2012 Sausio 28

Kas yra tikroji Irano bomba

veidas.lt


Daugelio šalių degalinėse kylančios benzino kainos bent trumpam privertė pamiršti branduolines Irano galvutes ir prisiminti, kad Iranas turi kitą kozirį – naftos.

Jei šiemet prasidėtų karinis konfliktas su Iranu, šios grumtynės veikiausiai būtų pavadintos Ormūzo sąsiaurio vardu. Turbūt galima drąsiai teigti, kad dabar tai pati karščiausia pasaulio vieta, kurią sapnuoja ir Irano lyderis Mahmoudas Ahmadinejadas, ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, ir JAV prezidentas Barackas Obama.
Toks svarbus Ormūzas pasidarė ne per dieną. Tai naftos gabenimo arterija, mat per šį sąsiaurį kasdien pervežama 40 proc. visos jūra transportuojamos pasaulio naftos (arba 20 proc. bendros pasaulio naftos).
Iranas, kuriam Vakarų šalys neseniai ėmė grasinti naftos embargu, dabar grasina šį sąsiaurį blokuoti. Iš esmės tai būtų pasaulinė finansinė katastrofa, nes vien dėl gando apie tokią galimybę naftos kaina pašoko keliolika procentų. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę „Brent“ tipo naftos kaina buvo pasiekusi 114 JAV dolerių už barelį, o Lietuvos degalinėse litras benzino pabrango apie 20 centų.
Dar didesnis naftos kainų šuolis (blokavus Ormūzo sąsiaurį, prognozuojamas netgi naftos kainos padvigubėjimas) ne tik merdinčiai euro zonai, bet ir kitoms pasaulio valstybėms būtų didžiulis ekonominis smūgis.
Taigi JAV, Didžioji Britanija ir, be jokios abejonės, Izraelis neramiai stebi, kaip rutuliosis padėtis sąsiauryje.

Kas žengtų pirmą žingsnį

Įtampa tarp Irano ir Vakarų šalių bei Izraelio didėja kone kiekvieną dieną, ir nežinia, kas esant tokiai įtemptai padėčiai gali pratrūkti pirmas – Iranas, Izraelis ar, pavyzdžiui, JAV.
Reikia atsiminti, kad Iranas nuo praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio dar niekada į jokį grasinimą nėra atsakęs atsitraukimu: jei jį kas kumšteli, Iranas kumšteli atgal su dviguba jėga. Tą suprasdami, tiek JAV, tiek Didžiosios Britanijos, tiek Izraelio strategai liežuvį laido labai atsargiai.
Pradėti ataką, regis, knieti Izraeliui. Bet jis nežengtų tokio žingsnio be JAV ir Didžiosios Britanijos pritarimo. JAV suvokia, kad karinis konfliktas įtrauktų į neprognozuojamą karą, tad šiuo metu renkasi diplomatinį kelią: gruodžio 31 d. šalies prezidentas B.Obama pasirašė nutarimą, kuriuo paskelbė draudimą naudotis JAV finansinės sistemos institucijų paslaugomis bet kuriam užsienio šalies bankui, bendradarbiausiančiam su Irano centriniu banku.
Panašiai elgiasi ir ES šalys. Štai sausio 30 d. ES užsienio reikalų ministrų susitikime raginama teikti pasiūlymą įvesti minėtą Irano naftos embargą. Neabejotinai tai būtų itin skaudus smūgis Irano ekonomikai, nes skaičiuojama, kad iš naftos eksporto ši šalis gauna apie pusę visų savo pajamų. Tačiau tai irgi panašu į blefą, nes europiečiai patys sau išsikastų duobę: apie 17 proc. viso Irano naftos eksporto tenka tai pačiai ES.
Gal tai, kad Ormūzo konfliktas vis dažniau lyginamas su JAV ir Didžiosios Britanijos karu Irake, gali byloti, jog pirmosios pultų jos?
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Philipas Hammondas iš tiesų patvirtino, kad britai gali imtis karinių veiksmų, jei Iranas blokuos Ormūzo sąsiaurį. Pasak P.Hammondo, bet koks bandymas kliudyti susisiekimui per Ormūzo sąsiaurį būtų neteisėtas ir nesėkmingas, o karališkasis laivynas prisidėtų prie veiksmų, užtikrinančių laisvą laivybą sąsiauriu. Bet vėlgi – kol nebus amerikiečių pritarimo, nebus ir britų drąsos pradėti šį labai rizikingą “sąsiaurio vadavimo” projektą.
Iš esmės karo nenori nė viena pusė, tačiau grasinimai, net jei dalis jų yra tik blefas, bet kurią minutę gali aptemdyti protą.
Be to, didėjanti įtampa kursto aistras ir į kelias stovyklas pasidalijusiose Iranui neabejingose šalyse. Iranui draugiška Rusija nevengia aštrių pasisakymų Vakarų šalių atžvilgiu. Svarbiausia Irano prekybos partnerė Kinija kol kas lūkuriuoja, bet greičiausiai nesišlietų prie Vakarų valstybių, net jei kas nors kada nors pajėgtų galutinai įrodyti Irano branduolinio ginklo egzistavimą.
Vienintelė šalis, kuri tikrai norėtų akistatos su Iranu, ko gero, yra Izraelis, kurį Iranas trokšta nušluoti nuo žemės paviršiaus. Ir nors prognozių, kad Izraelis yra pasiryžęs pulti Iraną, esama nemažai, vis dėlto jos nelaikomos labai rimtomis. Netgi Izraelio žvalgybos agentūros „Mossad“ direktorius Meiras Daganas ketinimus bombarduoti Iraną vadina „idiotiškais“, nes Izraelis vienas kažin ar sugebėtų įtikinamai smogti šiai valstybei. Net jei 41 proc. Izraelio gyventojų norėtų tokio puolimo („Politlist“ duomenimis), valdžia vargu ar tam ryžtųsi.
Taigi kol kas vyksta katės ir pelės žaidimas, kurio baigtis yra visų jo žaidėjų rankose. Belieka tikėtis, kad teisus JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta, kuris neseniai viešėdamas Tel Avive pažadėjo, jog drauge su Izraeliu bus daroma viskas, kad regione būtų išvengta branduolinės grėsmės.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. ass ass rašo:

    neidomu… nors kiek mastanciam ir be sito straipsnio aisku kas nori karo.

  2. suomis suomis rašo:

    Rotšildai gali ir prafinansuoti šį karą ir jo kaštus. Kalbama, kad Rotšildų turtas vertinamas 7-iais trilijonais dolerių. Būtų, ne pirmas kartas, kada ši šeima finansuoja karo veiksmus (Prūsijos-Prancūzijos kare, Prūsijos kaštus). Kodėl ir dabar nepaaukojus, kokio trilijono geram reikalui.
    :D DD


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...