2011 Gruodžio 09

Keliai atveria vartus vietiniam turizmui ir verslui

veidas.lt


2007–2013 m. Lietuvoje numatoma įgyvendinti apie 200 savivaldos transporto projektų.

Iš pirmo žvigsnio gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje už ES paramos lėšas vykdami daugiausia stambūs kelių rekonstrukcijos ir tiesimo projektai. Iš tikrųjų taip nėra: keliai tiesiami ir remontuojami tiek miesteliuose, tiek gyvenvietėse, tiek kai kuriuose kaimuose. Tai didžiulė paskata plėtoti turizmo ir verslo projektus.
Bakstelkime pirštu į Anykščių rajoną, kuris yra pripažintas kurortine teritorija. Kaip šiame krašte tvarkomi keliai, asfaltuojami žvyrkeliai? Vien šiais metais už 5,2 mln. Lt Anykščiuose rekonstruotos aštuonios miesto gatvės, keletas gatvių ir vietinių kelių išasfaltuota ir rajono seniūnijose. Savivaldybei šie darbai tekainavo mažiau nei 300 tūkst. Lt – didžioji dalis lėšų, beveik 5 mln. Lt, buvo skirta iš Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto.
„Pasinaudodami ES parama, šiemet Anykščiuose sutvarkėme Ukmergės, Eglėkalnio, J.Tumo-Vaižganto, Švyturio, Spartako, Šaltinio, Vilties, J.Basanavičiaus gatves“, – informavo Anykščių rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas Albertas Miškinis.
Gatvės ir keliai taip pat pagražėjo Anykščių rajone esančiose Traupio, Troškūnų, Skiemonių seniūnijose. Išasfaltuoti kelių Anykščiai–Storiai, Kriokšlio kaimas–Rubikiai ruožai.
Atlikti rekonstrukcijos darbai iš esmės pakeitė minėtų gatvių ir kelių kokybę – dabar čia paklota asfaltbetonio danga, daugelyje gatvių įrengti šaligatviai ir apšvietimas, prie kelių sutvarkyti kelkraščiai, įrengtos nuovažos.

Kad kelias būtų patogus

„Turistui, keliautojui galimybė patogiai, geru keliu pasiekti lankytiną objektą – labai svarbi. Tai pridėtinė vertė turizmui, – teigia Anykščių rajono turizmo informacijos centro direktorius Rimantas Sereičikas. – Pažvelkime kad ir į tokį objektą Anykščių apylinkėse, kaip Karalienės liūnas, – nors aplinka ten puikiai sutvarkyta, tačiau privažiuoti iki jo sunku. Šį objektą pasiekia tik labai užsispyrę keliautojai.“
Pasak pašnekovo, visai kitokia padėtis prie Rubikių ežero: kai rajono savivaldybė išasfaltavo žvyrkelį, vedantį ežero link, vasarotojai džiaugiasi neatsidžiaugia patogiu privažiavimu. O juk išasfaltuoti tik keli kilometrai.
„Vietos gyventojams, kaimo turizmo sodybų šeimininkams iš karto atsirado paskata susitvarkyti aplinką. Į tokią sutvarkytą vietovę lengviau pritraukti ir investicijų“, – neabejoja R.Sereičikas.
Kolegai pritaria ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas: „Valstybinių, regioninių ir vietinių kelių kokybė, žvelgiant iš kaimo turizmo pozicijos, šio verslo plėtrai labai svarbi. Štai viešbučiams, kurie veikia miestuose, ši problema atkrinta, o mūsų asociacijos nariams, kurių sodybos yra kaimų glūdumoje, tai gyvybiškai svarbus aspektas.“

Geriausiai išmano pačios savivaldybės

Kaip panaudoti 2007–2013 m. ES paramą vietiniams keliams ir gatvėms – sprendžia pačios savivaldybės. Kas geriau, jei ne vietos valdžios atstovai, gali žinoti savo miesto ar rajono kelių ir gatvių būklę, gyventojų poreikius, susisiekimo problemas?
2007–2013 m. Lietuvoje numatoma įgyvendinti apie 200 savivaldos transporto projektų. Skiriamos lėšos padeda ir ateityje padės šiuolaikiškai įrengti gatves ir vietinius kelius, pagerinti eismo sąlygas, kurti gražesnį bei saugesnį miestą, kaimą ar gyvenvietę.
Nuo to, kaip bus panaudotos lėšos 2007–2013 m. laikotarpiu, priklausys, kokius regionus, o kartu ir visą šalį, matysime ateityje. Todėl Susisiekimo ministerija ir nusprendė trečdalį visų šio laikotarpio Europos regioninio plėtros fondo lėšų, skirtų transporto sektoriui, atiduoti būtent regionams. O tai beveik 1,2 mlrd. Lt.
„Gaivinant šalies ekonomiką, miestų, miestelių bei rajonų transporto infrastruktūros plėtros projektai strategiškai yra ne mažiau svarbūs nei valstybinės reikšmės“, – įsitikinęs ministerijos kancleris Tomas Karpavičius.
Pasak jo, ES lėšomis regionuose vykdomais projektais norima užtikrinti, kad čia ne tik nesustotų gyvenimas, bet ir atsirastų naujų galimybių plėtoti verslą, turizmą, pritraukti investicijų. „Kurtis verslininkus regionuose skatintų ne tik pigesnė darbo jėga – būtų įvertinami ir susisiekimo infrastruktūros privalumai: galimybė patogiai atsivežti žaliavų, išvežti pagamintą produkciją, patogus privažiavimas klientams. Mūsų užduotis dabar – šias sąlygas padaryti patrauklias“, – pabrėžia T.Karpavičius.

Susisiekimo ministerijos kancleris T.Karpavičius: „ES lėšomis regionuose vykdomais transporto projektais norima užtikrinti, kad ir čia atsirastų naujų galimybių plėtoti verslą, turizmą, pritraukti investicijų“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...