2015 Vasario 07

Veido archyvas

Kas lemia trumpą Lietuvos vyrų amžių

veidas.lt

Shutterstock

Gyvenimo trukmė. Demografų ir sociologų tikinimu, lietuvės našlauti priverstos dėl istoriškai susiklosčiusios šalies situacijos bei pačių gyventojų požiūrio į sveikatą ir ligų prevencijos nebuvimą.

Šešias dešimtis metų su vyru nugyvenusiai pradinių klasių mokytojai iš Rusnės Birutei Gaigalienei šis pavasaris liūdnas. „Būtų dar bent metus kitus manęs luktelėjęs. Juk nei gėrė, nei rūkė…“ – apie neseniai mirusį ketveriais metais vyresnį sutuoktinį gamtininką Kazimierą Gaigalą atsiliepia gedinti žmona.

Jos vyrą, kaip ir dar 56,3 proc. lietuvių, pasiglemžė kraujotakos sistemos liga. „Visi broliai nuo to mirė, ir manasis – ne išimtis“, – sunkiai žodžius renka K.Gaigalo našlė.

Ašaros nuo skruostų jau nudžiūvo. „Nesu nei pirma, nei paskutinė likusi viena. Mūsų name iš aštuoniolikos šeimų penkios gedi saviškių“, – vietine našlių statistika dalijasi 64-erių rusniškė. Vaikų ir anūkų padedama šiandien ji viena tvarkosi su buitimi, tačiau minties, kad galėtų susirasti kažką kitą, nė nesvarsto.

Ši situacija labai gerai pažįstama ir Konstancijai iš Salanto miestelio. „Tikriausiai jau girdėjote, kuo garsi mūsų gatvė? Septyniolikoje namų gyvena vos po vieną moterį, vyrų jau kuris laikas neturime“, – kraują stingdančios Lietuvos vyrų gyvenimo trukmės pavyzdį pateikia senutė.

Galime tik įsivaizduoti, kiek dar tokių vienišų moterų – našlių gatvių susidarytų pervažiavus Lietuvą. Kita vertus, iš šių pavyzdžių aiškėja, kad vyrai Lietuvoje gyvenimo trukme smarkiai nusileidžia savo sutuoktinėms. Ypač perkopus 53 metų ribą, vyrų mūsų šalyje sparčiai mažėja, o moterys našlauja dar gerą dešimtmetį ar net ilgiau: Statistikos departamento duomenimis, vyrai Lietuvoje veda vidutiniškai dvejais metais jaunesnes nuotakas.

Ir nors daugelyje Vakarų Europos valstybių pastaraisiais dešimtmečiais vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė nuosekliai ilgėjo, o mirštamumas dėl kraujotakos sistemų ligų mažėjo, Lietuvoje situacija geresnė netapo.

Vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę tyrinėjantis VDU Demografinių tyrimų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys teigia, kad Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė nuo bene ilgiausiai gyvenančių Europos vyrų – prancūzų skiriasi geru dešimtmečiu.

Iki šio šimtmečio pradžios Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo ilgesnė už Estijos vyrų, tačiau nuo 2004 m. situacija keitėsi: šiandien vyrai Estijoje gyvena ilgiau negu Lietuvoje. Šis skirtumas 2013 m. buvo šiek tiek didesnis negu ketveri metai. O štai Čekijos vyrų gyvenimo trukmė, žlugus komunistinei sistemai, nuosekliai ilgėjo ir šiuo metu jau siekia 75 metus.

Kas truko lietuviams pasiekti šių aukštumų ir kokios priežastys lemia trumpą, palyginti su ES vidurkiu, Lietuvos vyrų gyvenimo laiką?

Mokslininkų teigimu, trumpesnį stipriosios lyties amžių lemia ne tik biologinės, bet ir išorinės priežastys, žalingi įpročiai, azartiškas gyvenimo būdas bei tai, kad nemokama tinkamai susidoroti su stresu (sveikatos neprideda vadovaujamas darbas, charakterio uždarumas ir pan.)

