2012 Rugsėjo 11

Tomas Kipišas

Kas slypi už naftos kainų pasiutpolkės

veidas.lt


Pastaraisiais mėnesiais reikšmingai šoktelėjusi naftos kaina ne vienam tapo galvos skausmu. “Brent” rūšies naftos kaina per kelis pastaruosius mėnesius išaugo beveik 30 proc. Nors ir tiesiogiai nedalyvaudami finansų rinkose, eiliniai piliečiai naftos kainos peripetijas pajunta per degalų kainų pokyčius, kurie savo ruožtu paveikia jų vartojimo prekių krepšelį.
Šis reiškinys juo nemalonesnis ir todėl, kad energetinių išteklių kainoms didėti ekonominio pagrindo lyg ir nėra: dėl stiprėjančios euro zonos krizės pasaulio ekonomikos augimas pastaruoju metu šlubuoja, o energijos suvartojimo apimtys kyla gerokai lėčiau nei jų kainos. Tačiau reikia priminti, kad nafta yra vienas jautriausiai į išorinius veiksnius (nebūtinai objektyvius) reaguojančių žaliavinių produktų, todėl jos kaina neretai linkusi neracionaliai svyruoti, todėl logiškai ne visada paprasta paaiškinti jos kitimo tendencijas.
Naftos kainą veikia ne tik ekonominiai veiksniai. Geopolitinės konjunktūros pokyčiai, kariniai konfliktai ar jų grėsmė naftą išgaunančiose šalyse, OPEC narių sprendimai dėl naftos gavybos apimčių keitimo, oro sąlygų kaita ir panašios prielaidos daro nė kiek ne mažesnį poveikį naftos kainų dinamikai. Beje, prie naftos kainos svyravimų prisideda ir kasmet sparčiai didėjantys spekuliacinių operacijų mastai finansų rinkoje. Finansinių “Brent” rūšies naftos ateities sandorių apyvarta rinkoje praėjusiais metais išaugo 32 proc., iki 132 mln. kontraktų, o per pastaruosius penkerius metus augimas sudarė 121 proc. Tai – spekuliaciniai finansiniai srautai, kuriais siekiama uždirbti iš naftos kainos skirtumo. Jie neturi jokių sąsajų su realiu fizinės naftos poreikiu, tačiau veikia jos kainą.
Puikus naftos kainų pasiutpolkės, arba atitrūkimo nuo ekonominių realijų, pavyzdys – 2008 m. finansinė krizė, kai naftos kaina per 6 mėn. nuvertėjo net 70 proc. Didžiulis išvestinių finansinių sandorių mastas padidino sisteminę riziką rinkoje ir lėmė ekonomiškai nepagrįstą naftos kainų griūtį. Nuo 2009 m. pradžioje pasiekto dugno naftos kaina jau spėjo atšokti beveik tris kartus, nors per šį laikotarpį pasaulio ekonomikos fronte akivaizdaus progreso pasiekta nebuvo.
Pastarųjų mėnesių naftos produktų brangimą reikėtų sieti ir su tvyrančia įtampa Artimuosiuose Rytuose, kai dėl Iranui taikomų ekonominių sankcijų šalis buvo priversta kardinaliai sumažinti naftos eksporto apimtis. Priminsime, kad Iranas yra ketvirtoje vietoje pasaulyje pagal naftos gavybos apimtis ir trečioje – pagal jos eksporto mastą.
Kitas ne mažiau svarbus veiksnys, prisidėjęs prie nuoseklaus naftos brangimo, buvo išaugę investuotojų lūkesčiai dėl JAV ekonomikos skatinimo papildomomis monetarinėmis priemonėmis. Centrinių bankų vykdoma skatinamoji monetarinė politika, į rinką įvedant papildomą kiekį „pigių pinigų“, neišvengiamai pabrangina rizikingas turto klases. Nors tokiais sprendimais siekiama išlaisvinti kredito rinką, tačiau dėl per didelio neapibrėžtumo didžiąją dalį šių lėšų finansų institucijos ne skiria verslui kredituoti, bet nukreipia į patrauklios grąžos finansinius aktyvus (tarp jų ir žaliavinių energetinių išteklių). Taip dirbtinai sukeliamos žaliavų ir kitų prekių kainos, kurios neigiamai veikia bendrovių pelningumą ir kartu mažina jų galimybes investuoti į plėtrą.
Trečias veiksnys, prisidėjęs prie naftos brangimo, yra ženklus JAV dolerio silpnėjimas pastarąjį mėnesį. Pagrindinė atsiskaitymo už žaliavinę naftą valiuta išlieka JAV doleris, todėl jo kurso kitimas yra atvirkščiai proporcingas naftos kainos dinamikai.
Net ir ekonominių argumentų kristi naftos kainai ilgesnėje perspektyvoje nėra daug. Spartus trečdalį pasaulio gyventojų turinčių Kinijos ir Indijos ekonomikų augimas pareikalaus nemažų energetinių išteklių. Manoma, kad per artimiausius dvidešimt metų Kinijos naftos vartojimas kasmet didės apie 7,5 proc., o Indijos – 5,5 proc. Globalinio saugumo analizės instituto duomenimis, per artimiausius 10 metų pasaulinis naftos suvartojimas išaugs apie 60 proc.
Didelė naftos kaina skatina atsinaujinančios energijos ir kito iškastinio kuro naudojimą. Tačiau alternatyvių išteklių proveržio tempas nėra pakankamas. Alternatyvi energetika vis dar nepalyginti brangesnė už tradicinius energijos šaltinius, todėl ši sritis pareikalaus didelių investicijų tiek laiko, tiek sąnaudų požiūriu, kol taps konkurencinga. Svarbiausi energijos šaltiniai ir toliau išlieka nafta, dujos ir anglys, kurių dalis bendroje energetinių išteklių struktūroje sudaro per 80 proc.
Atrodo, kad dėl minėtų veiksnių naftos kainų svyravimo amplitudė ilgainiui gali dar labiau išsiplėsti, o naftos išteklių ribotumas neleidžia tikėtis, jog ji pigs. Tad didėjančios išlaidos degalams taps neišvengiama mūsų gyvenimo dalimi, priversiančia mus mažinti kitas savo išlaidas bei ieškoti papildomo taupymo galimybių.

Didelė naftos kaina skatina atsinaujinančios energijos ir kito iškastinio kuro naudojimą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...