2011 Lapkričio 14

Katastrofų randai lieka šimtmečius

veidas.lt


Praėjus metams po didžiausio pasaulio istorijoje naftos išsiliejimo Meksikos įlankoje, maždaug milijonas barelių naftos vandenyne taip ir liko nesurinkta. Šią “dovanėlę” BP perduos ateities kartoms.

Laivo “Stena Caron” įgula laukia Didžiosios Britanijos energetikos sekretoriaus Chriso Huhne’o leidimo išplaukti į Atlanto vandenyną. Tai naftos gręžinių specialistai, kuriems mokamos pasakiškos algos už tai, kad jie, per daug nesirūpindami ekologija, imtųsi naujų gręžinių. Jau po dviejų trijų mėnesių šio laivo įgula imsis gręžti giliausią naftos gręžinį pasaulyje. Šį kartą nusitaikyta į floros ir faunos itin turtingą vandenyno dugną netoli Didžiajai Britanijai priklausančių Šetlando salų, kur iš naujojo gręžinio naftą visu pajėgumu pumpuos pernai liūdnai pagarsėjusi kompanija “British Petroleum” (BP).
Akivaizdu, kad ši dabar labiausiai reputaciją susiniokojusi ir netgi viena nekenčiamiausių kompanijų pasaulyje, kurios gręžinio Meksikos įlankoje sprogimas pernai sukėlė vieną didžiausių ekologinių katastrofų pasaulio istorijoje, sentimentalumu nepasižymi. Dėl jos kaltės 11 žmonių žuvo ir į vandenyną 88 dienas plūdo nafta, kurios kasdien išsiliedavo vidutiniškai po 62 tūkst. barelių.
Tačiau susimokėjusi baudas ir kompensavusi gamtai padarytus nuostolius, kurie iš viso įvertinti daugiau nei 30 mlrd. JAV dolerių, ši kompanija net nesvarsto galimybės atsisakyti gręžti dar gilesnį ir ekologiniu požiūriu kur kas pavojingesnį gręžinį.
Didžiosios Britanijos mokslininkai jau spėjo apskaičiuoti, kad įvykus avarijai šiame kol kas dar būsimame gręžinyje, kurio gylis sieks apie 1,2 km, į vandenyną kasdien 140 dienų be perstojo plūstų po 75 tūkst. barelių naftos – iš viso 10,5 mln. barelių.

