2013 Balandžio 02

Kaip savivaldybės galėtų sumažinti savo skolas

veidas.lt


Lietuvos savivaldybių iš bankų paimtų paskolų suma per ketverius metus išaugo net 1,64 karto: nuo 1,062 mlrd. iki 1,737 mlrd. Lt. Kai kurioms savivaldybėms skolos tapo nebepakeliamu akmeniu po kaklu. O ar esama būdų, kaip tas skolas sumažinti?

Lietuvos savivaldybių pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. išaugo 2,4 karto, nuo 137,3 mln. iki 326 mln. Lt. Pagal bendros skolos, kuri susideda iš bankų paskolų ir įsiskolinimų savivaldybių paslaugų teikėjams, dydį šiuo metu rekordus viršija Vilniaus savivaldybė, iš viso jau turinti per 950 mln. Lt skolų.
Kai kurioms savivaldybėms skolos tapo milžiniškais, jas skandinančiais  akmenimis po kaklu, ir tai jau ima atsiliepti tiek tų miestų įmonėms, tiek gyventojams. “Iš tiesų kuo didesnė savivaldybės pradelsta skola, palyginti su jos gaunamomis pajamomis, tuo mažiau galimybių ji turi skolintomis lėšomis pradėti naujus projektus. Kreditoriniai įsiskolinimai – tai nesugebėjimas laiku atsiskaityti tiek su verslo įmonėmis, tiek su savivaldybėms priklausančiomis visuomeninio transporto, šilumos, vandens, elektros energijos ir kitomis įmonėmis. Dėl tokių skolų savivaldybės negali laiku nei išmokėti algų darbuotojams, nei atsiskaityti su bankais, nei sumokėti mokesčių valstybei“, – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas finansų klausimais Rimantas Čapas.
Savivaldybė, kurios pradelsta skola tam tikru metu siekia 46 proc. visų jos gautų pajamų, nebeturi teisės skolintis pinigų iš Lietuvos komercinių bankų savo lėšomis inicijuojamiems investicijų projektams įgyvendinti.
Tiesa, Europos struktūrinei paramai gauti savivaldybėms tokios skolos limitas yra didesnis – 75 proc. Pavyzdžiui, praėjusių metų spalį Alytaus miesto savivaldybės skolos sudarė daugiau kaip pusę jos gautų pajamų – 51,5 proc. Tai reiškia, kad Alytus tą dieną nebeturėjo teisės skolintis savo lėšomis finansuojamiems investicijų projektams įgyvendinti, tačiau ES lėšomis finansuojamiems projektams kofinansuoti skolintis dar galėjo.

Vilniui Lietuvos bankai nebeskolina

Vilniaus meras Artūras Zuokas pripažino, kad bendras sostinės paskolų iš bankų ir finansinių institucijų portfelis šiuo metu yra apie 460 mln. Lt, panašiai sudaro ir finansiniai įsipareigojimai įvairių paslaugų teikėjams „Taigi bendra skola šiuo metu siekia apie 950 mln. Lt”, – skaičiuoja A.Zuokas.
Palyginkime: Londonas, kuriame gyvena per 8 mln. gyventojų, šiuo metu iš viso turi 348 mln. JAV dolerių skolų (939 mln. Lt). Taigi mažiau nei Vilnius, kuriame gyventojų 15 kartų mažiau nei Londone. Kredito reitingų agentūros „Moody“s“ investuotojų tarnybos ekspertai pabrėžia, kad Londono skolų valdymo praktika jau daug metų yra apdairi ir konservatyvi, todėl jai suteiktas AAA ilgalaikio skolinimosi reitingas. Tai aukščiausias reitingas, kurį „Moody“s“ suteikia savivaldybėms. Beje, tokį reitingą Londonas gauna jau 36 metus paeiliui. Tai šiam miestui teikia galimybę mažinti skolinimosi sąnaudas. Kitaip tariant, Londonas paprastai skolinasi su 2–2,2 proc. palūkanomis.
Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad mūsų sostinė atsidūrė aklavietėje, tačiau kaip liudija užsienio, o ir kai kurių Lietuvos miestų patirtis, išeičių vis dėlto esama. Tad kaip labiausiai prasiskolinusios Lietuvos savivaldybės galėtų sumažinti šimtamilijonines skolas?
Visų pirma prasiskolinusios savivaldybės galėtų žengti Kauno pavyzdžiu. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas sako, kad per praėjusius metus antro pagal dydį Lietuvos miesto savivaldybė bendrą savo skolą sumažino net 30,2 mln. Lt. Šiuo metu Kaunas turi apie 174 mln. Lt skolų, arba 5,5 karto mažiau negu Vilnius. Kauno pasirinktas skolos mažinimo būdas nebuvo sudėtingas: 14 mln. Lt skolą leido sumažinti iš savivaldybės įmonių paimti dividendai, o 16 mln. Lt skolos nurėžė palankios sutartys su bankais: tai yra senų kredinių linijų pakeitimas naujomis su ypač palankiomis palūkanomis. Paprasčiau tariant, dabar bankai bent jau Kauno miestui skolina už kelis kartus mažesnes palūkanas nei anksčiau. Ir vien tai leidžia sutaupyti milijonus.
Regis, panašiai netolimoje ateityje ketina elgtis ir sostinė. “11 mln. Lt bus sutaupyta per artimiausius dvejus trejus metus perfinansavus esamas skolas kito banko išduotomis paskolomis už mažesnes palūkanas. Jas viešo konkurso būdu perėmė DNB bankas, pasiūlęs geresnes sąlygas, kurios ateityje ir leis sutaupyti apie 11 mln. Lt“, – paaiškino Vilniaus meras.
Taip pat sostinės savivaldybė sutarė su bankais atidėti skolų išmokėjimo terminus, iš jų ir 79 mln. Lt grąžinimą bankrutavusiam bankui „Snoras“.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-14-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Irklas Irklas rašo:

    Labai keista, kad savivaldybės nežino kiek turto turi. Tarkim, kooperatiniai garažai.Etatų daug, poreikių ir tikslų – jokių.

  2. Irklas Irklas rašo:

    Tikslus Irklo komentaras. Tik skolinasi ir pūčia etatus.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...