2013 Balandžio 15

Saulius Skvernelis

“Kas svarbiau – kad bus nužudyta tūkstantis niekuo dėtų žmonių keliuose, ar buitinė žmogžudystė girtaujant”

veidas.lt


Nesulaukus kviestos policijos Klaipėdos rajone nužudyta keturių vaikų motina, Kudirkos Naumiestyje – dvi moterys.

Teisme – policijos pareigūnų, ir dėl kurių darbo broko įsisiūbavo vadinamasis pedofilijos skandalas, privedęs prie kelių mirčių ir net politinių padarinių. Nors už kiekvieno posūkio kelyje gali sutikti kelių policijos “pasalą”, pagal mirtis keliuose vėl pirmaujame Europoje.
Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis interviu “Veidui” įspėja: policininkų ir finansavimo stygius tikrai ima grėsti žmonių gyvybei ir saugumui. Kokios galimos išeitys ir ar tikrai papildomi milijonai išspręstų visas bėdas?

VEIDAS: Ar tai, kad kviečiama policija laiku neatvyko ir neužkirto kelio tragedijoms Klaipėdos rajone ir Kudirkos Naumiestyje, tikrai kaltas tik menkas policijos finansavimas?
S.S.: Tai dvi skirtingos istorijos. Neneigiame, kad atvejis Klaipėdos rajone – mūsų pareigūno tam tikras darbo brokas. Tačiau per metus gauname per 700 tūkst. iškvietimų, ir vienas atvejis negali nubraukti viso policijos darbo. Bet Kudirkos Naumiestyje į gautą pranešimą sureaguota taip, kaip buvo įmanoma – pranešimas buvo apie triukšmą, tad policija atitinkamai ir reagavo, nes turėjo svarbesnių iškvietimų. O dėl pasekmių, tai trys ketvirtadaliai žmogžudysčių šalyje – buitinės, kai girtaujant kažkam “užplaukia” ir griebiamasi peilio ar kirvio. Pernai gruodį, kai buvo priimtas valstybės biudžetas, įspėjome, kad į C tipo įvykius bus reaguojama taip, kaip galėsime – gal nuvažiuosime po valandos ar dviejų, o gal ir visai neatvyksime, nes reaguoti operatyviai reiktų didesnių pajėgų. Beje, taip policijos iškvietimai skirstomi ir kitose valstybėse.
VEIDAS: Taip, policininkų nuo 11,1 tūkst. 2008 m. sumažėjo iki 9,5 tūkst. Tačiau Europos valstybių saugos tarnybų konfederacijos (CoESS) 2011 m. duomenimis, vienam Lietuvos policininkui tenka 290 gyventojų, o, pavyzdžiui, Estijos – 412, Danijos – net 503.
S.S.: Pagal policijos pareigūnų skaičių ES dabar esame septinti aštunti skaičiuojant nuo mažiausių skaičių. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka 320 policijos pareigūnų. Estijoje – 253, bet ten atlikta kardinali reforma, sujungiant policijos, sienos apsaugos, migracijos departamentus ir taip sumažinant administravimo išlaidas. Mūsų valstybė didesnė, bet galimos ir tokios reformos.
Dabar policijoje dirba 11 760 darbuotojų, skaičiuojant ne tik policijos pareigūnus, bet ir samdomus pagal darbo sutartį. Beje, vadinamieji “kabinetiniai” darbuotojai tesudaro 2 proc. ir nė viena institucija darbuotojų nesusimažino kaip mes, stambindami teritorinius padalinius.
Policijos pareigūnų skaičius priklauso ir nuo policijai priskirtų funkcijų. Pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje dalį funkcijų atlieka savivaldybių policija. Dalyje valstybių mažareikšmiai įvykiai tik registruojami, o pas mus privalome tirti viską. Švaistome lėšas ir žmogiškuosius resursus, užuot koncentravęsi į rimtus nusikaltimus. Stažavausi Belgijoje, ten policija, atvykusi į apvogtą butą, jei šis nėra apdraustas, net gali skirti baudą. Arba štai vasarą Neringoje pavogus dviratį iš Lietuvos ar Rusijos piliečio, šiems tai didelė tragedija, nes dviračiai brangūs, o koks vokietis kreipiasi tik dėl pažymos, nes jam žalą atlygins draudimas. Neapdrausto turto vagystės dalyje šalių net netiriamos. Be to, jei policija vykdytų tik policijos funkcijas, tada gal užtektų pareigūnų tiek, kiek dabar turime.
VEIDAS: Žadėjote siekti apvalyti policiją nuo tų nebūtinų funkcijų, bet ar tendencijos ne priešingos?
S.S.: To sunku greitai pasiekti, nes reikia keisti įstatymus. Kur galima tą padaryti savo galiomis, keičiame – štai nuo šio sausio nebesaugome teismų, dėl ko jau susilaukėme skundų.
