2013 Lapkričio 04

Karjera be viršvalandžių ir bemiegių naktų – neįmanoma

veidas.lt


Jų kasdienybė – viršvalandžiai, nemigo valandos ir jokios takoskyros tarp darbo ir laisvalaikio. Toks yra šiuolaikinių karjerą darančių lietuvių gyvenimo būdas.

„Profesinės sėkmės galima siekti neaukojant asmeninio ar šeimos gyvenimo, tačiau sunku įsivaizduoti, kaip be didesnių pastangų, viršvalandžių ar papildomo streso pavyktų sėkmingai kopti karjeros laipteliais“, – teigia septyniolika metų garsiuose JAV bankuose dirbusi VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė.
Profesinės patirties tarptautinėse įmonėse įgijusi pašnekovė į savo darbinę veiklą žvelgia su entuziazmu, tačiau sutinka, kad be rytinio puodelio kavos, išverčiančio ją iš lovos, būtų išties sunku. M.Dargužaitė, kaip ir dauguma kitų „Veido“ kalbintų savo srities profesionalų, pripažįsta šiokiadieniais dažnai neturinti laiko net miegui: „Mano miego valandas lemia darbinės situacijos. Įprastai miegu ne ilgiau kaip šešias valandas, tenka atsigriebti savaitgaliais.“
Medikai įspėja, kad ilgą laiką gyvenant pernelyg aktyviu profesinio gyvenimo ritmu didėja grėsmė nualinti savo organizmą (ypač imuninę sistemą). Remdamasis asmenine patirtimi apie tai užsimena ir Vilniaus universiteto dėstytojas, muziejininkas, Valdovų rūmų vadovas Vydas Dolinskas. „Po savaitės kitos intensyvesnio darbo miego sąskaita nutinka taip, kad prarandu Dievo dovaną užmigti, o tada jau išties kyla rimtų problemų. Pailsėti būtina, antraip produktyvumas bus artimas nuliui. Tačiau pasitaiko, kad išsikelti uždaviniai netelpa į įprastas darbo valandas, taigi tenka įgyvendinti juos asmeninio laiko sąnaudomis“, – konstatuoja prieš Valdovų rūmų atidarymą pusantros paros drauge su kolektyvu nemiegojęs vadovas.
Būtinybė išlaikyti sveiku protu pamatuotą ribą tarp kokybiško miego ir aktyvaus visuomeninio ar profesinio gyvenimo kyla skirtingais gyvenimo tarpsniais: studijų metais, mėginant įsitvirtinti darbo rinkoje, gimus vaikams ir pan.
Prisimindama studijų metus M.Dargužaitė neslepia, kad tada jos dienos buvo susimaišiusios su naktimis: „Universitete mokydamasi dviejų specialybių sugebėdavau per savaitę dirbti po 20–30 val. Miegodavau, vos tik atsirasdavo laisvo laiko. Ne mažiau sunku nei universitete balansuojant tarp darbų ir studijų buvo pirmajame darbe Volstrite (investiciniame banke „Donaldson, Lufkin and Jenrette“). Biure praleisdavau vidutiniškai po 100–120 valandų per savaitę. Tuo metu neturėjau jokio asmeninio gyvenimo, o po dvejų metų tokio tempo ne tik išėjau iš darbo, bet dar vienus metus skyriau sau atsigauti“, – pasakoja M.Dargužaitė.
Galbūt daugeliui vis dar sunku tuo patikėti, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija tvirtina, kad nuo nemigos miršta daugiau žmonių nei nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nepaisant to, šiuolaikinis karjeros siekiančių ir aukštus postus užimančių lietuvių gyvenimo būdas diktuoja savas taisykles, kurios ne visada atitinka organizmo poreikius. Kitas klausimas, kiek tai dera su kokybiško ir laimingo gyvenimo principais.