Lietuvos moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė šiuo metu siekia 78 metus, o vyrų – net 11 metų mažiau. Daugiausia dėl šios priežasties mūsų šalyje šimtui vyrų tenka 117 moterų, o kuo vyresnė amžiaus grupė, tuo labiau jaučiamas vyrų deficitas.

Taigi, jei tikėsime mirties priežasčių registro duomenimis, lietuvius į kapus guldo jau minėtos kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai (19 proc.) ir išorinės mirties priežastys – įvairios traumos, avarijos, savižudybės ir kt. (apie 8,7 proc.).

Demografų ir sociologų teigimu, lietuvės našlauti priverstos dėl istoriškai susiklosčiusios šalies situacijos ir gyventojų požiūrio į gydymą, savo sveikatą, ligų prevencijos Vakarų Europoje bei buvusioje Sovietų Sąjungoje skirtumų. Panašias problemas šiandien sprendžia ir Baltarusijos, Latvijos, Ukrainos gyventojai. O štai Šiaurės ir Vakarų Europos moterys (šveicarės, prancūzės, norvegės ar vokietės) savo vyrus gyvenimo trukme lenkia jau vos ketveriais su puse metų (tai perpus mažesnis skirtumas nei Lietuvoje). Taigi, kuo toliau į Vakarus, tuo ilgiau gyvena stiprioji lytis ir atitinkamai trumpiau našlauja moterys.

Higienos instituto duomenimis, dar XX a. pradžioje moterų mirtingumas ėmė mažėti dėl medicinos pažangos (sumažėjo gimdyvių infekcijų rizika), pasikeitęs socialinis moterų statusas visuomenėje, gyvenimo ir darbo sąlygų gerėjimas. Taigi akivaizdu, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės atsirado dėl vyrų gyvenimo būdo (didesnė rizika ir sunkesnis darbas). Tai matyti ir iš Lietuvos vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės, kuri 2013 m. siekė 68,6 metų, moterų – 79,1 metų, o gyventojų mirtingumo diferenciacija pagal lytį buvo didžiausia Europos Sąjungoje.

D.Stumbrio teigimu, pastaraisiais metais Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėjo, bet tai esą viso labo trypčiojimas toje pačioje vietoje, nes sugebėjome prisivyti gūdaus sovietmečio laiką, o kitos šalys ir toliau ilgina savo piliečių gyvenimo trukmę.

Disertaciją apie alkoholio vartojimo socialinę ir ekonominę žalą Lietuvoje parašęs Mindaugas Štelemėkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto daktaras, įrodė, kad bene labiausiai prie vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės trumpėjimo prisideda alkoholio vartojimas. Mokslininko tvirtinimu, alkoholį vartojantys asmenys valstybei pridaro milžiniškų nuostolių – ne tik neprisideda prie BVP kūrimo, bet dar ir tuština sveikatos apsaugos biudžeto kišenes.

2014 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje apskaičiuoja, kad dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje mirė 30 proc. gyventojų, o tai reikštų, jog kasmet dėl to netekome apie 2900 vyrų ir 950 moterų gyvybių. Dar prieš penketą metų Europos regione Lietuva pirmavo pagal atsitiktinius apsinuodijimus alkoholiu, po mūsų ėjo tokios valstybės, kaip Estija, Kirgizija, Suomija, Latvija, Liuksemburgas, Lenkija. O prieš porą metų atliktas Valstybinio psichikos sveikatos centro tyrimas atskleidė, kad alkoholio vartojimas lemia 9 proc. lietuvių ligų ir netekto darbingumo, taip pat sunkina ekonominę šalies naštą (vien 2010 m. dėl ekonominės alkoholio žalos Lietuva neteko 215 mln. eurų). Kaip matyti iš atlikto tyrimo duomenų, bent trys ketvirtadaliai žmogžudysčių, apie 60 proc. sunkių kūno sužalojimų, 40 proc. įvairių viešosios tvarkos pažeidimų padaromi neblaivių asmenų.

