2012 Liepos 30

Kaunas – sostinė laikina, o verslo ir kultūros centras – visada

veidas.lt


Istorija šiam miestui skyrė svarbią valstybei misiją, kuri padėjo gerus pamatus vystytis pramonės, švietimo, sporto, meno megapoliui.

Sakoma, kad aukso amžių Kaunas išgyveno tarpukariu. Tapęs laikinąja sostine, miestas atgijo, plėtėsi, gražėjo. Tačiau ir po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Kaunas nestokoja optimizmo, nors neretai principas, kad visose srityse, taip pat ir finansavimo, pirmenybė – Vilniui, stabdė antrojo Lietuvos miesto ambicijas būti ekonomikos, kultūros, švietimo, sporto centru.
Tarpukariu Kauno proveržiui sąlygas sudarė laikinosios sostinės statusas, o kas tam pastūmėti gali dabar, įžvalgomis dalijasi įvairių sričių specialistai.

Tapo svarbus ir modernus
Istorikas ir kolekcininkas Jonas Palys apie tarpukario Kauno gyvenimą, tuomečius laimėjimus gali kalbėti valandų valandas. Istoriko lobis – išsami tuomečio Kauno gyvenimą iliustruojančių nuotraukų kolekcija.
Laikinąja Lietuvos valstybės sostine Kau nas tapo 1919 m. sausio 2 d., kai iš okupuoto Vilniaus į Kauną pasitraukė Laikinoji Lie tuvos Vyriausybė, o drauge ir visas politinis, eko nominis, kultūrinis gyvenimas. Lai ki nosios sostinės misiją miestas garbingai vykdė iki pat 1940 m. birželio 15-osios. Tarpukario Europoje Lietuva buvo unikali valstybė, nes neturėjo savo istorinės sostinės. Bet laikinosios sostinės statusas pakėlė Kauno, kaip politikos, ekonomikos ir kultūros centro, reikšmę. Miestas labai greitai modernėjo, net imtas vadinti Mažuoju Paryžiumi.
Miestas pradėjo sparčiai plėstis, prie jo prijungti keli priemiesčiai. Į Kauną buvo perkeltos valstybinės įstaigos, Prezidentūra, kariuomenės štabai. Buvo laikas, kai statybininkai nespėdavo statyti namų, todėl atvykėliai susidurdavo su problema, kur gyventi. Iki tol buvo apribotas pastatų aukštingumas, tačiau tarpukariu pradėti statyti didesni mūriniai ar mediniai namai. Išasfaltuotos gatvės, sutvarkytos komunikacijos, nutiesta kanalizacija, vandentiekis.
Kaune ne tik kūrėsi valstybinės įstaigos, bet ir steigėsi universitetas, kitos aukštosios taksi automobiliai.
Iki tarpukario Kaune buvo vienas geležinkelio til tas, todėl susisiekimas su gyvenančiaisiais kitoje Ne muno ar Neries pusėje kel davo keblumų. Buvo ke letas medinių tiltų, ta čiau juos dažnai nunešdavo polaidis, jie buvo nepatikimi. Todėl tarpukariu pastatyti trys nauji tiltai.
Ketvirtajame dešimtmetyje lietuviai tarp Kau no gyventojų jau sudarė daugumą ir iš socialinės skalės viršūnės išstūmė kitataučius. Taigi Kaunas ir anuomet, ir dabar gali drąsiai būti vadinamas lietuviškiausiu šalies miestu.