Tarptautinės studijos užgrūdina

„Drauge su kolega amerikiečiu esame atsakingi už mokėjimų verslą Šiaurės Amerikoje, kuris sudaro apie pusę milijardo dolerių“, – paprašytas įvardyti savo atsakomybės ribas profesinėje srityje teigia 27-erių metų tarptautinės mokėjimų paslaugų įmonės „Western Union Processing Lithuania“ finansų analitikas Gintaras Samuolis.
Vadybos ir tarptautinio verslo žinias, įgytas ~Royal Holloway~ universitete Londone, šiuo metu Lietuvoje sėkmingai taikantis lietuvis neabejoja, kad karjera šių dienų visuomenėje be papildomų darbo valandų, sveiko užsispyrimo ir darbomanijos gerąja prasme sunkiai įsivaizduojama. „Bet kokios srities profesionalu tampama paaukojus tam ne mažiau kaip 10 tūkst. savo gyvenimo valandų. Pakanka atsigręžti į Vakarus, istoriją ir sėkmės sulaukusių žmonių gyvenimo pavyzdžius, kad suprastum – visi jie grįsti atkaklaus darbo valandomis“, – svarsto po studijų Londone darbą ir gyvenimą Lietuvoje pasirinkęs G.Samuolis.
Tačiau šį etapą pašnekovas apibūna kaip itin nelengvą – Lietuvoje niekas jo išskėstomis rankomis nelaukė. Nepaisant to, jaunam specialistui pavyko įsidarbinti Lietuvos banko vyresniuoju ekonomistu (kaip pats sako, galėjęs iš arti stebėti, kaip Lietuvos bankai atsigavo po krizės), o po pustrečių metų, praleistų banke, jis pasuko į privataus verslo sektorių, įsidarbindamas verslo analitiku bendrovėje „Švyturys-Utenos alus“. Pastarieji darbai ir tapo savotišku tramplinu į dabartinę jo darbo poziciją.
Sėkmingai besiklostančią karjerą pats G.Samuolis vadina atkaklaus darbo rezultatu ir sako, kad daug lėmė ir jo paties ankstyvas, dar 11 klasėje priimtas sprendimas studijuoti verslą. Pašnekovas neabejoja, kad einant pasirinktu keliu pravartu turėti platų akiratį, todėl ir pats jį nuolat plečia domėdamasis automobilių sportu, skaitydamas verslo ir grožinę literatūrą, o ypač – klausydamasis gyvai atliekamos muzikos.
Moterims verslininkėms keliamus kriterijus atitinkanti, tačiau savęs nei feministe, nei karjeriste nevadinanti 31 metų Dovilė Kuklieriūtė teigia, kad žmogus kaip asmenybė geriausiai atsiskleidžia būtent darbinėje srityje. „Mėgstu pajuokauti, kad dar nė vienam žmogui istorijoje niekas nepastatė paminklo vien už tai, kad jis buvo geras tėvas. Vis dėlto profesiniai nuopelnai lemia daug“, – neabejoja viešbučių ir turizmo vadybą Šveicarijoje ilgiau nei trejus metus studijavusi, o praktiką Graikijoje ir JAV atlikusi pašnekovė. Šiandien ji – Panevėžio viešbučio „Romantic“ direktorė, tiesa, prieš tai kelerius metus vadovavusi Belgijoje įkurtam europietiškos virtuvės restoranui.
Pastaruosius metus pašnekovė vadina kupinus asmeninių iššūkių: „Belgijoje trejus metus praleidau dirbdama po 15–18 valandų per parą, tai mane labai smarkiai išsekino. Aplink bankrutavo restoranai, gyvuojantys ne vieną dešimtmetį, krizė juos tiesiog nušlavė. Pamaniau, kad dar nežinia, kiek tai tęsis, taigi po dešimties metų, praleistų ne Lietuvoje, grįžau namo. Tačiau vos grįžus likimas pristūmė mane prie kur kas didesnio verslo vairo. Praktiškai per naktį tapau viešbučio vadove“, – savo gyvenimo istorija dalijasi D.Kuklieriūtė.
Žinia, ji vadovauti viešbučiui pradėjo tuo metu, kai „Romantic“ staiga atsidūrė didžiulio skandalo epicentre, ir jos mama, viešbučio generalinė direktorė, mėnesiui laiko pateko už grotų. D.Kuklieriūtė sako, kad tai buvo juodžiausias jos gyvenimo etapas. Paklausta, kiek dar ilgai matysime ją Lietuvoje, moteris nekonkretizuoja, tačiau neslepia netolimos ateities scenarijus įvairiai pamodeliuojanti.
Pati studijas užsienio universitetuose pasirinkusi, o šiandien karjerą padariusi M.Dargužaitė svarsto, kad jauniems žmonėms karjeros galimybės labai panašios visame pasaulyje. Tiesa, užsienyje, pašnekovės teigimu, pastangų gali prireikti šiek tiek daugiau, nes ten konkurencija ir įmonių laisvė keisti žmones yra kur kas didesnė. „Kitas dalykas – siekiant išsiskirti iš minios šiandien nebepakanka būti gabiam ir talentingam, būtina nuolat lenkti kitus“, – apibendrina „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė. Lietuvoje, jos manymu, konkurencija dar šiek tiek mažesnė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...