2016 Sausio 11

Klimato kaita

Kaip klimatą keičia SMS, popieriaus maišai ar spoksojimas į TV

Veidas.lt

"Scanpix" nuotr.

Jei per savaitę išsiunčiate pusšimtį laiškų, atmosferą užteršiate lyg kilometrą nuvažiavusi mašina. Pora valandų prie televizoriaus – dar pusantro kilometro. Puodelis capuccino – perpus mažiau. Taršos prideda ir spam’as, naršymas internete, šio rašinio skaitymas (ypač jei jį atsispausdinote), net trumpa SMS.

Eglė Digrytė, euroblogas.lt

300 km kelionės mašina poveikis klimatui – lyg šeimos per mėnesį suvartotos elektros. Jei kasdien atspausdinate po 5 puslapius, per metus sunaudojate tiek popieriaus, kiek galime pagaminti iš ketvirtadalio medžio. Išmetamąsias dujas turbūt pirmiausiai susietume su klimato kaita, bet daugelis kasdienių veiksmų – ne mažiau kenksmingi.

Popieriniai maišeliai – didesni teršėjai

Pamirškite gąsdinimus, kad kažkur tolybėse tirpsta ledynai, o Maldyvams gresia nuskęsti (vis tiek ten turbūt nekeliausite), svaičiojimus apie Lietuvoje vešėsiančius atogrąžų miškus. Klimato kaita – nei tolimas, nei fantastinis dalykas. Ją skatiname kiekvienas (bent iš gyvenančiųjų Vakarų pasaulyje) ir dažnai – visai nejučia ir įprastais veiksmais.

Sunku ginčytis, kad prie klimato kaitos prisidedame važiuodami mašina ar uždegdami šviesą namie. Tačiau esama mažiau akivaizdžių, taigi klastingesnių pavojų, kurie skatina anglies dvideginio (CO2) ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymą.

Pavyzdžiui, parašėte trumpą elektroninį laišką ir sulig send „padėjote‟ į atmosferą išsiskirti 4 gramams CO2 ekvivalento (g CO2e). 65 send lygūs vidutinio dydžio automobilio kelionės vieną kilometrą taršai. Jei prie laiško prisegėte keletą dokumentų ar didelę nuotrauką, jis „pasunkėjo‟ iki 50 g CO2e. Penki tokie laiškai ir jau „sudeginote‟ 120 g anglies.

Paieška internete net energiją taupančiu nešiojamuoju kompiuteriu „atsieina‟ 0,2 g CO2e.

Atmosferą teršia ir spam’as, net jei jo neatidarote (kiekvieno brukalo poveikis lygus bent 0,3 g CO2e). Paskaičiuota, kad visi pasaulyje per metus išsiųsti brukalai atmosferoje palieka tokį pat pėdsaką, kaip 3,1 mln. lengvųjų automobilių, sunaudojančių 7,6 mlrd. litrų degalų. Stebitės, iš kur ta tarša? Juk elektroniniai laiškai – ne popieriniai, dėl kurių kertami medžiai. Bet kompiuteriui, serveriui ir modemui reikia elektros, jau nekalbant apie išmetimus juos gaminant.

Pagalvokite apie tai, prieš imdamiesi „Google‟ ieškoti kokio niekalo laikui prastumti. Paieška internete net energiją taupančiu nešiojamuoju kompiuteriu „atsieina‟ 0,2 g CO2e, o senu stacionariu – visus 4,5 g CO2e. Gal mobilusis ryšys – „švaresnis‟? Žinoma – viena trumpoji žinutė reiškia tik 0,014 g CO2e.

Galima įvertinti ir daiktų, akivaizdžiai prisidedančių prie taršos, poveikį, pavyzdžiui, plastikinio pirkinių maišo – 10 g CO2e. Nesižavėkite ekologiškais popieriniais maišeliais – jie teršia keturiskart labiau. Iš parduotuvės parsineštas pusės litro vandens butelis prie klimato kaitos prisideda 1 150 kartų labiau nei iš krano prileista stiklinė (atitinkamai 160 g CO2e ir 0,14 g CO2e).

Nesižavėkite ekologiškais popieriniais maišeliais – jie teršia keturiskart labiau.

Didelis puodelis cappuccino – nuodėmė ne tik figūros, bet ir aplinkos atžvilgiu (235 g CO2e). Juk reikia ne vien pagaminti kavą, bet ir užauginti karvę, kurios pienu ji gardinama. Naminės arbatos ar kavos puodelis, kuriam pakaks karšto vandens, atmosferą užterš tik 21 g CO2e.

Tiek figūrai, tiek aplinkai kenkia ir ilgas TV žiūrėjimas. Dvi valandos prieš 61 cm įstrižainės plazminį ekraną reiškia 440 g CO2e – lyg 1,6 km kelionė automobiliu.