Remiantis 2013 m. PSO duomenimis, Lietuva pagal alkoholio vartojimą ne tik lenkia Latviją, Estiją, bet ir labai atsilieka nuo ES vidurkio. Sovietmečio reliktu vadinamas tautiečių noras išgerti ne tik gąsdina tarptautinę bendruomenę, bet ir lemia ne vieną problemą šalies viduje. Šiandien jau neabejojama, kad alkoholio vartojimas neatsiejamas nuo savižudybių, psichikos ligų ir įvairiausių priklausomybių.

Didžiosios Britanijos Niukaslo universiteto Senėjimo ir sveikatos instituto direktorius Thomas Kirkwoodas linkęs įrodinėti, kad pailginti vyrų gyvenimą ir tausoti sveikatą gali padėti šeiminis gyvenimas. Ilgą laiką vyravusį teiginį, kad santuoka vertesnė moterims, mokslininkas paneigė tvirtindamas, jog yra kaip tik priešingai: daugiau naudos iš šio ryšio gauna vedę vyrai, nes tai leidžia jiems gyventi ilgiau nei viengungiams. Manoma, kad šeima prisideda prie sveikesnio jų gyvenimo būdo ir atbaido nuo žalingų įpročių: rūkalų, alkoholio, nesveikos ir nevisavertės mitybos ir pan.

Svarstant, kas dar pristabdytų ne itin ilgą Lietuvos vyrų viešnagę šioje žemėje, akis bado mirštamumas dėl transporto traumų kelyje – apie 20 vyrų iš 100 tūkst. miršta susižeidę ar užsimušę. Jauno amžiaus vyrų grupėje išorinės mirties priežastys sudaro beveik du trečdalius visų mirties priežasčių. Bene labiausiai gąsdina tai, kad Lietuvos darbingo amžiaus vyrų mirštamumas dėl išorinių priežasčių yra vienas didžiausių Europoje. Apie 60 iš 100 tūkst. vyrų sąmoningai nutraukia gyvybę, dar maždaug 250 vyrų gyvenimą pasiglemžia insultas, o per 800 jų mirtis ištinka dėl išeminės širdies ligos. Mirtį sėjančios ligos išsivysto ir dėl blogojo cholesterolio sukelto širdies kraujagyslių užsikimšimo – aterosklerozės, kuri taip pat yra ir galvos smegenų, kojų bei kitų organų ligų priežastis.

Ir nors daugeliu atveju manoma, kad šiandien žmonės sąmoningesni ir linkę rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, ekspertai tikina, jog tai būdinga tik tam tikroms socialinėms grupėms: dažnai labiau išsilavinusiems ir aukštą pragyvenimo lygį galintiems sau leisti miesto gyventojams. Atlikti tyrimai rodo, kad tik tuomet, kai visuomenė pasiekia tam tikrą gerovės ir brandos lygį, žmonės ima labiau rūpintis savo sveikata.

Taigi žinant, kad Lietuvos vyrai pasižymi ypač dideliais mirtingumo diferenciacijos rodikliais pagal išsilavinimą ir santuokinį statusą, verta atitinkamą dėmesį skirti jų išsilavinimui. Kaip pavyzdį galime paminėti tai, kad vyrų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, tikimybė numirti 30–39 metų yra daugiau negu penkis kartus mažesnė negu tų, kurie įgiję žemesnį nei vidurinį išsilavinimą. Šiuo atveju didelė gyventojų mirtingumo rodiklių diferenciacija atskleidžia sunkią Lietuvos ekonominę ir politinę situaciją. Teigti, kad žmogaus išsilavinimas priklauso tik nuo jo gyvenimo pasirinkimų, nebūtų visai tikslu. Kaip žinome, tai lemia ir tėvų požiūris, ir gyvenama vieta, ir prieinamos arba ne galimybės.

