2011 Sausio 07

Ekonomika

Kaip 2011-aisiais keisis lietuviškojo verslo žemėlapis

veidas.lt

Sunkmečiu pastebėta lietuviškų holdingų kėlimo į užsienį tendencija šiemet turėtų aprimti, o užsienio investuotojų – padaugėti.

2009–2010 m. didžiosios Lietuvos įmonės, aiškiau supratusios vietinės rinkos ribotumą ir stebėdamos smunkantį vartojimą, ėmė daugiau dėmesio skirti eksporto rinkoms. Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. viduryje užsienyje buvo investavę 596 Lietuvos verslininkai – 67 daugiau nei prieš metus. O štai 2008 m. viduryje tokių buvo tik dešimčia daugiau nei 2007-aisiais.
Štai įmones Lietuvoje ir Kazachstane valdantis verslininkas Eligijus Survila šiuo metu taip pat daugiau dėmesio skiria veiklai užsienio rinkoje. “Į Kazachstano rinką įžengiau prieš penkiolika metų, įvertindamas didesnės rinkos potencialą ir palankesnę konkurencinę aplinką. Anksčiau šioje užsienio rinkoje buvau pasyvesnis dalyvis, bet dabar, kai Lietuvoje verslas merdi, aktyviau veikiu Kazachstano rinkoje. Čia mažesni mokesčiai, stiprus verslo palaikymas, tad valstybė greičiau brenda iš krizės”, – pasakoja verslininkas, Lietuvoje valdantis maisto žaliavų gamybos įmonę “SMS Eligita”. 2010 metais E.Survila netgi ėmėsi naujos veiklos – eksportuoti lietuvių mėsos, pieno ir saldumynų gamintojų produktus į Kazachstaną.
Verslininko manymu, 2007–2008 m. stebėtas vartojimo pakilimas į Lietuvą grįš dar labai negreit, todėl lietuviškam verslui reikėtų orientuotis į besivystančias šalis, kur didelės plėtros galimybės. Taip manančiųjų nuolat daugėja – pernai Vakarų medienos grupė pradėjo statyti fabrikų kompleksą Baltarusijoje, šiemet Azerbaidžane veiklą pradės “Alna Group” antrinė įmonė, sieksianti gauti valstybinio ir bankų sektoriaus užsakymų.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas svarsto, kad lietuviškos investicijos į užsienio šalis turėtų stiprėti, nes Lietuvos gamintojus jau pradeda rimtai varginti kvalifikuotos darbo jėgos stoka ir menka vietinės rinkos perkamoji galia.