Kaip nešvaistyti vandens

Ne tik būti draugiškam aplinkai, bet ir sumažinti išlaidas komunaliniams mokesčiams galima pliuškenantis ežere, upėje ar jūroje. Vasarą tai vilioja. Deja, Lietuvos klimatas tokioms maudynėms ištisus metus tinkamas nebent „ruoniams‟. Bet ir namie galima taupyti bei mažiau skatinti klimato kaitą – tereikia vonią iškeisti į dušą.

Voniai reikia 115-190 litrų vandens, o 4 minutėms dušo jo – tik 75 litrų (jei dušo galvutė yra silpnesnės srovės ir per minutę praleidžia apie 10 litrų, pakaks ir pusės šio kiekio).

Net kasdien lįsdami po dušu per metus sunaudosite 13,8 tūkst. litrų (mažiau nei 14 kub. m) vandens.

Jei vonioje gulite ilgėliau, turbūt nuolat įleidžiate karšto vandens, mat jis nuo kokių 45 laipsnių atvėsta iki 38 laipsnių. Leisdami maždaug 35 laipsnių vandenį, duše pajuntate visą jo karštį.

Net kasdien lįsdami po dušu per metus sunaudosite 13,8 tūkst. litrų (mažiau nei 14 kub. m) vandens, o maudydamiesi vonioje – 33 tūkst. litrų. Žinoma, jei dar trenkate galvą, skutatės, šiaip mėgaujatės karšto arba šalto vandens srove ar turite modernų dušą, vandens prireiks daugiau. Bet galima ir sutaupyti: praustis kiek trumpiau, užsukti vandenį muiluojantis ar pilant ant plaukų šampūną, naudoti mažiau pralaidžią dušo galvutę. Vonios nebūtina pripildyti iki kraštų. Tačiau vaiką maudydami vonioje, o ne po dušu kaip tik sutaupysite.

Galų gale duše nesusipilate pusės buteliuko vonios putų ar prausiklio. O vienas interneto lankytojas diskusijoje apie dušo ir vonios privalumus paatviravo: „Purto vien mintis, kad reikės gulėti vandenyje su nešvarumais, kuriuos ką tik nusiploviau!“

Vidutinis britas per dieną sunaudoja 150 litrų švaraus vandens – rytiniam tualetui, maistui, drabužiams skalbti, sodui palaistyti ir kitoms reikmėms. Kitose Europos valstybėse skaičiai mažesni: vokiečiai ir olandai sunaudoja po 125 litrus, prancūzai – po 110 litrų, o danai – po 80 litrų.

Per pastarąjį šimtmetį vandens suvartojimas išaugo. Žmonės gyvena mažesnėmis šeimomis ar pavieniui, tad bendrai vandens suvartojama daugiau. Anksčiau pakakdavo išsimaudyti ar išskalbti drabužius kas savaitę, dabar skalbykles jungiame ir po dušu lendame kone kasdien.

Prikrauta indaplovė sunaudoja mažiau vandens ir energijos nei tą patį kiekį plaunant rankomis.

Trečdalį vandens būstuose nuleidžiame tualete. Seno tipo klozetai vienu ypu jo sunaudoja 13 litrų. Britų organizacija „Waterwise‟ yra paskaičiavusi, kad vidutinė šeima vandenį nuleidžia 5 tūkst. kartų per metus. Penktadalis vandens išbėga prausiantis ir valantis dantis, šeštadalis – skalbiant (šį kiekį galima sumažinti, į skalbyklę prikraunant pakankamai drabužių). Modernios skalbyklės skalbimui sunaudoja 50 litrų.

Indams reikia iki 8 proc. vandens dienos kiekio. Prikrauta indaplovė sunaudoja mažiau vandens ir energijos nei tą patį kiekį plaunant rankomis, nebent jie plaunami ir skalaujami dubenyje.

Šiame puslapyje galite rasti smagų žaidimą ir pasitikrinti savo žinias apie vandens suvartojimą ir švaistymą.

Penktadalis atspausdinto teksto – šlamštas

Tik 4 proc. vandens gyventojai išgeria (čia įskaičiuotas ir vanduo, liekantis virduliuose ar prarandamas laukiant šaltos srovės). Gerokai daugiau „paslėpto“ vandens (3,3 tūkst. litrų žmogui) išeikvojama maistui, drabužiams, namų apyvokos reikmenims, popieriui, elektrai gaminti. Buteliui alaus reikia 170 litrų vandens, litrui pieno – 200 litrų, mėsainiui – 2,4 tūkst. litrų, medvilnės marškinėliams – 4 tūkst. litrų, džinsams – 11 tūkst. litrų, popierinei nosinei – 800 litrų, popieriaus lapui – 0,4 litro, užauginti pomidorui – 13 litrų, o kilogramui ryžių – 2 tūkst. litrų.

