2012 Rugpjūčio 17

Kaip šiandien gyvena didieji Lietuvos finansų machinatoriai

veidas.lt


1994-1997 m. įvykusi Lietuvos bankų bankrotų lavina tūkstančius indėlininkų paliko be pinigų. Kaip po to susiklostė šių bankų vadovų likimai ir ką jie veikia šiandien?

Panašu, kad kai kuriuos žmones ištiesins tik grabo lenta. Prieš metus Rusijos sukčius ir vienos garsiausių regione finansų piramidės MMM įkūrėjas Sergejus Mavrodis pakilo tarsi feniksas iš pelenų. Mat pradėjo veikti nauja jo sukurta „investavimo“ schema „MMM-2011“, siūlanti iki 50 proc. metines palūkanas – jos „akcijų“ galima buvo pirkti tam skirtose interneto svetainėse. Naujosios finansų piramidės filialai paplito ne tik Rusijoje, jie atkeliavo ir iki Lietuvos – čia vyko gan aktyvi reklaminė kampanija, kuri turėjo padėti pritraukti daugiau potencialių sukčių aukų įnešti savo pinigus į finansinę piramidę.
Kovo mėnesį Lietuvos bankas kreipėsi į Generalinį prokuratūrą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl MMM veiklos Lietuvoje. Birželio pradžioje prokuratūra pranešė, kad „MMM-2011“ veikla Lietuvoje yra nutraukta – buvo sulaikyti penki įtariamieji, areštuota nemažai turto. Prokuroratūra pranešė, kad sukčių pažadais patikėjo apie 1,5 tūkst. žmonių ir jiems sunešė apie 1,5 mln. Lt. Nesiseka S.Mavrodijui ir Rusijoje – kovą jis buvo suimtas, vėliau paspruko, jam iškelta keliolika ieškinių, o liepą atliktos kratos naujosiose MMM bendrovių biuruose bei išjungiami tinklalapiai.
Priminsime, kad dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje nuolatos TV ekranuose mirgėjusi MMM reklama suviliojo keliolika milijonų Rusijos piliečių, kurie jam sunešė paskutines savo santaupas ir jų neteko, kai 1997-aisiais S.Mavrodis paskelbė apie MMM bankrotą. Sukčius vėliau buvo nuteistas, tačiau išėjęs iš kalėjimo vėl ėmėsi to paties – pradėjo kurti naują piramidę.
Sovietų sąjungos žlugimas ir kapitalizmo suklestėjimas, tiek Rusijoje, tiek Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje pradėjo chaotišką laikotarpį, kurio metu įsisteigė gausybė finansinių investicinių bendrovių bei bankų. Deja, dešimtojo dešimtmečio antroji pusė yra paženklinta daugumos finansinių institucijų bankrotais, kurių metu išgaravo per milijardą litų gyventojų ir įmonių lėšų. „Litimpeks“, Lietuvos akcinis inovacinis bankas (LAIB), Lietuvos valstybinis komercinis bankas (LVKB), „Tauro“ bankas, Vakarų bankas, bankas ir investicinė bendrovė „Sekundė“, „Ekspres“ bankas, „Nidos“ bankas, koncernas EBSW ir su juo susiję bankai – tai tik didžiausios žuvys, kurioms buvo lemta  pilvais iškilt į paviršių, tačiau buvo ir smulkesnių žuvelių.
Kalti, žinoma, buvo bankų ir finansinių bendrovių vadovai – vieni buvo sukčiai, bendradarbiaujantys su kriminaliniu pasauliu, kiti – neturintys finansinės patirties laisvosios rinkos sąlygomis, treti – tapo audringos ekonominės aplinkos aukomis.
„Tais laikais Lietuvoje nebuvo nei tradicijų, nei priežiūros – o visa ekonominė aplinka buvo gan chaotiška. Tad bankui turėti problemų buvo labai nesudėtinga“, – paaiškina finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. Jo žodžiais, bankai yra labai rizikingos įstaigos, ypač jautrios ekonominei aplinkai, tuo tarpu iki 1992-ųjų net nebuvo komercinių bankų veiklą regalmentuojančio įstatymo.
Visgi Lietuvai pasisekė labiau nei S.Mavrodžio ieškančiai Rusijai – atrodo, kad kaltieji dėl Lietuvos bankų griūties bei lietuviškieji „mavrodžiai“ pamoką išmoko ir šiandien visiškai nesiveržia kurti naujų finansinių įmonių. Pažvelkime, kaip susiklostė šių asmenybių likimai, kuo jie šiandien gyvena ir ką mano apie praeitį – gal taip pavyks padėti R.Baranauskui apsispręsti grįžti į Lietuvą.