Kėlė valdymą į Nyderlandus ar Liuksemburgą

Pernai lietuviškos bendrovės ne tik ieškojo daugiau nišų užsienyje ir aktyviau ten kūrė savo atstovybes, kad būdamos arčiau savo klientų galėtų sumažinti išlaidas, bet ir dažniau svarstė galimybę perkelti įmonių valdymą į kitas šalis. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2010 metais valdymą iš Lietuvos iškėlė keturi didieji mokesčių mokėtojai, tarp jų ir “Akropolis”.
Audito ir konsultacijų paslaugas teikiančios bendrovės “PricewaterhouseCoopers” Mokesčių skyriaus partnerė Kristina Kriščiūnaitė patvirtino, kad 2010 m. iš įmonių sulaukė nemažai prašymų konsultuoti tiek dėl valdymo iškėlimo į kitą šalį, tiek dėl veiklos perkėlimo. “Tačiau negalime sakyti, kad tai masinis reiškinys. Tik didelės įmonių grupės tai svarstė ar pasinaudojo šiomis galimybėmis, mat jos galėjo tikėtis naudos – sąnaudos valdymo įmonėms išlaikyti užsienyje paprastai didesnės, tačiau palankesnė mokesčių sistema, todėl naudos pasiekiama per masto efektą. Įmonės, kurios kėlė valdymą, tai darė dažniausiai dėl pastovesnės ir stabilesnės mokesčių sistemos ir mažesnės bendros mokestinės naštos. O veikla buvo keliama svetur, ieškant naujų rinkų, siekiant sumažinti veiklos išlaidas”, – komentavo mokesčių ekspertė.
Ekspertų teigimu, valdymą perkelti dažniausiai buvo renkamasi tarp tradicinių kontroliuojančių bendrovių (holdingų) jurisdikcijų ES – Nyderlandų, Liuksemburgo, Kipro. Kaip rodo statistiniai duomenys, per krizę visose šiose šalyse padaugėjo Lietuvos verslo investicijų – nuo 2008 m. Nyderlanduose lietuvių verslininkų investicijos išaugo beveik septynis kartus – iki 902 mln. Lt, o Kipre – 2,6 karto – iki 414 mln. Lt.
Tokia tendencija rodo, kad plonėja Lietuvos piniginė, nes lietuviškoms įmonėms perkėlus savo veiklą ar verslą, biudžetas netenka verslo ir su juo susijusių mokestinių pajamų. Tačiau nors prieš porą metų įvykusi naktinė mokesčių reforma išgąsdino lietuviškas įmones ir paskatino ieškoti stabilesnių šalių savo holdingo bendrovėms, ekspertai mano, kad ši tendencija jau aprimo ir 2011 m. tokių atvejų nedaugės. K.Kriščiūnaitė pabrėžia, kad sugrąžinus 15 proc. pelno mokesčio tarifą ir holdingų lengvatą, kai kurios valdymą iškėlusios įmonės pernai netgi grįžo į Lietuvą.
Optimizmo, nagrinėjant Lietuvos verslo žemėlapį, įneša ir pernai pastebėtas naujų verslų kūrimo suaktyvėjimas. “Registrų centro” duomenimis, 2009 m. per 10 mėn. įsteigtos 5133 įmonės, o 2010 m. – jau 5791. D.Arlauskas dideles viltis sieja su projektu verslumui skatinti “Verslo laiptai”, – jei šiemet bus pradėta tai įgyvendinti, paprastės įmonių steigimas, atsiras šeimos įmonių su nedideliu kapitalu ir mažais mokesčiais koncepcija.

