2014 Lapkričio 04

Kas aštuntas Europos vartotojas netiki kibernetinėmis grėsmėmis

veidas.lt

Remiantis bendrovės „B2B International“ kartu su „Kaspersky Lab“ atlikto tyrimo* rezultatais, 12 proc. europiečių interneto vartotojų netiki kibernetinių atakų realumu. Jų manymu, internetinio saugumo instrumentus kuriančios bendrovės perdėtai pateikia grėsmę. Iš tikrųjų apsaugos netaikantys vartotojai kasdien rizikuoja savo duomenimis ir virtualiu gyvenimu.

Kaip rodo statistika, netgi tie, kurie tiki kibernetinių grėsmių realumu, ne visada susimąsto apie apsaugos būtinumą. Tik 22 proc. apklaustųjų žino, kad gali tapti kibernetinių nusikaltėlių tikslu. Apgavikams įdomūs bet kurio vartotojo įrenginiai. Net jei savininkas juose nesaugo vertingos informacijos ir neatlieka sandorių internetu, bet kuris kompiuteris, telefonas ar planšetė gali būti panaudoti apgavikų, pavyzdžiui, kaip botas (žodžio robotas trumpinys – kompiuterio programa, automatizuotai atliekanti tam tikrus kompiuteriu dirbančio žmogaus veiksmus) – elektroniniu paštu siųsti šlamštalaiškius arba netikras nuorodas, organizuoti DDoS atakas.

Be to, beveik trečdalis vartotojų (34 proc. europiečių) nesibaimina dėl savo internetinių sąskaitų užlaužimo ir nė neįsivaizduoja, kad tokie įsilaužimai gali nutikti. Tai gali būti ne tik nekalti puslapiai socialiniuose tinkluose, bet ir asmeninis internetinis bankas, kurio prieiga atveria apgavikui vartotojo piniginę. Finansiniai praradimai dėl kibernetinių atakų daugeliui atrodo mažai tikėtini – apie juos nežino arba nesirūpina 50 proc. respondentų. Lietuvoje šis rodiklis siekia 54 proc.** Tačiau tokie praradimai nebūtinai susiję su tiesiogine pinigų iš sąskaitos vagyste. Dėl užkrėtimo kenkėjiška programine įranga taip pat galima patirti nenumatytų išlaidų (gali tekti susimokėti už IT specialisto paslaugas, iš naujo diegti programinę įrangą) arba nukentėti dėl įrenginio ryšio sutrikimų. 21 proc. susidūrusiųjų su kenkėjiška programine įranga patyrė tam tikrų nuostolių. Per pastaruosius metus su finansų vagystėmis susidūrė 4,1 proc. apklaustų Lietuvos vartotojų, o 5 proc. baiminasi prarasti savo finansus atlikdami operacijas realiuoju laiku.

Taip pat 18 proc. apklaustų europiečių nežino, kad dar vienu pavojaus šaltiniu gali tapti nemokami vieši Wi-Fi tinklai – nusikaltėliai gali perimti jais perduodamus duomenis. Šiek tiek daugiau vartotojų – 30 proc. – žino apie tokią galimybę, tačiau nemano, kad verta nerimauti. Tarp Lietuvos vartotojų tai 39 proc. respondentų. Viešais tinklais naudojasi 63 proc. apklaustų Lietuvos vartotojų, iš jų 20 proc. lankosi tinklalapiuose ir savo asmeninėse sąskaitose internete.

„Žmonės, kurie mano, kad jie nėra įdomūs apgavikams ir dėl to nebus atakuojami, tiesiog mažai žino apie internetines grėsmes. Programišiai dažniausiai siekia aprėpti kuo daugiau interneto vartotojų. Todėl jungtis prie interneto be apsaugos sprendimo gana rizikinga“, – aiškina Vladimiras Zapolianskis, „Kaspersky Lab“ produktų ir technologijų rinkodaros viceprezidentas.

Apsaugoti nuo naujausių internetinių grėsmių gali sprendimas „Kaspersky Internet Security — multi-device 2015“, neatitraukiantis vartotojo ir nelėtinantis įrenginio darbo. Jis užtikrina įrenginių, kuriuose įdiegtos operacinės sistemos „Microsoft Windows“, „Apple OS X“, „Google Android“, saugumą. Sprendimas sustabdo kenkėjišką programinę įrangą, aptinka netikrus ir pavojingus tinklalapius, praneša apie rizikas jungiantis prie nepatikimų Wi-Fi tinklų, taip pat užtikrina saugų naršymą internete „Apple iOS“ ir „Microsoft Windows Phone“ vartotojams.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...