Išpirkę kaltę mirtimi ir kalėjimu
Kad ir kokios didelės pinigų sumos būtų pradangintos ar iššvaistytos – mirtis neatrodo kaip pats tinkamiausias atpildas – deja, bankų griūties periodas buvo pažymėtas laidotuvių vainikais. Labiausiai nuskambėjo buvusio Sovietų sąjungos žemės ūkio ministro, nepriklausomos Lietuvos aušroje įsteigusio „Tauro“ banką – Genadijaus Konopliovo savižudybė. Bankininkas pasirinko mirtį kelios dienos po to, kai teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimą dėl banko veiklos ir jo bei artimųjų namuose atliko kratas. Dar po kelių savaičių, 1997-ųjų liepos 8 d. “Tauro” bankui buvo iškelta bankroto byla. Mirtį pasirinko ir Lietuvos valstybinio komercinio banko (LVKB) valdybos pirmininkas Algimantas Barusevičius. Šis bankininkas už banko lėšų iššvaistymą buvo nuteistas kalėti 7 metus, tačiau kai 1999-aisiais teismas atmetė jo skundą – nusišovė savo namuose.
Dar viena bankininko mirtis, tik šįkart smurtinė – 1995-aisiais savo automobilyje prie Vyriausybės rūmų susprogdintas vienas pagrindinių „Ekspres“ banko akcininkų Rimantas Grainys. Šis bankas buvo siejamas su nusikalstamu pasauliu, visgi jo neišgelbėjo ir nešvarūs pinigai – 1996-aisiais „Ekspres“ bankui iškelta bankroto byla. Kitas stambus šio banko akcininkas Vladimiras Naidūnas taip pat neturėjo ramaus gyvenimo – 2000-aisiais buvo pasikėsinta ir į jo gyvybę. O šiandien V.Naidūnas vengia bet kokio viešumo ir mums nepavyko jo pakalbinti.
Dalis bankrutavusių finansinių bendrovių valdytojų savo kaltę atpirko įkalinimo įstaigose. Turbūt daugelis prisimena skambų banko „Sekundė“ šūkį „Reikia pinigų – pinigų yra!“. Deja, šis banko, o greičiau finansų piramidės šūkis galiojo itin trumpai – nuo 1991-ųjų iki 1994-ųjų, kai buvo sulaikytas jo vadovas Gintaras Dilys, ir jam iškelta baudžiamoji byla dėl 43 mln. Lt pradanginimo. Legendinį Ostapo Benderio personažą anais laikais primenantis G.Dilys buvo nuteistas kalėti pusseptintų metų, tačiau dėl gero elgesio paleistas 2000-aisiais. Panašu, kad šis įvykis jo gyvenimą apvertė aukštyn kojomis – šaltiniai teigia, kad dabar G.Dilys dirba paprastą darbą ir gyvena gan kukliai. Deja, jis nelinkęs bendrauti su žiniasklaida ir „Veidui“ nepavyko jo pakalbinti.
Kurį laiką atrodė, kad vienam labiausiai išgarsėjusių finansinių machinatorių, EBSW koncerno prezidentui Gintarui Petrikui pavyks išsisukti, kai jis pabėgo į užsienį. Visgi 2004-aisiais jį sulaikė Federalinio tyrimų biuro agentai ir po trejų metų grąžino Lietuvai. Nors šiandien jis atperka savo kaltę Pravieniškių kolonijoje, teismai dėl jo machinacijų toli gražu nesibaigia.