Pagaminti tonai spausdinimo popieriaus reikia 24 medžių arba 3 tonų medienos, 98 rūšių žaliavų, 11 134 kWh energijos ir 72 litrų vandens, susidaro tona kietų atliekų ir 2,6 tonos anglies dvideginio – tiek mašina išmeta per pusmetį. Iš vieno medžio, kuris į atmosferą išskiria dviem žmonėms pakankamą deguonies kiekį, galima pagaminti 8,3 tūkst. lapų – kone 17 populiariausio A4 formato spausdinimo popieriaus pakų.

Kompanija „Lexmark“ paskaičiavo, kad maždaug 17 proc. atspausdintos informacijos yra šlamštas: reklama ar tinklalapio adresas, prie elektroninio bilieto pridėtas teisinis žargonas, elektroninį laišką gavusių žmonių adresai.

Prieš keturis dešimtmečius buvo svajojama apie ateities biurą be popieriaus – esą dėl asmeninių kompiuterių reikės spausdinti vis mažiau. Tačiau nei kompiuteriai, nei išmanieji telefonai spausdintuvų dar neįveikė. Priešingai – popieriaus sunaudojimas pasaulyje išaugo nuo 70 mln. tonų 1980-aisiais iki 140 mln. tonų 1996-aisiais. Popierių turėjęs pakeisti internetas tik prisidėjo prie aktyvesnio spausdinimo.

Bet jo poveikį aplinkai ir piniginei taip pat galima sumažinti: spausdinti ant abiejų lapo pusių ar po kelis puslapius ant lapo, sumažinti šriftą ar tarpus tarp eilučių, ištrinti nuotraukas, reklamas ir nuorodas. Jei teksto reikia tik archyvui, galima jį išsaugoti PDF formatu ir laikyti kompiuteryje.

Viena kelionė lygi mėnesio elektros sąnaudoms

Bene akivaizdžiausia – transporto tarša. Lietuvoje ji sudaro penktadalį šalies CO2 išmetimų, knygoje „Keliaukime atsakingai!“ rašo Baltijos aplinkos forumo ekspertai. Europos Komisijos duomenimis, visame žemyne šis rodiklis siekia ketvirtadalį.

Dviračiai ir nuosavos kojos oro apskritai neteršia.

Vienos 300 km ilgio kelionės poveikis klimato kaitai lygus 165 kWh elektros – tiek vidutinė lietuvių šeima suvartoja per mėnesį. Bet kuri kita transporto priemonė aplinką teršia palyginti mažiau už automobilį. Autobusas kelionės CO2 pėdsaką sumažina 3 kartus, elektrinis traukinys – 4 kartus, o dyzelinis – 2 kartus. Dviračiai ir nuosavos kojos oro apskritai neteršia. Galima ir ieškoti pakeleivių ar įsiprašyti į kito mašiną.

Žurnalistas Marijus Gailius į gruodžio pradžioje Paryžiuje vykusią Klimato kaitos konferenciją COP21 nusprendė keliauti žeme, o ne lėktuvu, kad kuo mažiau terštų aplinką. Pagal šveicarų sukurtą skaičiuoklę, jo kelionė pirmyn ir atgal prilygo 320 kg CO2e. Skrydžio ekologinis pėdsakas būtų buvęs 680 kg CO2e.

Ne tik mažinti ekologinį pėdsaką, bet ir taupyti galima daugybe būdų. Energinis auditas padės ne tik įvertinti, kiek energijos sunaudojate, bet ir nešvaistyti pinigų (dėl varvančio čiaupo per dieną galima prarasti 15 litrų vandens).

Patariama

  • ištraukti nenaudojamų elektros prietaisų kištukus,

  • pirkti ilgalaikius ir daugkartinio naudojimo produktus (stiklo butelius vietoj plastikinių, medžiaginius rankšluosčius vietoj popierinių, tvirtesnius pirkinių krepšius),

  • rūšiuoti ir perdirbti šiukšles,

  • organines atliekas kompostuoti,

  • naudoti mažiau plastiko,

  • auginti maistą pačiam, net jei neturite sodo, o tik gėlių lovelį balkone ar vazoną ant palangės,

  • valgyti vietoje pagamintą ir sezoną atitinkantį maistą, kurio nereikėtų gabenti iš toli (paprastas patiekalas nuo ganyklos iki lėkštės vidutiniškai keliauja 2-4 tūkst. km),

  • vilkėti iš natūralių medžiagų pagamintus drabužius

    Euroblogo-LOGO

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...