko, mokymui – IT turi būti naudojamos ir kaip įrankis kitų dalykų mokyme“, – pabrėžia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Ro­ber­tas Dargis.

Akivaizdu, kad šių įgūdžių ugdymą reikia pradėti kuo anksčiau. Didžioji Britanija prieš keletą me­tų nusprendė visus vaikus pradėti mokyti progra­mavimo dar pradinėse klasėse. Panašiu pavyzdžiu seka Estija, Suomija ir vis daugiau kitų šalių. Jos supranta, kad toks sprendimas netrukus gali tapti labai svarbiu strateginiu pranašumu.

Taigi kitos šalys valstybiniu mastu rengiasi skaitmeninei pramonės revoliucijai, yra parengusios nacionalinio masto programas. Šių metų balandį E­u­ropos pramonės skaitmenizavimo strategiją pa­skelbė ir Europos Komisija. Lietuvai derėtų nedelsiant pasekti gerais pavyzdžiais.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-50-2016-m

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...