Įvertinti, ką reiškia moteriai netekti ilgamečio gyvenimo partnerio ir likti gyventi vienai materialiniu, fiziniu, psichologiniu ir kultūriniu požiūriu, nėra taip paprasta, kaip ir formuoti naująją savo tapatybę. Tačiau, kaip atskleidžia „Veido“ kalbintos herojės, mažesniuose Lietuvos miestuose lankytis našlių klubuose vienišoms moterims nėra įprasta. Netekusios savo vyrų, jos save kur kas mieliau išreiškia kūryboje, padeda vaikams, anūkams, įsitraukia į trečiojo amžiaus universitetų veiklą ir nepalyginti rečiau nei vakarietės ryžtasi romantiškiems ryšiams antrą ar trečią kartą.

„Net nebuvo tokių minčių“, – tvirtina penkioliktus metus ant vyro kapo kiekvieną pavasarį našlaites sodinanti Konstancija. Ji, kaip ir daugelis į septintą dešimtį įžengusių bendramečių, atsidėjo šeimai, anūkams. Bendrauti su panašaus likimo moterimis ir dalytis tuo, kas jau perskaudėjo, ar skųstis savo kasdienybe ji nelinkusi, esą taip pripratusi, ir su vienatve jai gerai.

Tokių istorijų M.Štelemekas girdėjo ne vieną ir ne dvi, todėl vertindamas susiklosčiusią vyrų mirtingumo situaciją šalyje jis linkęs atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje kalbant apie senjorus dažnu atveju kalbama apie moteris, nes vyresnio amžiaus vyrų vos trečdalis telikęs.

Kas dėl tokios situacijos turėtų prisiimti atsakomybę ir kiek ilgai dar leisime lietuvėms našlauti, vienareikšmiškai atsakyti vėlgi sudėtinga. Atlikti tyrimai rodo, kad norint esminių pokyčių turėtų keistis kompleksinės priežastys: sveikatos apsauga, pačių žmonių sąmoningumas, tiek ligų, tiek alkoholizmo prevencija, judrumas, atsargumas kelyje.

Reikia pripažinti, kad 25-eri nepriklausomos Lietuvos metai – nepakankamai ilgas laiko tarpas norint pavyti sparčiai vidutine gyvenimo trukme mus pralenkusius vakariečius. Matyt, prireiks dar ne vieno dešimtmečio, kol Lietuvos vyrų amžius pailgės bent puse tiek, kad prisivytų Lietuvos moteris.

Galbūt vertėtų daugiau dėmesio skirti ir socialiai pažeidžiamų grupių klausimams? Juolab kad atlikti naujausi mokslininkų tyrimai įrodo, jog mirties priežastys slypi neigiamuose žmogaus išgyvenimuose. Štai Čikagos universiteto psichologas dr. Johnas Cacioppo teigia, kad vienatvė, ypač vyresniame amžiuje, riziką mirti anksčiau laiko padidina net 14 proc. Beje, ji, kaip ir miego trūkumas, skatina organizmo senėjimo procesus ir silpnina imuninę sistemą.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Komentaras

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, šeimos santykių tyrinėtoja Aušra Maslauskaitė

Jeigu lyginsime Lietuvą su Estija, Lenkija ar Vengrija, matysime, kad mūsų šalyje pakartotinių partnerysčių sukuriama kur kas mažiau. Lietuvės iširus pirmajai santuokai ar mirus partneriui naują šeimą sukuria gana retai. Statistika rodo vos 20 proc. pakartotinių santuokų (dažniausiai po 40 metų). Ši tendencija Lietuvoje stebima jau keletą dešimtmečių.

Taip pat gana populiaru sutikus antrą ar trečią gyvenimo partnerį šio ryšio oficialiai neregistruoti, taigi šiandien statistika neatspindi visos šalies paveikslo, bet tendencijos akivaizdžios.