Žalgirio arena – vienas ryškiausių Kaune įgyvendintų šiuolaikinių projektų
Lietuvoje biomedicinos studijų srities universitetine aukštąja mokykla – Sveikatos mokslų universitetu siejami uždaviniai plėtoti Kauną kaip vieną Europos sveikatos paslaugų centrų. Kita aukštoji mokykla, Kauno technologijos universitetas, įgyvendina pasaulinio lygio tyrimų centro projektą „Santakos“ slėnyje.
Kaunas siekia tapti ne tik kultūrinio, bet ir konferencinio turizmo židiniu. Prie to pastebimai prisidės 2200 vietų Konferencijų ir koncertų rūmai. Kur iškils šie apie 90–100 mln. Lt kainuosiantys rūmai, paaiškės rugsėjį. Artėja prie pabaigos dar vieno sporto ir pramogų komplekso – „Girstučio“ rekonstrukcija. Planuojama modernizuoti S.Dariaus ir S.Girėno stadioną.
Kauno laukia svarbūs energetiniai iššūkiai, esminis miesto gatvių tvarkymas, istorinės Laisvės alėjos rekonstrukcija.
„Daug kas dar tiki stereotipu, kad Kaune niekas nevyksta, Laisvės alėja apmirusi. Bet taip manyti gali tik žmogus, Kaune nebuvęs mažiausiai ketverius penkerius metus. Į Kauno oro uostą pritraukus „Ryanair“ skrydžių bendrovę, mieste gerokai padaugėjo turistų, Senamiesčio erdvėse vakarais verda gyvenimas“, – džiaugiasi miesto meras.
Tai pajuto ir verslo atstovai: statomi nauji viešbučiai, plečiasi kavinių ir restoranų tinklai. Laisvės alėjoje prieš penkerius metus buvo daugiau kaip 30 tuščių patalpų, o dabar tokių vienetai. Čia kuriasi prestižinės, prabangių prekės ženklų parduotuvės, sugrįžo ir vakarinis šurmulys. Mieste kaip niekad anksčiau juntama gyvastis.
Akademinė visuomenė tampa konkurencinga pasaulyje
Kauniečiai, be abejo, jaučia nuoskaudą, kad sostinėje Lietuva dalijama į Vilnių ir likusią valstybės dalį, tokiu pat principu skirstant ir lėšas nacionaliniu mastu svarbiems darbams.
Tai pastebi ir Kauno technologijos universiteto rektorius prof. habil. dr. Petras Baršauskas: „Sakoma – mokslas Vilniuje ir mokslas kituose miestuose, taip skirstomas ir finansavimas. Pulsite prieštarauti, esą yra tik Lietuvos mokslas, bet taip, deja, nėra. Tokią situaciją reikia keisti, nes ji kenkia šalies mokslui.“ Be investicijų ir atitinkamo aukščiausios valdžios požiūrio į akademinę veiklą galima atsitrenkti į sieną.
„Anuomet, tarpukariu, šaržuotai kalbant, su kastuvu galėjai šį tą nuveikti, o dabar be didelių investicijų sunku konkuruoti aukštojo mokslo rinkoje. Tačiau dabar mokslininkams atsiveria fantastiškos galimybės ir didžiuliai iššūkiai, tereikia būti iniciatyviems, nesibaiminti konkurencijos rinkoje. Tie, kurie nepabijojo šių iššūkių, ta aktyvioji, drąsioji profesūros dalis, dabar praktiškai gyvena lėktuvuose, skaito paskaitas užsienio universitetuose, semiasi patirties“, – teigia KTU rektorius.
Dabar KTU vykdo pasaulinio lygio „Santakos“ slėnio projektą, kurio vien įranga kainuos apie 90 mln. Lt, o statybos darbai – dar 55 mln. Lt. Naujajame centre bus plėtojamos Lietuvos ūkiui svarbios darniosios chemijos, mechatronikos, energetikos, informacinės ir komunikacinės technologijos, jau dabar sudarančios svarią šalies eksporto dalį.
Šiame centre savo tyrimus galės atlikti mokslininkai, stažuotojai, studentai ar privataus sektoriaus vartotojai. „Tereikia slėnio statybai gautas ES lėšas panaudoti efektyviai, įsigyti modernios aparatūros, įrengti novatoriškas laboratorijas. Tai KTU didelis iššūkis, kurį įgyvendinsime kaip įmanoma geriausiai“, – žada profesorius.

Sporto talentams reikia padėti augti
Dar viena sritis, be kurios neįsivaizduojamas Kaunas, – sportas, visų pirma krepšinis, šlovinęs Kauno ir visos Lietuvos vardą ir tarpukariu, ir dabar. Legendinis krepšinio treneris, Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidentas Vladas Garastas didžiuojasi tuo, kiek Lietuvos sportininkai sunkiu atkakliu darbu ir patriotiškumu yra pasiekę: iškovoję medalius olimpiadose, pasaulio ir Europos čempionatuose, garsiuose turnyruose. Bet sportininkų talentą ir pamainą reikia puoselėti nuolat.
„Sugebėti išlaikyti pasiektų aukštų rezultatų lygį – vienas svarbiausių sporto uždavinių. Į Lietuvos krepšinį ateina jau šešta sportininkų karta ir ji, kaip ir ankstesniosios, tebegarsina Lietuvos vardą. Krepšiniui pavyko išlaikyti aukštą lygį, tačiau daugelis kitų sporto šakų nusilpo, neišsaugojo praeities pergalių šlovės. Valstybės sporto politika turi būti palanki jauniems talentams atsiskleisti, geriausiems iškristalizuoti. Šalies sporto politiką formuojantiems asmenims derėtų apsispręsti, kokios sporto šakos turi būti remiamos intensyviau. Juk, kaip sakoma, visiems geras nebūsi“, – pabrėžia V.Ga rastas.
Kaip rašo savo apžvalgoje apie tarpukario sporto raidą žurnalistas ir istorikas Nerijus Drochneris, „sportui Lietuvoje dar tik žengiant pirmuosius žingsnius, jo būsimą reikšmę anksčiau nei valstybės galvos supra-to mecenatai ir gerbėjai, Amerikos lietuviai remdavo krepšinį“.
Taip buvo tarpukariu, tačiau sąsajų, V.Garasto teigimu, galima rasti ir su šiandiena: „Esame gabi, talentinga tauta, tačiau turime ugdyti sporto talentus.“ ■

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...