Bet, pavyzdžiui, Administracinių teisės pažeidimų kodekse (beje, vis dar sovietiniame) ties daugeliu punktų gali dėti minusus. X mieste kokia inspekcija negali surašyti protokolo, nes neatvyksta pažeidėjas, ir gauname įpareigojimą jį atvesdinti. Leidžiama nupjauti penkiolika medžių, bet netrukus jau šaukiamasi policijos, kad ši važiuotų skaičiuoti, ar nenupjauta šešiolikos. Štai ūkininkai parašė laišką, reikalauja susitikti, nes iš jų vagia. Tačiau pirmiausia turtą reikia saugoti, o gauname skundų, kad ūkininkas pavasarį savo traktoriaus, žiemą prastovėjusio už tvarto, bake pasigedo dyzelino. Arba tik atšils, ir pasipils pranešimai apie apvogtus sodų namelius. Šiandien girdime apie įstatymo pataisas dėl nepilnamečių komendanto valandos. Ar kas galvoja, kur tuos vaikus policijai reikėtų dėti – vežti į komisariatus, kur ir “žuliką” kartais gėda atvežti?
Policija nėra šiukšlių dėžė: jei žmonės nori veiksmingo ir greito reagavimo į sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir jų ištyrimo, tam ir turime skirti pajėgas, o kitkam – tik tiek, kiek galime. Nemažoje dalyje situacijų gal ir galėtume padėti, bet kai nuo 2008 m. asignavimai policijai sumažėjo 25 proc., o apie 87 proc. jų sumokame algoms, “Sodrai”, Privalomo sveikatos draudimo fondui, galimybių tam neturime.
VEIDAS: Tačiau 2008 m. vieninteliai buvo tokie dosnūs: lyginant su 2007 m., šiemet asignavimai (626,2 mln. Lt) mažesni vos porą proc. Be to, mažėjant gyventojų valstybėje juk sumažėjo ir policijos aptarnaujamų piliečių skaičius. Dramatizuojate, kad dabar trūksta 1560 policininkų, tačiau net nedarbo 2009-aisiais neužimtų etatų buvo 1486. Jei toks stygius praktiškai nuolatinis, gal tiek ir užtenka, tik gal netinkamas jų paskirstymas?
S.S.: Pagal pareigūnų skaičių ir turime tik vieną ekipažą rajone.
VEIDAS: Neturite ką pasiųsti, kai šaukiamasi pagalbos, bet kelių policija tebetūno krūmuose, nors yra gana nemažai eismo pažeidėjų fiksavimo kamerų. Vienas veidietis, kasdien vykdamas namo Trakų link, ironizuoja esąs nuolat „saugomas“ net kelių policininkų ekipažų. O, pavyzdžiui, pravažiuoji visą Norvegiją ir nesutinki nė vieno kelių policininko.
S.S.: Kas svarbiau – kad bus nužudyta tūkstantis niekuo dėtų žmonių keliuose, ar kad kažkas nesprendžia socialinių klausimų savivaldybėse ir žmonės vienas kitą žudo? Reikia pasverti tuos dalykus. Visur turi būti tiek policijos, kiek turi būti. Lyginate su Norvegija, bet ten žmonės laikosi taisyklių ne todėl, kad stovi stebėjimo įranga. O pastebėkite, kokiu greičiu pas mus važiuoja vairuotojai prieš “inkilėlį” ir kokiu už jo. Kelių policija keliuose trukdo tik tiems, kurie nori laužyti įstatymą. Mitas, kad kelių policininkai renkasi, kur jiems stovėti – kiekvieną dieną iš budėtojų dalies jie gauna nurodymą kuriomis valandomis kuriame kilometre būti. O Trakų kelyje daugiau ekipažų, nes ten kelių eismo taisyklės negalioja, mat viena juosta – viena kryptimi, kita – priešinga, o per vidurį – kas mandresnis. O lavonus tik rink nuo kelio.
VEIDAS: Kodėl vėl blogėja mirčių keliuose rodikliai?
S.S.: Žuvusiųjų skaičiai keleri metai stabilūs – svyruoja tarp 278 ir 301, tačiau dėl gyventojų mažėjimo pakito rodiklis skaičiuojant procentais nuo visų gyventojų. Pagal šį rodiklį 2012 m. kartu su Rumunija ES likome paskutiniai.
Tačiau visi jau primiršo, kad iki 2008 m. kasmet žūdavo po tūkstantį žmonių. Sugriežtinus bausmes už pažeidimus situacija ėmė keistis. Daug lėmė ir  visuomenės nuomonės pasikeitimas kelių erelių ar gaidelių atžvilgiu, nes iki tol dažnas girdavosi, per kiek nuvažiavo nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Teigiamą įtaką padarė ir kelių rekonstrukcijos, kitos kompleksinės priemonės.
Dabar vėl pradėta girtis, kaip važiavo tuneliu 200 km per valandą greičiu, tokius žygius filmuoja, deda į internetą.
VEIDAS: Vadinamasis pedofilijos skandalas – ir policijos darbo brokas. Kas trukdo tyrėjams gerai atlikti savo pareigas?