Tikimasi 50 užsienio investuotojų

Lietuva ekonomikos augimo viltis sieja ne tik su lietuviškojo verslo plėtra ir eksporto didinimu, bet ir su užsienio investicijomis. 2010 m. prisiviliojome tris pasaulinio lygio korporacijas – tokių vardų kaip “Barclays”, “Western Union” ir IBM Lietuvoje tarp užsienio investuotojų jau senokai nebuvo girdėti. Vis dėlto skambūs vardai užsienio investicijų srauto statistikos nepagerino – tarptautines investicijas analizuojančios bendrovės “FDI Markes” duomenimis, iš viso pernai per 10 mėn. Lietuvoje pradėti 26 užsienio investuotojų projektai, o per visus 2009 m. pritraukti 36.
Ūkio ministras Dainius Kreivys žada, kad 2011 metai užsienio investuotojų skaičiumi bus derlingesni – planuojama prisivilioti apie pusšimtį įvairaus dydžio investuotojų, tarp jų ir keletą tokių garsių vardų kaip 2010-aisiais. Ekspertai tokius lūkesčius laiko pagrįstais ir giria premjero bei ūkio ministro aktyvumą, kviečiant į Lietuvą investuotojus. Jei šiemet Vyriausybė rodys tokias pat pastangas kaip ir pernai, keleto didelių vardų iš tiesų galime tikėtis. Juo labiau kad ūkio ministras D.Kreivys pernai lapkričio viduryje lankėsi Vokietijoje ir vienai didžiausių pasaulyje korporacijų “Bosch” pasiūlė kurti Lietuvoje paslaugų centrą, o “Schott Solar AG Mainz” kompanijai – steigti fotoelementų gamybos arba mokslinių tyrimų padalinį. Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu vieną didžiausių pasaulyje Kinijos telekomunikacijų bendrovę “Huawei” pakvietė kurti Lietuvoje inovacinių technologijų centrą.
“Manome, kad tokia investuotojų pritraukimo tendencija išsilaikys, ypač jei į Lietuvą jau atėjusios įmonės ir toliau čia sėkmingai plėtos verslą. Tokiu būdu vienas investuotojas pritrauks kitą. Tikimės, kad Lietuvoje šiais metais įsisteigs daugiau verslo paslaugų centrų, kadangi turime kvalifikuotos darbo jėgos, kuri moka užsienio kalbų ir palyginti yra nebrangi. O tai vienas iš reikšmingesnių investuotojus į Lietuvą pritraukiančių aspektų”, – prognozuoja K.Kriščiūnaitė.
Prie Lietuvos konkurencinių pranašumų galima priskirti ir aukščiausio lygio Lietuvos vadovų dėmesį investuotojams. “Pozityvi Lietuvos valdžios pozicija pasireiškia ir praktine pagalba. Pavyzdžiui, vieną penktadienio popietę bendrovei “Western Union” kilo techninių problemų, – įmonės vadovai paskambino ūkio ministrui, ir nesklandumai buvo pašalinti per 45 min. To investuotojai kitose šalyse negauna”, – užtikrino “Investuok Lietuvoje” direktorius Mantas Nocius.
Jis minėjo, kad į Lietuvą šiemet gali įžengti ir vienas iš didesnių Europos prekybos tinklų. “Matau tikimybę, kad gali ateiti į mažmeninės prekybos sektorių didelis žaidėjas, nes dabar toks laikas, kai kompanijos su dideliais resursais gali atsikovoti neblogą rinkos dalį iš dabartinių jos dalyvių. Vienas Europos tinklas jau domisi Lietuva”, – atskleidė M.Nocius.
Beje, ekspertų nuomone, norint šiemet pritraukti didelius investuotojus, kaip ir pernai, Vyriausybė neapsieis be dotacijų. Lietuvos verslininkai ir dalis ekspertų kritikuoja Vyriausybę, kad remiami ne savi, o svetimi verslininkai, tačiau ši atkerta, kad Lietuvos verslininkams iš ES paramos investicijoms skirta 2 mlrd. Lt, o užsienio investuotojams – tik 68 mln. Lt.
Advokatas L.Skibarka pabrėžia, kad didieji investuotojai renkasi iš kelių panašių valstybių – Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, todėl pasiūlyti jiems dotaciją labai svarbu. M.Nocius įsitikinęs, kad be dotacijų Lietuvai nebūtų pavykę prisitraukti nei “Barclays”, nei “Western Union”. “Štai Lenkija iš europinių pinigų skyrė 15 mln. dolerių, kad britų arbatos gamintoja “Twinings” pas juos perkeltų gamyklą. Tai rodo, kad konkurencija dėl investicijų didelė. Mes tokių pinigų neskiriame, bet didieji investuotojai įpratę gauti dovanų – jei negaus čia, pasuks kitur”, – tvirtino “Investuok Lietuvoje” vadovas. Jis pridūrė, kad didieji investuotojai ne tik sukuria daug darbo vietų, bet moka gerus atlyginimus, todėl per mokesčius į biudžetą patenka daugiau pinigų nei iš lietuviškų įmonių.

Investuotojus gąsdina biurokratija

Kita vertus, nors turime ir konkurencinių pranašumų, akis vis dar bado iki šiol taip ir neišspręstos problemos. Didžiuosius užsienio investuotojus konsultuojančios advokatų kontoros “Sorainene” advokatas L.Skibarka pabrėžia, kad investuotojams Lietuvoje labiausiai kliūva biurokratija ir nepaslanki darbo teisė.
“Paties premjero raginamas investuotojas ateina į Lietuvą, jam pažadamos dotacijos. Bet vos procesai nusileidžia į ministerijų lygį, paaiškėja, kad joms gauti prireiks daugybės paraiškų, dokumentacijos. Investuotojams taip pat nepatinka sudėtingas darbo teisės reguliavimas ir nepatogus susisiekimas iš Vilniaus su Europos šalimis”, – į iki šiol dar neatliktus Lietuvos namų darbus dėmesį atkreipė advokatas.

Įkirta: Sugrąžinus 15 proc. pelno mokesčio tarifą ir holdingų lengvatą, kai kurios valdymą į užsienį iškėlusios įmonės grįžta į Lietuvą.

Lentelė

Kiek didieji investuotojai sukurs darbo vietų

“Barclays”
2010 m. – 500
2011 m. – 700

“Western Union”
2010 m. – 192
2011 m. – 200

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...