2014 Gegužės 29

Kaip parduoti mokslą? Kol kas universitetams dėl to galvos neskauda

veidas.lt


Didžiausias ir dosniausias universitetų kuriamo mokslo pirkėjas – valstybė, o rinkoje parduoti savo paslaugas aukštosioms mokykloms sekasi kur kas prasčiau.

Vertindami universitetų pastangas užsidirbti pinigų, pasirinkome kriterijus, apibūdinančius aukštųjų mokyklų gebėjimą kurti mokslą ir jį parduoti, taip pat pritraukti ES struktūrinių fondų lėšų. Mūsų manymu, šie kriterijai neabejotinai demonstruoja universitetų veiklos efektyvumą ir kokybę, rodo, ar universitetas, šalia išsilavinusių ir kompetentingų specialistų rengimo, vykdo ir kitą ne mažiau svarbią savo misiją – kurti visuomenei reikalingą, realios ekonominės naudos duodantį mokslą.
Todėl pirmiausia vertinome, kokią dalį pajamų, palyginti su universiteto biudžetu, sudaro pajamos iš mokslinės veiklos, parduodant savo paslaugas verslui ir visuomenei. Šį kriterijų skaičiavome lygindami pajamas iš mokslinės veiklos su bendru universiteto biudžetu. Šiam kriterijui skyrėme 60 proc. visos vertės skaičiuodami universiteto reitingą.
Antras kriterijus, kuriam skyrėme 40 proc., – universiteto per penkerius metus (2007–2013 m.) gautų Europos Sąjungos struktūrinių programų lėšų dalis nuo bendros visų universitetų gautos ES struktūrinių programų lėšų sumos. Bendra šių rodiklių suma ir lėmė universiteto balą bei vietą reitinge.
Taip pat lentelėje pateikiame universitetų 2013 m. biudžetų lėšas, valstybės jiems skirtus asignavimus (studijoms, mokslui, administravimo ir ūkio išlaidoms).
Ką parodė toks vertinimas? Priekyje atsidūrė universitetai, sugebantys įdarbinti mokslą ir parduoti jį rinkoje.
Lyderiu tapusio Vilniaus universiteto vietą reitinge vis dėlto lėmė ne pajamos už mokslo produkciją, kurios sudaro 22,8 mln. Lt, arba 6 proc. bendro universiteto biudžeto, o universiteto per penkerius metus gautos ES struktūrinių programų lėšos – beveik 700 mln. Lt, kurie sudaro daugiau nei 47 proc. bendros visų universitetų ES lėšų sumos.
Antroje vietoje atsidūrė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), iš mokslinės veiklos pernai uždirbęs 10,6 mln. Lt, arba 11 proc. savo biudžeto pajamų. ES struktūrinių programų lėšų universitetas pritraukė taip pat nemažai – 205 mln. Lt, arba beveik 14 proc. bendros visų universitetų ES lėšų sumos.
Reikia pripažinti, kad socialinės, humanitarinės krypties universitetai turi mažiau galimybių užsidirbti iš mokslinės tiriamosios veiklos, palyginti su technologinių mokslų universitetais, kurių išradimai gali būti labiau pritaikomi versle. Pasidomėjus, kas lėmė gana nemažas VDU pajamas iš mokslinės veiklos, paaiškėjo, kad didžiąją dalį šių pajamų universiteto mokslininkai vis dėlto gauna iš valstybės biudžeto, laimėdami Lietuvos mokslo tarybos, ministerijų mokslinių projektų, taip pat projektų, finansuojamų iš ES programų, konkursus.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 212014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2014-m
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...