S.S.: Nesakyčiau, kad tai visos policijos darbo brokas. Dėl atskirų pareigūnų ne ši viena – kelios bylos pasiekė teismą, vadinasi, galima teigti, kad pareigos buvo atliktos ne taip, kaip derėjo. Jei visi būtų dirbę savo darbą ir nebūtų buvę anksčiau aukštas pareigas policijoje užėmusių veikėjų kišimosi, gal nebūtų ir šių problemų.
O kalbant iš esmės, keliolika metų nebuvo aiškios kriminalinės policijos plėtojimo. Dabar padėtis keičiasi: nuo liepos 1-osios pradės funkcionuoti nauja kriminalinės policijos biuro struktūra, jis vykdys ir kriminalinės policijos veiklą, ir rezonansinius tarpvalstybinius tyrimus, koordinuos kriminalinę žvalgybą. Keisis ir kriminalinės žvalgybos metodai – atsisakome lig šiol egzistavusio darbo su slaptaisiais bendradarbiais sovietinio modelio ir pereiname dirbti, kaip dirba visa civilizuota Europa. Kartu su D.Britanija įgyvendintas projektas suefektyvins kriminalinę žvalgybą. Numatytas ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. Didelis postūmis, kad nuo rugsėjo Mykolo Romerio universitete bus šimtas valstybės finansuojamų vietų rengti viduriniosios grandies, visų pirma kriminalinės policijos, taip pat viešosios policijos tyrėjus. Vyksta tam tikros pertvarkos ir teritorinėse policijos įstaigose.
VEIDAS: Ar policijos srities išsilavinimas domina tik prastai besimokančiuosius, jei lig šiol jie beveik negaudavo krepšelių?
S.S.: Skirtingai nei visų kitų aukštųjų mokyklų studentams, pasirinkusiems policijos veiklos programą yra dar keli barjerai. Jiems keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas: jei kuris būdamas septyniolikos iš jaunystės padarė kokį nusižengimą, gali studijuoti teisę, bet su tokia biografija į policijos programą nepatenka. Nepriimami ir turintieji teistų už sunkius nusikaltimus artimų giminaičių. Dar vienas barjeras – labai griežta sveikatos medicininė kontrolė, po kurios šeši ar septyni iš dešimties atkrenta. Keliame klausimą, kad ji gal net per griežta. Tad konkuruodami su kitais, kur tokių barjerų nėra, ir gaudavo du tris krepšelius.
VEIDAS: Labiau pasitikite policijos užsakytomis apklausomis, bet, pavyzdžiui, “Vilmorus” atliktosios rodo, kad policija pasitiki 42 proc. Jus tenkina tokie rezultatai?
S.S.: Policijos departamento ir Vidaus reikalų ministerijos apklausas perkamame viešo konkurso būdu, jas vykdo profesionalūs sociologai, šiuokart “Baltijos tyrimai”, anketavimo būdu, o ne telefonu apklausiami 3 tūkst. respondentų, tad šios apklausos patikimos. Jų duomenimis, policija pasitiki 62 proc. Bet manęs netenkina ir šis skaičius, norėčiau, kad pasitikėtų visas 100 proc. Taip, gaisrininkais pasitiki net 90 proc., bet jie žmonių nebaudžia, o mes kasmet užregistruojame 70 tūkst. nusikaltimų, iš kurių 55 proc. ištiriame, vadinasi, žmonės nuėjo į teismus. Be to, administracine tvarka kasmet nubaudžiame apie 500 tūkst.
VEIDAS: Policijos vadovo poste prasidėjo jau treti jūsų metai. Ką pasiekęs pasakysite, kad padarėte tai, dėl ko ėjote dirbti į policiją, o po to ir jai vadovauti?
S.S.: Kai policininko profesija bus prestižinė, į ją veršis ir ja didžiuosis, kai visi policininkai tikrai dirbs šį darbą, o ne vegetuos, kai neliks kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo. Noriu, kad žmonės gyventų saugiai, kad pasitikėtų policija – gal pirmoje vietoje pagal pasitikėjimą nebūsime, bet į trejetuką patekti privalome. Turime teikti žmonėms tokią paslaugą, kokią jie turi gauti iš policijos. Bet mūsų klientas – įstatymui paklusnus žmogus ir tokiam tarnaujame, o žulikams ir pažeidėjams tos tarnystės būti negali.
VEIDAS: Kada to pasieksite?
S.S.: Turime viziją, ją pateikėme Policijos veiklos įstatymo projekte. Jei jam bus pritarta ir į policiją bus investuota – ne kad policijai būtų daugiau pinigų, bet teisingai investuota – per artimiausius metus galima to pasiekti. Tai priklauso nuo politikų ir visuomenės apsisprendimo, ko jie nori iš policijos, nes visų skylių ja neužkamšysi.