Žinoma, nemaža dalis moterų tokiam žingsniui nebesiryžta, mieliau orientuodamosi į šeiminį gyvenimą: pasineria į anūkų ar daržų priežiūrą, nors netrūksta ir varstančiųjų trečiojo amžiaus universiteto duris (tai priklauso nuo išsilavinimo ir pasirinkto gyvenimo būdo).

Iš dalies tokią situaciją Lietuvoje lemia demografinis vyrų trūkumas: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje moterų buvo 231,5 tūkst. daugiau negu vyrų – 1587,5 tūkst. moterų ir 1356 tūkst. vyrų. Išsituokusių moterų buvo 1,7 karto, našlių – net 7 kartus daugiau nei vyrų, o didžiausias vyrų mirtingumas fiksuojamas būtent vidutinio amžiaus grupėje – nuo 30 iki 55 metų. Taigi nereikėtų pamiršti, kad moterų norus ir ketinimus sukurti šeimą antrą ar trečią kartą jaunesniame amžiuje riboja demografiniai šalies barjerai.

Kitas momentas – kurdami šeimą žmonės mėgsta vadovautis panašumo principu: aukštąjį išsilavinimą įgijusios moterys nori į save panašių partnerių. Deja, iš sovietmečio paveldėtas išsilavinimo modelis gana skirtingas, taigi rasti sau tinkamą porą ne taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

 

Aktualusis interviu

Į „Veido“ klausimus atsako Mykolo Romerio universiteto profesorė sociologė Sarmitė Mikulionienė

VEIDAS: Su kokiais sunkumais susiduria po sutuoktinio ar partnerio mirties vienišos likusios moterys?

S.M.: Gyvenimo partnerio mirtis – vienas labiausiai sutuoktinį traumuojančių įvykių, dažnam atlaikyti šią netektį tampa rimtu iššūkiu. Artimo žmogaus netektį lydi vienišumo jausmas ir gyvenimo prasmės netekimo klausimas (kam aš dabar reikalinga/-as?). Bet, kaip matyti ir šalies statistikos, Lietuvoje našlėmis pasmerktos likti moterys. Didžioji jų dalis sutuoktinių netenka vyresniame amžiuje, bet tai nereiškia, kad jos iki pat mirties išlieka vienišos. Įprastai šalia jų gyvena jau suaugusios ir savo šeimas sukūrusios atžalos, taigi moterys įtraukiamos į aktyvų socialinį gyvenimą. Manoma, kad pakaitinė veikla ir socialiniai ryšiai palengvina susitaikymą su mylimo žmogaus netektimi.

VEIDAS: Išeitų, kad esant tokiai situacijai sudėtingiausia asmeniui, neturinčiam socialinių atramų?

S.M.: Praradus vieną ar kitą socialinį vaidmenį mums įprasta pakeisti jį kitu. Tarkime, gana dažnai į pensiją išėjęs žmogus jaučiasi labai nelaimingas ir nereikalingas, tačiau atradęs save savanoriškoje veikloje atsitiesia. Taigi sugriūvus įprastai dienotvarkei (mirus artimajam ar išėjus į pensiją) svarbiausia nesutrikti ir sugebėti pakeisti vieną veiklą kita. Tai ir leidžia moterims po šeimos nario mirties įveikti vienatvę. Sociologai sutaria, kad būtent jos yra socialinio ryšio su aplinka palaikytojos, turi draugystės tinklus, priešingai nei vyrai. Žinome ne vieną pavyzdį, kai po žmonos mirties sutuoktinis sunkiai pasirūpina savimi ir buitimi.

VEIDAS: Siekiant mažinti našlių statistiką išeitimi galėtų tapti jaunesnių gyvenimo partnerių pasirinkimas jaunystės metais?

