2015 Kovo 16

Kaip apsaugoti rinką nuo nekokybiškų produktų?

veidas.lt

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įsteigta 2000 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 505, reorganizuojant Lietuvos valstybinę kokybės inspekciją, Valstybinę higienos inspekciją ir Valstybinę veterinarijos tarnybą. 2000 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 745 steigėjo funkcijos perduotos Ūkio ministerijai. Inspekciją sudaro administracija ir 10 teritorinių padalinių bei Šiaulių naftos produktų bandymų laboratorija. Šiuo metu inspekcijoje dirba 101 darbuotojas.

 

Kaip apsaugoti rinką nuo nekokybiškų produktų?

 

„Mūsų tikslas – paprastas: užtikrinti, kad rinkoje būtų tik saugūs produktai“, – sako Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) prie Ūkio ministerijos viršininkas dr. Renaldas Čiužas. Tačiau tai padaryti ne taip paprasta. Nuolatinis rinkos tikrinimas, vartotojų skundų nagrinėjimas, produktų tyrimai, verslininkų konsultavimas ir vartotojų informavimas bei „europatikrinimai“ (produktų atitiktis  prekių ir paslaugų dvejopų kainų nurodymui) – tai tik kelios iš daugybės veiklų, kuriomis užsiima inspekcija, kad padėtų tiek verslininkams, tiek jų siūlomų prekių ir paslaugų pirkėjams.

 

– Skundų įsigijus nekokybiškas prekes bendraudami su aplinkiniais girdime gana dažnai. Kiek iš jų atkeliauja iki VNMPI?

R.Č.: Išties labai daug – tai buvo vienas mane labiausiai nustebinusių dalykų, kai pernai pradėjau vadovauti inspekcijai. Kol pats nebuvau susidūręs, atrodė neįtikėtina, kaip toks nedidelis kolektyvas susitvarko su tiek darbo. Vidutiniškai per dieną inspekcija gauna apie 88 užklausas: didžioji dalis žmonių kreipiasi dėl konsultacijos telefonu per skambučių centrą, kiti siunčia paklausimus elektroniniu paštu, skundus gauname paštu arba vartotojas pats ateina į inspekciją. O juk išsiaiškinti visus šiuos klausimus – tik viena iš mūsų darbo dalių.

– Kiek iš šių skundų būna pagrįsti? Ar žmonės kreipiasi tik dėl brangių pirkinių, ar tikisi kokybės už bet kokią kainą?

R.Č.: 2014 m. statistika rodo, kad iš 2821 mums pateikto skundo 62,5 proc. buvo pagrįsti. Pažeidimai fiksuojami atliekant ir planinius patikrinimus – iš viso pernai jų atlikome 3709, apie 40 proc. jų radome pažeidimų. Mes tiriame visus atvejus ir stengiamės padėti kiekvienam, nesvarbu, ar žmogus pirko produktą už vieną eurą, ar už tūkstantį. Tačiau, reikia pripažinti, tyrimo sąnaudos kartais būna neadekvačios. Pavyzdžiui, pasitaiko tokių atvejų, kai prekės vertė yra penki eurai, o ištirti, ar tikrai kokybė nebuvo užtikrinta, kainuoja 200 eurų – juk kainuoja dirbantys žmonės, perkamos tyrimo paslaugos specializuotose laboratorijose. Šiuo metu esame pateikę Civilinio kodekso pakeitimo siūlymų, kad būtų nustatytos tam tikros normos, kada pradėti tyrimą, kaip daroma kitose Europos Sąjungos šalyse.

– Dėl kokių produktų dažniausiai kreipiamasi į inspekciją?

R.Č.: Daugiausiai vartotojų skundų inspekcija gauna dėl elektrotechnikos, pradedant kompiuteriais, televizoriais, o didžiausias skundų skaičius yra dėl mobiliųjų telefonų. Antra produktų grupė, dėl kurios gauname daugiausiai skundų, būtų odos gaminiai, avalynė. Po to rikiuojasi tekstilės gaminiai, baldai, kitos prekės.

– Ką daryti, jei nekokybišką produktą įsigijai internetu iš užsienio? Ar inspekcija tokiu atveju turi galių padėti?