Naftos pėdsakai – visam gyvenimui

Toks BP godumas ypač siutina ekologus, kurie primena, kad iki šiol, nors praėjo jau daugiau nei metai, dar nė iš tolo nepavyko likviduoti nelaimės Meksikos įlankoje padarinių, o BP ekologams jau rengia naujus išbandymus.
Preliminariais skaičiavimais, iš pernai į vandenyną Meksikos įlankoje išsiliejusių 5 mln. barelių naftos, surinkta apie 3,9 mln. barelių. Didžiosios Britanijos vyriausybės duomenimis, valstybės pastangomis laivais per metus pavyko surinkti apie 160 tūkst. barelių naftos. 820 tūkst. barelių išgraibė kompanija BP.
Dar beveik 3 mln. barelių naftos iš vandens pašalinta kitais būdais (pavyzdžiui, dalį vandens paviršiuje plūduriuojančios naftos suskaidžius ir pavertus lakiomis medžiagomis).
Tačiau penktadalio visos išsiliejusios naftos sugaudyti nepavyko. “Visko iki paskutinio lašo surinkti tiesiog neįmanoma“, – aiškina Didžiosios Britanijos biologas Christopheris D’Elia.
O kur dingo tas 1,1 mln. barelių naftos? Mokslininkai tikina, esą dalis jos „pasislėpė“ pakrantėse, dalis, veikiama saulės šviesos ir šilumos, suiro ir nugrimzdo į vandenyno dugną arba tapo tikra puota angliavandeniais mintančioms vandenyno bakterijoms. Beje, tai ne tokia ir gera žinia: nors dalis naftos faktiškai „suvalgoma“, tačiau naftos prisikirtusios bakterijos ir smulkūs jūros gyviai – planktonas – patys tampa maistu žuvims.
Svarbu tai, kad pramoninė žvejyba Meksikos įlankoje buvo atnaujinta jau praėjus metams po naftos išsiliejimo, bet kai kurių mokslininkų nuomone, ten žvejoti apskritai neturėtų būti leidžiama, kaip ir daugelyje kitų vietų, kur esama naftos gręžinių.
Skaičiuojama, kad vien Meksikos įlankoje dėl skirtingų avarijų BP ir kitų kompanijų gręžiniuose per metus į vandenį patenka per 1,4 mln. barelių naftos, dalis jos taip ir lieka vandenyne. Tad, kaip teigia britų okeanografė Elisabeth Kujawinski, naftos koncentracija pasaulio vandenyse vis didėja, o pėdsaką ilgiems dešimtmečiams palieka kiekvienas naftos išsiliejimas.
Iki pernykštės nelaimės Meksikos įlankoje didžiausia išsiliejusios naftos katastrofa buvo laikoma tragedija prie Aliaskos krantų, kur 1989 m. tanklaivis „Exxon Valdez“ atsitrenkė į rifą, o į jūrą išsiliejo 37 tūkst. tonų naftos, pasklidusios daugiau nei 800 km spinduliu.
O vertinant ilgąjį laikotarpį, daugiausiai naftos į vandenį kasmet patenka prie Nigerijos krantų, kur karaliauja didžiausia BP konkurentė „Shell“. Jungtinės Tautos skelbia, kad nuo 1976-ųjų, Nigerijai ėmus pumpuoti naftą, šalyje čia įvyko daugiau nei 7 tūkst. naftos išsiliejimų. Jų metu į aplinką pateko mažiausiai 3 mln. barelių naftos. Vis dėlto svarbiausia, kad daugiau nei 70 proc. visų regione įvykusių naftos išsiliejimų yra nelikviduoti iki šiol.
Ir tai – tik nedidelė dalis pasaulyje nuolat išsiliejančios naftos. Štai vos prieš keletą savaičių prie Naujosios Zelandijos krantų ant rifo užplaukus naftą gabenančiam laivui, įvyko didžiausias naftos išsiliejimas šiame regione: į vandenį pateko apie 350 tonų naftos.
Didžiausia visų laikų katastrofa šalies istorijoje šiemet įvyko ir Kanadoje, kai gegužės mėnesį šalies Albertos provincijoje trūkus naftotiekiui išsiliejo keli tūkstančiai tonų naftos.
Kada sulauksime didelės katastrofos Baltijos jūroje – irgi tik laiko klausimas, o mažesnių naftos išsiliejimų pasitaiko kasmet. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad nuo 1980 m. kasmet vidutiniškai Baltijos jūroje nutinka viena didelė laivo avarija, per kurią išsilieja daugiau nei 100 tonų naftos.

Katastrofų priežastys skirtingos
Didžiausios pasaulyje katastrofos su nafta įvyksta ne vien dėl gedimų privačioms kompanijoms priklausančiuose naftos gręžiniuose ar laivuose. Pavyzdžiui, viena baisiausių katastrofų, susijusių su nafta, įvyko 1991 m. Kuveite, kai traukdamasis Irako diktatorius Saddamas Husseinas įsakė susprogdinti šios šalies naftos gręžinius. Jie degė septynis mėnesius, Persijos įlankos regionas paskendo dūmuose, suodžiuose ir pelenuose, prasidėjo juodi lietūs, susiformavo naftos ežerai, kurie tyvuliuoja iki pat dabar.
Tačiau kalbant apie didžiausias ekologines katastrofas pasaulyje, nederėtų visų “laurų” sukabinti tik naftai. Černobylio atominės elektrinės sprogimas tikriausiai dar didesnė nelaimė ir atnešė, ko gero, daugiausiai žalos per visą istoriją. Negalima nepaminėti ir dar vienos nelaimės, apie kurią Lietuvoje žinoma palyginti nedaug: pasirodo, Indijoje netoli Bopalo miesto 1984 m. avarija įvyko kompanijos „Union Carbide“ pesticidų gamykloje. Tuomet į aplinką pateko 45 tonos nuodingo metilo izocianato. Nuo šių dujų vos per kelias valandas mirė tūkstančiai žmonių, o dešimtys tūkstančių sunkiai susirgo. Dalis aukų apako, kitiems diagnozuotas organų nepakankamumas, o jų palikuonys ir šiandien serga su anuomet įvykusia nelaime siejamomis ligomis.

Didžiausios ligšiolinės ekologinės nelaimės planetoje
Katastrofa    Data    Kiek kainavo padarinių likvidavimas
1. Černobylio atominės elektrinės sprogimas    1986 m.    n.d.
2. Naftos platformų sprogdinimai Kuveite    1991 m.    n.d.
3. Naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje    2010 m.    32 mlrd. JAV dol.
4. Naftos išsiliejimas prie Aliaskos krantų    1989 m.    12 mlrd. JAV dol.
5. Pesticidų gamyklos sprogimas Indijoje    1984 m.    8 mlrd. JAV dol.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...