2013 Sausio 28

Ką ministrams gebės patarti jų komandos

veidas.lt


Valdymo inovacijos: premjero patarėjai – aukščiau už ministrus, o šie net negali patys rinktis asmeninio politinio pasitikėjimo komandos.

„Chaotiškas gerų draugų ir interesų grupių stumiamų žmonių įdarbinimas“, – taip 16-osios Vyriausybės ministrų politinių komandų formavimą vertina konservatorius prof. dr. Kęstutis Masiulis – ne tik opozicijos atstovas, bet ir viešojo sektoriaus vadybos tyrimo srityje daug metų dirbęs ekspertas.
Ministrų komandos dar tebeformuojamos, tačiau pagal dabartinį viceministrų ir patarėjų „korpusą“ akivaizdu, kad kur nesiekia prezidentės galios, ten negalioja ir jos suformuluotas „standartas“ vykdomosios valdžios vadovaujantiems asmenims – tos srities kompetencija, skaidrumas, anglų ar kitos pagrindinės ES kalbos mokėjimas. Vienas kitas specialistas, bet daugiausia – rinkimų „lūzeriai“, viskam „tinkantys“ partijų visažiniai, ministrų buvę asmeniniai padėjėjai, interesų grupių statytiniai. Abejonių kelia ir kai kurios valdymo reformos.
Tiesa, galima oponuoti, kad ir ankstesnė Vyriausybė turėjo panašių nuodėmių, ko ir K.Masiulis neneigia. Klausimas, kokio jos masto ir ar tai atskiri atvejai, ar jau sistema.

Kadrų valymas prasideda
Trūkt už vadžių ir vėl iš pradžių – nauja valdžia reformuoja ankstesnės Vyriausybės padarytas valdymo reformas. Andriaus Kubiliaus pasididžiavimas – Ministro pirmininko tarnyba tuoj vėl atvirs į Vyriausybės kanceliariją. “Dėl šios permainos premjero politinio pasitikėjimo tarnautojų skaičius tikrai nepasidės.  Netgi pora trejetu tarnautojų sumažės”, – „Veidui“ aiškino naujasis ministro pirmininko kancleris Alminas Mačiulis.
Bet ministerijose – atvirkštinis procesas. „Būdami opozicijoje dabartiniai valdantieji mus kritikavo, kad per daug politinių postų, tačiau anksčiau dalis ministerijų turėjo po du tris viceministrus, o dabar jau norima keturių. Kad tilptų į mokos fondą, norima naikinti karjeros tarnautojų, pavyzdžiui, ministerijų vyriausiųjų patarėjų etatus“, – kritikuoja Seimo narys konservatorius Jurgis Razma.
Bet šie pokyčiai, palyginti su praėjusios kadencijos revoliucijomis, menkučiai. Tada sistema apversta aukštyn kojomis: karjeros tarnautojus ministerijų sekretorius pakeitė politinio pasitikėjimo viceministrai. Tiesa, argumentus buvo galima suprasti – tie sekretoriai buvo paskirti ankstesniosios valdžios, tad ministrai būtų likę su visai menkute savo politinio pasitikėjimo komanda.
Tačiau, nors dabar politinio pasitikėjimo komandos pakankamai gausios, tuo neapsiribojama – jau prasidėjo vadovaujančių karjeros valstybės tarnautojų „kadrų valymas“. Belieka pridurti, kaip ir prieš ketverius metus. Štai anuometis vidaus ministras Raimundas Palaitis atleido iš Valstybės tarnybos departamento vadovų Osvaldą Šarmavičių, o naujoji valdžia jau spėjo „savo noru“ pažeminti pareigose anos valdžios departamentui vadovauti paskirtą Laimą Tuleikienę ir susigrąžino savo kadrą. Sveikatos apsaugos ministerijoje laukiama naujo kanclerio – vieša paslaptis, kad dabartinis – Rimantas Remeika taip pat „savo noru“ sutiko apleisti postą.
Eilėje laukia ir valstybės valdomų įmonių vadovų kaita. “Achemoje” darbavęsis Arvydas Vaitkus konkuruoja dėl Susisiekimo ministerijos, vadovaujamos 24-erius metus toje pačioje „Achemoje“ dirbusio Rimanto Sinkevičiaus, kuruojamo Klaipėdos uosto vadovo posto, iš kurio nelaukdamas atleidimo pats pasitraukė ankstesnio ministro liberalsąjūdiečio pasiskirtas bendrapartietis Eugenijus Gentvilas. Tačiau reikia pripažinti – jis buvo bene vienintelis valstybės valdomos įmonės vadovas iš partijų elito. Nors dešinieji pakeitė praktiškai visų svarbiausių valstybės valdomų įmonių, žinoma, išskyrus amžinuosius „Lietuvos geležinkelių“ ir Generalinės miškų urėdijos, vadovus, bet keitė  į specialistus. Ar ir dabar taip bus? Laikas parodys, ar be reikalo įtarinėta, kad ir buvusio Vilniaus apskrities viršininko, sovietmečiu – Lietuvos komjaunimo CK pirmojo sekretoriaus Alfonso Macaičio skyrimas susisiekimo ministro patarėju – ne galutinė jo karjeros stotelė, o tik laukiamasis į kurios nors stambios šios ministerijos valdomos įmonės vadovo postą. Bent jau tokią nuojautą turi susisiekimo eksministras Eligijus Masiulis.