Ar tikrai be kaltės kalti?
Buvęs Vakarų banko vadovas Petras Kravtas ir šiandien nemato savo kaltės ir yra įsitikinęs, kad jo bankas buvo sužlugdytas tyčia. Pašnekovo nuomone, Vakarų banko sužlugdymo scenarijus prieš penkiolika metų buvo identiškas neseniai įvykdytam „Snoro“ nacionalizavimui. „Protingi žmonės supranta, kas įvyko su „Snoru“ – tas pats savo laiku atsitiko ir su Vakarų banku“, – teigia P.Kravtas.
1997-aisiais P.Kravtas ir banko viceprezidentas Ričardas Taraškevičius buvo apkaltinti dėl 48 mln. Lt iššvaistymo ir suimti 18 mėnesių. Teismų maratonas užsitęsė ir 2005-aisiais byla dėl senaties buvo nutraukta, o abu bankininkai išteisinti. Nors indėlininkų milijonai kažkur išnyko, tačiau Lietuvos mokesčių mokėtojai turėjo sumokėti P.Kravtui – prieš porą metų jis laimėjo bylą prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), kuris buvusiam bankininkui priteisė keliolika tūkstančių litų žalos atlyginimo.
Sužlugdytas bankas neužkirto kelio P.Kravtui konsultuoti kitas įmones finansiniais klausimais – šiandien jis turi savo įmonę, užsiima nekilnojamojo turto nuoma, tačiau apie tai kalba nenoriai. Buvęs bankininkas aktyviai žaidžia tenisą ir yra išrinktas Palangos teniso klubo prezidentu. Pasitikėjimo P.Kravtui tikrai nestinga, mat ir šiandien jis drąsiai sutiktų vadovauti bankui, nes mano, kad turi pakankamai patirties ir žinių.
Kiek kuklesnis yra buvęs „Litimpeks“ banko valdybos pirmininkas Gintautas Preidys, pripažįstantis kai kurias savo klaidas, padarytas vadovaujant bankui. Paklaustas, ar šiandien imtųsi vadovauti bankui, buvęs bankininkas nemano, kad turi tam kompetencijos, nes nuo 1995-ųjų, kai buvo sulaikytas penkiolikai dienų, iki šiandien nedirbo bankinėje srityje. Priminsime, kad 2004-aisiais byla dėl apie 150 mln. Lt turto iššvaistymo nutraukta nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų.
Palikęs bankininkystę, G.Preidys ilgą laiką dirbo finansų konsultantu „Elgamos“ įmonių grupėje, vėliau skaitė komercinės ir tarptautinės bankininkystės paskaitas M.Romerio universitete. Šiandien pašnekovas su partneriais turi konsultacine veikla užsiimančią kompaniją, teigia daug patogiau besijaučiantis kitoje barikadų pusėje – būdamas banko klientu. Tiesa, kliento patirtis G.Preidžiui taip pat apkarto – jis kaip ir Antanas Bosas bei keliolika kitų investuotojų teisme kovoja su DNB banku, iš kurio už skolintas lėšas pirko su akcijomis susietas obligacijas.
Tuo tarpu žinomiausias Lietuvos kapitalistas Arvydas Stašaitis, buvęs Žemės banko valdybos pirmininkas, įsteigęs daugybę kitų finansinių bendrovių („Baltikam“, „Sveik-uoliai“, „Kapitalistų klubas“), dėl atsisakymo mokėti mokesčius už grotų praleido penkis su puse metų. Tačiau ir jis pabandė išsiplauti savo mundurą – EŽTT laimėjo bylą ir iš Lietuvos prisiteisė kiek daugiau nei 100 tūkst. Lt.
„Iš pradžių dar stengiausi grįžti į rimtesnį verslą – bandžiau privatizuoti Birštono sanatoriją „Versmė“, tačiau to padaryti man neleido A.Brazausko vyriausybė, išbraukusi sanatoriją iš privatizuojamų objektų sąrašo“, – teisinės valstybės nebuvimu skundžiasi A.Stašaitis. Pašnekovas priduria, kad išėjęs iš kalėjimo, dirbo Ukrainoje – tiek su Vladimiro Romanovo, tiek „Vilniaus prekybos“ projektais. Šiandien didysis kapitalistas sakosi ramybės uostą suradęs Birštone – čia jis jau kelinti metai turi nedidelę įmonę „Birštono Nemunas“, kurioje pats moko žmones irkluoti bei vairuoti upėmis plaukiojančius laivus.

Bankrutavusių Lietuvos bankų apytiksliai nuostoliai, mln. Lt

Bankas    Bankroto metai    Pradanginta suma
Bankas „Sekundė“    1994    43
„Aurabankas“    1995    40
Lietuvos akcinis inovacinis bankas    1995    271
Vakarų bankas    1996    48
„Ekspres“    1996    12
„Tauro“ bankas    1997    120
Lietuvos valstybinis komercinis bankas    1998    111
„Litimpeks“ bankas    1999    150
„Snoro“ bankas    2011    3400

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Iš gatvės Iš gatvės rašo:

    Anonimo parašyta publikacija kelia abejonių dėl jos tikrumo.Kada gi Genadijus Konapliovas buvo “Sovietų sąjungos žemės ūkio ministru”/ Niekada juo nebuvo,o buvo tik pirmuoju Agropramoninio komplekso pirmininko pavaduotoju (kur varžėsi su kitu pirmuoju pavaduotoju Einoriumi,kuris iš jų labiau pirmas) Lietuvoje bei Alytaus rajono pirmuoju partijos komiteto sekretoriumi.

  2. gatvyne gatvyne rašo:

    koks skirtumas vis vien vagys……..buvo bailys uztat ir nusisove………sunus jo irgi toks pat kaip ir tevas bailys………..pasislepe airijoi dirba vireju restorane….cipsus pilsto


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...