2014 Sausio 15

Kaip greitėjantis gyvenimo tempas keičia visuomenės atminties mechanizmą

veidas.lt


Iki šiol atminties sutrikimus mokslininkai paprastai siedavo su artėjančia senatve, tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kad tokių problemų gali kilti ir kur kas ankstyvesniame amžiuje, peržengus 30 ar 40 metų ribą. Nevertėtų būgštauti, jei kartą ar du pamiršote namie raktus, tačiau nuolat besikartojančios atminties spragos gali tapti rimtų ligų pranašu.
Kartkartėmis atmintyje išnyrančios vadinamosios baltosios dėmės, psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus teigimu, gali būti ne kas kita, kaip streso, nuovargio ar greito gyvenimo tempo požymis. „Atminties baltuma žmones ištinka stresiniais momentais. Tai ne atminties, o streso problemos“, – aiškina psichologas.
Atminties silpnėjimas neatsiejamas nuo biologinių individo ląstelių senėjimo, kuris mūsų organizme užprogramuotas genetiškai. Tačiau, kaip teigia psichiatrė, psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė, galima pasidžiaugti tuo, kad ne visa atmintis silpnėja vienodai: „Ilgiausiai mūsų atmintyje išlieka ankstyviausi prisiminimai, ilgalaikiai gyvenimo įpročiai, rutina, daugelį metų naudoti profesiniai įgūdžiai, mąstymo schemos ir elgesio modeliai.“
Bėgant metams senstančiam žmogui darosi vis sunkiau įsiminti naujus dalykus, tačiau įprastai tai kompensuojama didėjančia asociatyvine atmintimi bei gyvenimiška patirtimi. Žinoma, labai daug lemia ir paties individo pastangos, nenoras susenti anksčiau laiko.
Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos vadovas prof. Albinas Bagdonas mano, kad žmogų senatvė ištinka tuomet, kai nustojama domėtis supančiu pasauliu. „Norint lavinti atmintį būtina nuolatinė veikla. Žinoma, nemažai prie to prisideda ir genetika, pasirinktas gyvenimo būdas bei vidinės nuostatos. Ne paslaptis, kad žmogaus mokymosi galios slopsta apie 70-uosius gyvenimo metus (tuo metu silpnėja mokymuisi būtina trumpalaikė atmintis), tačiau nereikia suprasti, kad sulaukus šio amžiaus nebereikia stengtis išmokti ko nors naujo. Nieko neveikdami nunyktume kaip asmenybės“, – tikina 72-ejų metų pašnekovas.

Atmintį gelbsti mintinas mokymasis
Vyrauja nuomonė, kad fizinę sveikatą ir tam tikrus protinius gebėjimus žmogus atsineša jau gimdamas, tačiau nemažai įtakos atminčiai turi lavinimas.
Mokslininkų tvirtinimu, jei protiniai žmogaus gabumai nebuvo lavinami iki 12-os metų, intelektas ir protiniai pajėgumai ims mažėti nesulaukus nė 20-ies. Tačiau jei lavinimui skirta pakankamai dėmesio, individo smegenų aktyvumas, o kartu ir protiniai gebėjimai, nemažės panašiai iki 65–70 metų. Deja, vėliau smegenyse vykstantys degeneracinai procesai nesustabdomi.
Kaip teigia A.Kirvaitienė, gyvendamas žmogus nuolat kažką praranda: grožį, jaunystę, galiausiai fizinę sveikatą bei protinius gebėjimus: „Senatvė ir ligos kaip vagis – apiplėšia ir turtingus ir vargšus. Tačiau turtingam žmogui dar lieka nemažai, o apiplėštas vargšas tampa visišku skurdžiumi. Taigi kuo daugiau lavinsime savo protą ir atmintį, tuo mažiau senatvės negandos juos palies.“
Psichiatrė neabejoja – ilgiausiai šviesų protą išlaiko asmenys, nenustojantys savęs lavinti, bendraujantys su bendraamžiais, nuolat atnaujinantys profesines žinias: „Ypač gerai išlaikyti atmintį padeda mokymasis mintinai: galima mokytis eilėraščius ar patikusius tekstus. Atmintis – lyg proto raumenys: nustojus atlikti kasdienius pratimus, ji neišvengiamai atrofuojasi.“
Tačiau atmintis priklauso ne vien nuo to. Jei žmogaus gyvenimo tempas greitas, jei jis nuolat patiria stresą, jo atmintis vis silpsta. Mūsų atmintį tai veikia panašiai kaip kompiuteryje pernelyg daug vienu metu atidarytų programų: lėtėja mąstymas, prireikia laiko, kol suvokiame situaciją, o atminties procesai ima strigti. Visus veiksnius, kenkiančius smegenų ląstelėms, galima įvardyti kaip atminties žudikus. Tai toksiniai veiksniai: tabakas, alkoholis, vaistai, maisto teršalai, smegenų degeneraciniai procesai arba ligos.
Atlikdami įvairius tyrimus ir siekdami kuo ilgiau išsaugoti žmogaus atminties mechanizmus mokslininkai pastebėjo dar vieną dalyką: įtakos trumpalaikei žmogaus atminčiai turi ir krūminių dantų netekimas.
Odontologas ir disertacijos apie dantų netekimą autorius med. m. dr. Kęstutis Sveikata sako, kad pažintinė funkcija, už kurią atsakinga galvos smegenų dalis hipokampas (seniausia ir giliausiai nugrimzdusi į galvos smegenų vidų smegenų žievės – apsiausto (lot. ~pallium~) dalis), yra glaudžiai susijusi su krūminių dantų netekimu: „Praradus dantis pastebėtas šios galvos smegenų dalies neuronų skaičiaus mažėjimas, ir lemiantis minėtos funkcijos sutrikimus. Tyrimai su gyvūnais (žiurkėmis ir pelėmis) atskleidžia, kad dantų netekimas gali turėti sąsajų ne tik su pažintine funkcija, bet ir su atminties (ypač trumpalaikės) sutrikimais.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...