2010 Lapkričio 26

Savijauta

Kaip sušildyti ledukais virtusias rankas ir kojas?

veidas.lt

"Veido" archyvas

Atšalus orams imame guostis, kad rankos ir kojos ilgai nesušyla net įėjus į šiltą patalpą ar palindus po antklode. Medikai sako, kad į šiuos, atrodytų, nereikšmingus nemalonius pojūčius nereikėtų numoti ranka.

Kodėl šąla rankos ir kojos

Natūralu, kad mūsų kūno galūnės yra jautresnės šalčiui ir greičiau atvėsta. Mat ant jų yra mažiau raumeninio audinio, kurio kraujotaka intensyvesnė, taip pat čia beveik nėra riebaliukų, sulaikančių šilumą. Tačiau jeigu nuolat jaučiame rankų ir kojų šaltą sąstingį, verta ieškoti šių nemalonių pojūčių priežasčių.

  • Kai šalta – susiaurėja kraujagyslės. Plaštakos ir pėdos yra toliau nuo organizmo šilumos šaltinių, jos prasčiau aprūpinamos krauju, o jų plonytės kraujagyslės ir kapiliarai atšalus dar labiau susitraukia. Tuomet čia prateka mažiau kraujo, kuris neatneša pakankamai šilumos.
  • Kaltininkas – stresas. Kraujagyslės susiaurėti gali ne tik nuo šalčio, bet ir nuo nuovargio bei patiriamo streso. Mat esant stresinei situacijai krauju labiau yra aprūpinama širdis ir smegenys, o ne toliau nuo jų esantys organai.
  • Cigaretės – didžiulės žalos šaltinis. Gydytojai įspėja, kad dėl nuolat šąlančių kojų ir rankų ypač dažnai kenčia rūkaliai.Daugelis cigaretės griebiasi norėdami atsikratyti įtampos, tačiau moksliškai įrodyta, kad nikotinas – atvirkščiai – sukelia stresą, nervingumą, smulkių kraujagyslių spazmus (todėl organai prasčiau aprūpinami deguonimi). Rūkančiųjų kraujagyslės greitai netenka elastingumo, standėja, siaurėja, sustorėja jų sienelės, todėl keičiantis temperatūrai jos negali greitai išsiplėsti ar susitraukti.
  • Nemalonius pojūčius sukelia ligos. Greitai galūnės atvėsta žmonėms, kurių kraujo spaudimas žemesnis nei vidutinis. Tuomet širdžiai sunkiau aprūpinti krauju (o kartu ir šiluma) toli nuo jos esančias kūno dalis. Ypač sunku šaltį pakelti žmonėms, kurių sutrikusi periferinė kraujotaka, pvz., sergant ateroskleroze, esant nervų sistemos pažeidimams.

Maistas, kuris šildo

Kad rankos ir kojos būtų šiltos, labai svarbu tinkama mityba. Taip pat reikėtų nuolat stiprinti imunitetą. Valgykite dažniau ir po nedaug – taip pagerės kraujo apytaka ir gaminsis šilumos energija.