Premjero patarėjai – aukščiau už ministrus?
Naujoji dauguma ėmė taikyti ir kontroversiškai vertinamas viešosios vadybos inovacijas. Štai nors viceministrus skiria ir atleidžia ministrai, tačiau pagal naujosios valdžios suderėtas kvotas tai tapo formalumu – viceministrai ir dar skirtingų partijų ministrams tiesiog nuleidžiami.
Viešosios vadybos ekspertas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. dr. Vitalis Nakrošis tame įžvelgia ir pliusų, ir minusų: nedominuojant vienai partijai galima padėti užtikrinti visos Vyriausybės politikos nuoseklumą, antra vertus, gali iškilti sunkumų apsisprendžiant dėl ministerijos prioritetų, mažesnė tikimybė, kad politinė komanda bus vieninga.
Pagal kvotas partijų “nuleisti” viceministrai jau imasi “atskirosios” politikos – kultūros viceministrui Edvardui Trusevičiui įteisinti dvikalbius vietovardžių užrašus ir nelietuviškų pavardžių rašybą dokumentuose suformulavo ne ministras, o jį delegavusi Lenkų rinkimų akcija (LLRA). Pačiam premjerui teko švelninti siatuaciją aiškinant, kad Vyriausybė šių klausimų nė nesvarsčiusi.
Finansų ministras Rimantas Šadžius patyrė dar vieną akibrokštą. Maža, kad jam į viceministrus tvarkiečiai nuleido Vytautą Galvoną, labiausiai pagarsėjusį skandalais dėl vis krentančių milijoninių įtarimų plėtojant „Šiaurės miestelį“ Vilniuje, visišką nesiskaitymą pademonstravo ir pats premjeras. Vadovauti darbo grupei dėl mokesčių sistemos reformos Algirdas Butkevičius pasirinko ne finansų ministrą ar bent jau kurį nors iš senbuvių finansų viceministrų, o savo patarėją finansų klausimais Stasį Jakeliūną. O finansų ministro ar kurio nors viceministro į darbo grupę apskritai neįtraukė.
„Kai premjero patarėjai ima kviesti ministrus į pasitarimus, o finansų ministras paliekamas nuošaly sprendžiant esminius valstybėje mokesčių politikos klausimus, kyla abejonių, ar šalia premjero nesiformuoja kažkoks antstatas virš ministerijų, realioji Vyriausybė. Jei čia bus sukoncentruota politinė galia, tada jau nesvarbu nei kas ministras, nei kas viceministras“, – nerimauja Seimo opozicijos atstovas J.Razma.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-5-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...