“Belgijoje policija, atvykusi į apvogtą butą, jei šis nėra apdraustas, net gali skirti baudą, o mes, užuot koncentravęsi į rimtus nusikaltimus, turime tirti visus.”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Naglis Puteikis Naglis Puteikis rašo:

    Jurbarke spardė niekuo dėtą žmogų areštinėje tol, kol sudaužė jo inkstą penki policininkai-sadistai, tiesa viena iš jų vadovavo, du laikė, o du spardė.

    Kaune spardė?(teismo sprendime nėra detalių, tik parašyta, kad 32 metų policininkė pritaikė kovinį veiksmą prieš 72 metų vaikų darželio auklėtoją) du policininkai, kol močiutė A.Ramanauskienė atsidūrė komoje, po kurios yra kaip 5 metų vaikas. Šioje byloje prokurorai, policijos vadai yra tvirtai minėtų policininkų-sadistų pusėje, pastariesiems padidintos algos.

    Šios dvi istorijos aprašytos: pirmoji lryte, o antroji – Kauno dienoje.

  2. Viktorija Viktorija rašo:

    Mano vardas yra Mis Viktorija
    Mačiau jūsų profilį dabar ir pasiimti susidomėjimą draugus pasidalinti svarbią diskusiją su jumis, kreipkitės man laišką
    (elliotvictoria60@yahoo.co.uk) už
    vaizdas geras


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...