  • Venkite riebių ir rūkytų produktų. Tai sunkiai virškinamas maistas. O kai skrandis apkraunamas sunkiu maistu, kraujas plūsteli į galvą ir galūnės jo gauna mažiau.
  • Svarbu su maistu gauti kuo daugiau geležies. Tad dažnai valgykite patiekalų iš ankštinių kultūrų: pupelių, žirnių, lęšių. Daug geležies yra grikiuose, – jie puikiai pasotina ir šildo. Be to, juose yra kapiliarus stiprinančio rutino. Geležies nemažai pomidoruose, morkose, burokėliuose, obuoliuose, razinose, džiovintose slyvose.
  • Paprika – puikus vaistas. Tiems, kuriuos vargina šąlančios galūnės, labai naudinga kasdien valgyti paprikos. Ji turi labai daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurių svarbiausias – kapsaicinas. Jis nuo seno žinomas kaip puikus vaistas nuo kraujotakos sutrikimų. Ši medžiaga užkerta kelią kraujo krešuliams susiformuoti, skystina kraują.
  • Vaisiai, stiprinantys kraują ir širdį. Kraujotaką labai pagerina saldūs melionų vaisiai, persimonai, granatai, bananai. Sveika gerti šviežių apelsinų sulčių, nes jos padeda organizmui geriau pasisavinti geležį.
  • Dažniau rinkitės žuvies patiekalus. Ypač naudinga riebi žuvis. Tris kartus per savaitę pasmaguriavus pietumis ar vakariene iš riebios žuvies organizmas pradeda gaminti daugiau medžiagų, padedančių kraujui tolygiai tekėti venomis ir arterijomis.
  • Šildantys prieskoniai. Kraujotaką pagerina tokie šildantys prieskoniai: imbieras, garstyčios, raudonosios aitriosios paprikos. Tad kuo dažniau jais gardinkite patiekalus!
  • Gerkite kuo daugiau vaistažolių arbatos. Kraujotakai pagerinti ypač tinka gudobelių arbata. Jos reikėtų išgerti kelis puodelius per dieną.

Pagalba sustirusioms galūnėms

Jeigu šiltoje patalpoje niekaip neatšyla rankos ar kojos, padėkite joms!

  • Padės apelsino skiltelė. Atvėsusias rankas ištrinkite apelsino skiltele. Šiame vaisiuje esantys eteriniai aliejai greitai suaktyvina kraujotaką.
  • Pramankštinkite rankas. Galite rankų pirštais paspaudyti guminį kamuoliuką arba stipriai pamojuokite rankomis.
  • Trinkite delnus. Sulaikiusi kvėpavimą apie 10 sekundžių švelniai trinkite delnus vieną į kitą. Iškvėpkite, pailsėkite ir pakartokite pratimą.
  • Jei grįžote namo ledinėmis kojomis, pamirkykite jas šilto vandens vonelėje. Ypač greitai kojos sušils, jei į vandenį įpilsite saujelę pipirų arba kvapniojo rozmarino. Galima įberti ir šaukštą čiobrelių bei raudonėlių arba du šaukštus susmulkintos imbiero šaknies. Tokioje vonelėje pamirkius kojas 10–15 min. pagerėja kraujotaka ir jos greitai sušyla.
  • Labai karšta vonelė. Kojas pamerkite šiltame vandenyje, po to į šį vandenį įpilkite karšto, o vėliau dar karštesnio vandens, kokį tik galite iškęsti. Taip kojas mirkykite 10–15 min.
  • Padės druska. Vakare nusiplovus kojas, kol jos dar drėgnos, padus rekomenduojama patrinti druska ir tik po to nušluostyti sausai rankšluosčiu. Jei darysite šią procedūrą, kojos ne tik bus šiltos, bet ir nesirgsite peršalimo ligomis.

Ryte sušildys mankšta

Jeigu kiekvieną rytą mankštai skirsite 5–10 min., išėjusi į lauką ne taip greitai sušalsite. Pratimus galite atlikti ir gulėdama lovoje – bus lengviau išlįsti iš šiltų patalų.