R.Č.: Vartotojas, gavęs ne tą prekę, kurią užsisakė, ar prekę, kuri netenkina jo lūkesčių, turi teisę, nenurodydamas priežasties, per 14 dienų atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties ir grąžinti nepatikusią prekę pardavėjui. Pastebime, kad daugėja kreipimųsi į inspekciją dėl elektroninės prekybos, kai prekės įsigyjamos per tarpininkus, kurie prekiauja kuponais. Manome, kad šiems santykiams sureguliuoti reikalingas valstybės įsikišimas, tai yra turi būti priimtas teisės aktas, reguliuojantis kuponais prekiaujančių interneto svetainių pareigas ir atsakomybę.
Europos vartotojų centrui priskirta funkcija padėti spręsti problemas, kilusias Lietuvoje reziduojantiems vartotojams, jei jie įsigijo nekokybišką prekę ar paslaugą kitoje ES valstybėje narėje, ar reziduojantiems vartotojams, įsigijusiems nekokybišką prekę ar paslaugą Lietuvoje. Į jį taip pat gali kreiptis ir Lietuvos vartotojai.
Pirkėjai į jus kreipiasi dažnai. O kaip patys verslininkai? Kada jie dažniau kreipiasi į jus: prieš pateikdami produktą rinkai ar kai dėl jo jau kyla problemų?
R.Č.:
Daug verslininkų kreipiasi prieš pradėdami prekių importą. Tačiau dalis konsultuojasi tik tada, kai jau yra problema, ir tokiais atvejais dažnai galimas tik vienas sprendimas – produkto draudimas, išėmimas iš rinkos ir sunaikinimas. Pastebime dar vieną problemą, kai vieni verslininkai skundžia kitus, nes konkurencinėje kovoje norėtų būti lygesni ar pirmesni. Tačiau inspekcija vadovaujasi politika, kad tokiu atveju tikrinamos abi pusės. Galbūt kartais tai sustabdo kai kuriuos norinčiuosius kreiptis, bet mes stengiamės būti teisingi ir girdėti abi puses. Su verslininkais dirbame labai intensyviai – juos konsultuojame, organizuojame susitikimus, seminarus, mokymus regionuose. Mes turime dešimt teritorinių padalinių, todėl galime renginius organizuoti visoje Lietuvoje, žmonėms nereikia važiuoti specialiai į Vilnių. 2014 m. verslininkams buvo organizuotas 121 seminaras ir suteiktos 4443 konsultacijos.

Beje, artėjant Vartotojų dienai, kuri minima kovo 14-ąją, turėsime daug renginių, skirtų šiai progai, įdomių tiek vartotojams, tiek verslininkams. Visą renginių planą susidomėjusieji gali rasti mūsų interneto svetainėje. Labai kviečiame dalyvauti!
Prižiūrite, kad būtų laikomasi teisės aktų numatytų reikalavimų. Dėl ko verslininkai dažniausiai juos pažeidžia: nežino ar tikisi būti nepastebėti?
R.Č.:
Visada stengiamės suprasti, kad žmogui gali būti sudėtinga susigaudyti milžiniškame informacijos sraute. Tačiau dažnai matome, kad verslininkai nepakankamai skiria dėmesio susipažinti su reikalavimais, taikomais tiekiamiems į rinką produktams, jų keliama rizika. Apie juos galima sužinoti tiek mūsų organizuojamuose mokymuose, tiek neišėjus iš namų: verslininkų patogumui inspekcija savo interneto svetainėje yra paskelbusi ne maisto produktams keliamus reikalavimus. Mes darome viską, kad informacija būtų patogiai prieinama, bet domėtis reikia – juk nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Inspekcija skelbia apie pavojingas, uždraustas į rinką tiekti prekes. Kaip vyksta ši procedūra? Ar kiekvienas produktas, prieš patekdamas į rinką, yra patikrinamas?
R.Č.:
Inspekcija turi daugiametę patirtį rinkos priežiūros srityje. Pavojingų produktų paieška ir atranka vykdoma ir atsitiktinės atrankos būdu, kilus pagrįstam įtarimui, kad gaminys gali būti nesaugus, arba nustačius, kad jis yra panašus į skelbtą RAPEX sistemoje (RAPEX – tai Europos Sąjungos skubaus keitimosi informacija apie pavojingus vartotojų sveikatai ir saugai gaminius sistema). Toks produktas atrenkamas bandymams ir tyrimams laboratorijoje. Nustačius, kad gaminys kelia rimtą pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, taikomos rinką ribojančios priemonės: draudimas tiekti į rinką, gaminio susigrąžinimas iš vartotojų, pašalinamas iš rinkos ir pan., taip pat nedelsiant pranešama Europos Komisijai ir kitoms ES valstybėms narėms, informacija skelbiama inspekcijos interneto svetainėje. Tokių atvejų pasitaiko gana dažnai, pavyzdžiui, per 2014 m. inspekcija nustatė 110 rimtą pavojų keliančių gaminių.

