2011 Gegužės 26

Kaunas turės kino studiją

ELTA

BFL

Vieniems politikams karštai įtikinėjant, kitiems – abejojant dėl sumanymo sėkmės, ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba apsisprendė tapti pagrindine naujos viešosios įstaigos – Kauno kino studijos – steigėja. Savivaldybės įnašas – 204 litai.

Savivaldybė, investuodama į šios įstaigos kūrimą, gaus 51 proc. sprendžiamojo balso teisės visuotiniuose dalininkų susirinkimuose. Kiti du dalininkai – privatūs asmenys – režisierius Vytautas Balsys ir verslininkas Edvinas Bindokas pasidalins 49 proc. balsų.

Verslininkas, beje, turės ir darbą – vadovaus kino studijai. Taryba įpareigojo mero pavaduotoją Stanislovą Buškevičių dalyvauti viešosios įstaigos steigiamajame susirinkime ir jame balsuoti už E. Bindoko paskyrimą Kauno kino studijos direktoriumi ir jo valandinio atlygio (4,85 lito) nustatymą.

Mero pavaduotojas S. Buškevičius visiems tarybos nariams iš anksto buvo labai gerai išaiškinęs, dėl ko reikia pritarti jo idėjai Kaunui įsisteigti kino studiją, tad valdančioji dauguma labiau gilinosi į būsimosios kino studijos valdybos sąrašą, kuris taip pat patvirtintas politikų sprendimu.

Kai kam šiame sąraše užkliuvo prodiuserio Rolando Skaisgirio kandidatūra. Siūlyta jį pakeisti Kauno valstybinio dramos teatro direktoriumi Egidijumi Stanciku. Bet kai valstybiniam teatrui vadovaujantis E. Stancikas buvo patvirtintas viešosios įstaigos valdybos nariu, iš naujo balsuota ir dėl R. Skaisgirio. Šis irgi pateko į valdybą, kuri suformuota ketveriems metams. Kino studijos valdybos nariais dar tampa Marijus Bagdonavičius, Gediminas Jankauskas, Jovita Jociuvienė, Ilona Jurkonytė, Erikas Kundreckas, Algimantas Puipa, Rytis Zemkauskas ir Ramunė Bičkauskienė.

Politikams pritarus viešosios įstaigos steigimui, mero pavaduotojas S. Buškevičius įpareigotas pasirašyti įstaigos steigimo sutartį bei įstatus.

“Ateityje tikrai galėsime praplėsti valdybos narių skaičių, svarbu, kad tik būtų noras dirbti. Juk šis darbas yra neapmokamas, todėl žmonių motyvacija – svarbiausia”, – kalbėjo S. Buškevičius.

Pirmasis Kauno kino studijos projektas būtų skirtas paminėti 1863 metų sukilimą bei vieną šio sukilimo vadų kunigą Antaną Mackevičių.

Kauno kino studija ketina pati save finansuoti iš savo veiklos ir Kultūros ministerijos paramos. Žinoma, tikimasi Europos Sąjungos fondų paramos, privačių rėmėjų lėšų. Be pagrindinės savo veiklos – viso metražo vaidybinių filmų gamybos, studija planuoja vykdyti ir šalutines veiklas, kurios garantuotų reikalingą pinigų srautą.

Gana skeptiškai į kino studijos Kaune kūrimo projektą žiūrintis miesto tarybos narys – vienos stambios statybų kompanijos vyriausiasis finansininkas Marijus Panceris abejoja, ar ši viešoji įstaiga turės kokių nors realių priemonių filmams kurti.

“Greičiausiai tai bus prodiuserinė kompanija su išlaikomais vadybininkais, direktoriumi, sekretore, gal – ir teisininku. Ir jų algoms savivaldybė tikriausiai turės surasti kasmet apie 200 tūkstančių litų. Tarkime, filmui sukurti reikia 3 milijonų litų. Ar Kultūros ministerija tikrai tiek duos? Kur garantijos?

Lietuvoje, beje, dar nė vienas meninis filmas nėra atsipirkęs. Privačių investuotojų kinui rasti neįmanoma. Tad mūsų įsteigta viešoji įstaiga gali likti tik kaip eilinė kontora, kokių ne vieną Kauno savivaldybė turi ir didžia dalimi išlaiko”, – Eltai sakė M. Panceris.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...