  • Ištempkite visą kūną. Ištieskite rankas virš galvos ir stenkitės ištempti savo kūną nuo rankų pirštų galiukų iki pat kojų pirštų galiukų.
  • Pramankštinkite rankas. Pakelkite priešais save ištiestas rankas. 10 kartų suspauskite ir atleiskite kumščius. Paskui pasukite riešus – po 5 kartus į kiekvieną pusę.
  • Neužmirškite pėdų ir pirštų. Gulėdama ant nugaros sukite pėdas – 5 kartus į vieną ir į kitą pusę. Tada 5 kartus sulenkite ir ištieskite kojų pirštus.
  • Kojų pritraukimai. Gulėdama ant nugaros kojas sulenkite per kelius. Iš pradžių apglėbkite rankomis vieną ir pritraukite prie krūtinės (palaikykite apie 30 sekundžių), paskui kitą. Su kiekviena koja padarykite po 15 tokių pritraukimų.
  • Pasistiebkite aukštyn. Truputį pražerkite kojas ir iš visų jėgų pasitempkite į viršų. Į grindis remkitės tik puse kojų pėdų, o nugara turi būti tiesi. Lėtai nuleiskite kulnus ant žemės ir vėl lėtai stiebkitės į viršų. Šį pratimą galima atlikti ne tik išlipus iš lovos, bet ir laukiant autobuso ar darbo pertraukėlės metu.

Vakaro ritualas – pėdų masažas

Vakare pamasažuokite pėdas – ir jos visą naktį bus šiltos. Be to, atsikratysite per dieną susikaupusios įtampos. Šis masažas taip pat stiprina imunitetą, pagerina vidaus organų veiklą, kraujo cirkuliaciją visame kūne. Masažuokite atsisėdusi ir ant kairio kelio užkėlusi dešinę pėdą, paskui atvirkščiai. Pratimus kartokite 8–10 kartų.

  • Per pėdos skliautą. Sugniaužkite kumštį ir krumpliais stipriai braukite per pėdos skliautą. Paskui abiejų rankų nykščiais paspaudykite pėdos skliautą.
  • Švelniai paspaudykite. Kaire ranka suimkite dešinę pėdą – nykštį uždėkite ant pado, kitus pirštus ant pėdos viršaus. Švelniais ritmiškais judesiais paspaudykite nuo kulno iki pirštų.
  • Sukamaisiais judesiais. Sugniaužkite kumštį ir sukamaisiais judesiais masažuokite visą pėdą. Patrinkite kulkšnis, kulną.
  • Išmasažuokite kiekvieną pirštelį. Po vieną dviem pirštais suimkite kojų pirštus ir švelniai kelis kartus patempkite.

Kojas pratinkite prie šalčio

Kojas mažiau gels, jeigu jas grūdinsite. Tam tiks vėsaus vandens srovė, kontrastinis dušas, vonelės. Be to, vandens procedūros pagerina ir suaktyvina audinių kraujotaką.

  • Kaip pradėti grūdintis? Atsukite visa srove šiltą vandenį ir po dušu stovėkite, kol sušils visas kūnas. Tada trumpam atsukite vėsų. Po kelių sekundžių vėl mėgaukitės šilta srove. Kai sušilsite perliekite kūną truputį vėsesniu vandeniu nei pirmą kartą. Taip vandenį kaitaliokite 3–4 kartus.
  • Vėsus vanduo – grūdina. Vėsiu vandeniu perliekite iš pradžių vieną, paskui kitą koją. Pradėkite nuo pėdos, lėtai kilkite blauzda iki kelio ir grįžkite vidine blauzdos dalimi vėl iki pėdos. Pakartokite keletą kartą.
  • Kontrastinės vonelės. Į vieną vonelę pripilkite karšto vandens, į kitą – šalto. Kojas iki kelių 5 min. palaikykite karštame vandenyje, paskui (ne ilgiau kaip 20 sekundžių) – šaltame. Procedūrą galima kartoti kelis kartus, bet užbaigti visada reikia šaltąja vonele. Apie pagerėjusią kraujotaką praneš malonus dilgčiojimas kojose.
  • Pėdas pašildykite. Po tokių kontrastinio vandens procedūrų būtinai pėdas sušildykite – tik tokiu atveju pajusite efektą. Išlipusi iš vonios, tik nubraukite nuo kojų vandenį (šluostyti nereikia), užsimaukite šiltas puskojines ir keletą minučių pašokinėkite vietoj arba pusvalandį pagulėkite lovoje po šilta antklode.
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...