Inspekcija atlieka 32 gaminių grupių ir 11 paslaugų sričių rinkos priežiūrą.

 

Inspekcijos atliekami patikrinimai Lietuvos rinkoje

 

 

– Ar inspekcija vykdo ir degalų kokybės priežiūrą?
R.Č.:
Taip, ir galime pasidžiaugti, kad dėl degalų problemų Lietuvoje turime mažai –  pernai gauti tik trys skundai. Tačiau atliekame bandymus mūsų Šiaulių naftos produktų bandymų laboratorijoje, ar degalai atitinka privalomus nustatytus kriterijus, kurių yra net 44. Kartais į inspekcijos laboratoriją kreipiasi ir patys degalų gamintojai ar tiekėjai, kad jaustųsi užtikrinti dėl produkto kokybės.
Kokius esminius pokyčius pastebite kokybės priežiūros sistemoje?
R.Č.:
Valstybėje vyksta virsmas, keičiasi inspekcijos ir visų priežiūros institucijų misijos samprata – skatinamas pagalbos, konsultacijų teikimas vietoj sankcijų taikymo, stengiamasi būti verslo konsultantais, o ne baudėjais. Taip pat mažinama ūkio subjektams atliekant priežiūros funkcijas tenkanti administracinė našta, daugiau dėmesio skiriama rizikos prevencijai, priežiūros reikalavimai verslui tampa suprantamesni, lengviau ir patogiau prieinami, prognozuojami, priežiūros institucijos skatinamos bendradarbiauti tarpusavyje. Juk mūsų tikslas – padėti, kad žmogui būtų paprasčiau.

– Kaip Lietuva atrodo tarptautiniame kontekste: ar į jos rinką patenka daug nekokybiškų prekių, ar gerai veikia priežiūros mechanizmas?
R.Č.:
Europos kontekste pastebima tendencija šalių, iš kurių atkeliauja daugiausiai nekokybiškų prekių. Du trečdaliai visame pasaulyje į rinkas patenkančių nekokybiškų prekių yra iš Kinijos. Tačiau labai įdomu, kad šiame sąraše yra tokios šalys, kaip Italija ir Lenkija. Ne visada net kiniškas produktas yra nekokybiškas, kaip ir ne visada pigu yra nekokybiška, o brangu – kokybiška. Dėl to tendencijos visose šalyse yra panašios. Taip pat galime pasidžiaugti, kad inspekcijos veikla Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, labai efektyvi – neseniai atlikti tyrimai parodė, kad mes savo rezultatais lenkiame kaimynes. Informacija apie mūsų nustatytas pavojingas prekes labai greitai per RAPEX sistemą pasiekia Latviją, Estiją, Lenkiją, tuomet ir šių šalių visos tarnybos dirba daug greičiau ir paprasčiau.

 

Akvilė Martinaitytė

 

 

Ką turi žinoti kiekvienas vartotojas

 

  1. Vartotojas, prieš įsigydamas prekę, turėtų būti atidus ir skirti laiko prekės apžiūrai, pasitikrinti, ar yra naudojimosi instrukcija lietuvių kalba, pasinaudoti teise, kad pardavėjas patikrintų prekę arba pademonstruotų, kaip ja naudotis.
  2. Vartotojas, įsigydamas prekes ryšio priemonėmis (t.y. el. būdu, el. prekyba) arba įsigijęs prekę ir jos pristatymo paslaugą, prieš priimdamas prekę, privalo apžiūrėti, ar pati prekė neturi mechaninių pažeidimų, ir tik apžiūrėjęs pasirašyti jos pristatymo/priėmimo dokumente.
  3. Vartotojui rekomenduojama išsaugoti pirkimo dokumentą dvejus metus, nes vartotojas per šį laikotarpį turi teisę pareikšti reikalavimą pardavėjui dėl įsigytos netinkamos kokybės prekės.

 

 

VNMPI informacija teikiama:
Skambučių centro konsultavimo paslaugos tel. 8 706 64 939. Kasdien nuo 8.00 iki 17.00 val.

~www.vnmpi.lt~ – inspekcijos interneto svetainė

~rastine@vnmpi.lt~ – elektroniniai paklausimai

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...