S.M.: Jei tik kas taip racionaliai ir pragmatiškai žvelgtų į šeimos kūrimą, pagal statistinį vidurkį pakaktų sukurti šeimą su penkeriais metais jaunesniu partneriu, ir būtų galima tikėtis, kad bendro gyvenimo trukmė susilygins. Deja, kuriant šeimą apie tokius dalykus nesusimąstoma.

VEIDAS: Ar galėtumėte išskirti, kas lemia skirtingą vyrų ir moterų gyvenimo trukmę?

S.M.: Gyvenimo trukmės skirtumai nulemti biologinių (genetiškai užprogramuotų) ir elgsenos veiksnių. Pirmieji nuo mūsų nepriklauso, tačiau antruosius lemiame patys, tai neatsiejama nuo mūsų gyvenimo būdo. Tarkime, vyrai mėgsta riziką, aktyvią veiklą, yra linkę rungtyniauti ir piktnaudžiauti alkoholiu, rūkyti ir pan. Taip pat vyrai dažniau renkasi darbovietes, kur apstu kenksmingų veiksnių: fizinis darbas, vadovaujamo darbo pozicijos, dažnas stresas, o tai neabejotinai prisideda prie gyvenimo trukmės trumpėjimo.

Žinoma, vis labiau įsibėgėjant feminizacijos procesui ir moterys užima atsakingus postus, taigi labiau išsivysčiusiose šalyse demografai jau stebi vyrų ir moterų gyvenimo trukmės supanašėjimą.

VEIDAS: Ar gali būti, kad vyrų gyvenimo trukmei kenkia pernelyg atkaklus siekis atrodyti vyriškiems?

S.M.: Labai tikėtina, kad skirtingas lyčių atstovų požiūris į savo kūną prisideda prie skirtingos jų gyvenimo trukmės: moterys siekia grožio, o vyrai – jėgos. Kitas dalykas, kad moterys linkusios labiau rūpintis savo sveikata, o vyrai vadovaujasi posakiu, kad juos kur kas labiau puošia randai. Taigi dėl nepamatuotos rizikos ir siekio pateisinti vyriškumo įvaizdį trumpėja ir gyvenimo trukmė.

VEIDAS: Kokie dar veiksniai trumpina mūsų vyrų amžių?

S.M.: Šiuo atveju galima kalbėti apie antihumanistinį požiūrį į žmogų (mūsų šalyje vis dar nevertinama individo gyvybė, nejuntama pagarbos asmeniui). Tai tam tikras sovietmečio palikimas. Jei pasižiūrėsime, kada didžiausias Lietuvos vyrų mirtingumo pikas, pamatysime, kad mažėti jų ima panašiai nuo paauglystės iki pat brandaus amžiaus. Pagal gyvenimo trukmę Lietuvos vyrus nuo moterų skiria vienuolikos metų skirtumas.

 

Lietuvos vyrų mirtingumą lemia

 

Kita

Virškinimo sistemos ligos

Piktybiniai navikai

Kraujotakos sistemos ligos

Išorinės mirties priežastys

 

Amžiaus grupės: 20–29 m.

20–59 m.

 

Mirties priežasčių dalis: 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 proc.

 

Šaltinis: Higienos institutes, 2012 m.

 

Moterų ir vyrų pasiskirstymas ES valstybėse narėse 2013 m. (metų pradžioje, tūkst.)

 

Šalis                           Moterų     Vyrų                  100 vyrų teko moterų

 

Estija                          704                   616,2                 114

 

Graikija              5649,2     5413,3     104

 

Latvija               1097,2     926,6                 118

 

Lenkija               19 884     18 649,3   107

 

Lietuva               1603                  1368,9     117

 

Liuksemburgas         268,6                 268,4                 100

 

Nyderlandai                     8472,2     8307,3     102

 

Portugalija                     5491,6     4995,7     110

 

Prancūzija            33 814,2   31 764,6   107

 

Vokietija             41 673,7   40 346,9   103

 

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė, 2014 m.

 

 

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...