2011 Sausio 11

Algimantas Janušauskas

Jau pusės rajoninių kelių būklė Lietuvoje – bloga

veidas.lt

Per pastaruosius dvejus metus finansavimas iš valstybės biudžeto, skirtas keliams tvarkyti, sumažėjo 40 proc. Lėšų stygių bandyta kompensuoti intensyviau naudojant ES lėšas, tad prognozuojama, kad iki 2013 m. skirti ES pinigai keliams tvarkyti pasibaigs jau šiemet. Praėjusią savaitę Lietuvos automobilių kelių direkcijos laikinojo direktoriaus pareigas ėjęs Algimantas Janušauskas tikino dėl senkančio ES pinigų šaltinio labai nesibaiminantis – jis tikisi, kad valstybei atsigaunant padidės finansavimas iš biudžeto, planuojamos viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystės programos bei viliamasi sulaukti ES lėšų, kurių nesuspės panaudoti kiti.

O kaip sumažėjęs finansavimas atsiliepė kelių valymui šią sniegingą žiemą? Nors esame šalis, kurioje kiekvieną žiemą daug sninga, kodėl kaskart sutinkame ją nepasirengę: miestų gatvės užverstos sniegu, Vilniuje buvo pasibaigusi druska, o rajoniniai asfaltuoti keliai sunkiai išvažiuojami? Nuo to ir pradėjome pokalbį su A.Janušausku.

A.J.: Nesutikčiau su tuo, nes nuo pat pirmos dienos keliai buvo pradėti valyti ir tvarkyti. Pagal tai, kiek turime pinigų, nustatome kelių priežiūros lygius ir sekame, kad tas lygis būtų išlaikytas. Mes atsakome už valstybinius kelius, jungiančius miestus ir miestelius.

VEIDAS: Tačiau gyventojai skundžiasi dėl slidžių ar neišvažiuojamų rajoninių kelių.

A.J.: Rajoniniuose keliuose druska barstome tik įkalnes ir kitas pavojingas vietas, o visur kitur tik valome sniegą. Druska nebarstome, nes pagal skirtą finansavimą galime užtikrinti tik tokią priežiūrą. Kita vertus, galbūt ir nereikėtų ten druskos pilti. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys druskos beveik nebarsto – net magistraliniuose keliuose.

Pradėjus mažėti finansavimui pagrindiniai tranzitiniai keliai Lietuvoje prižiūrimi pagal pirmą ir antrą kelių priežiūros lygį, užtikrinant beveik šimtaprocentinį išvažiavimą, o rajoniniai keliai – pagal trečią lygį, kuriuo užtikrinama menka priežiūra, ir šie keliai tvarkomi paskiausiai. Palyginti su 2008 m., 40 proc. sumažėjo finansavimas, skiriamas keliams, 21,5 proc. sumažėjo žmonių valstybinėse kelių priežiūros įmonėse, tad pablogėjo ir kelių priežiūros lygis. Iš tiesų reikėtų kaimo ir mažesnių miestelių gyventojų atsiprašyti ir pasakyti jiems ačiū už kantrybę, kad jie kenčia tokią situaciją. Bet reikėtų pabrėžti, kad neišvažiuojamų kelių šiemet nebuvo ilgiau nei kelias valandas.

VEIDAS: O kaip vertinate miesto gatvių priežiūrą?

A.J.: Gal viena iš priežasčių, kodėl Vilnius pritrūko druskos, – kad gatvės prastokai valomos. Visi matome, ir tai ne paslaptis, kad daugiau pilama druskos, nei nuo gatvės valomas sniegas. Mūsų metodika kitokia – mes iš pradžių nuvalome sniegą nuo kelio, o tik tada barstome druską.

VEIDAS: “Veido” tyrimas rodo, kad gatvių valymo įkainiai Vilniuje gerokai didesni negu kituose miestuose. Ar tai logiška? Ar direkcija už Vilniaus rajono kelių valymą moka daugiau nei, pavyzdžiui, už Panevėžio?

A.J.: Kaip yra Vilniuje, aš nežinau. Mes visiems taikome vienodus standartus ir reikalavimus. Reikalaujame, kad tam tikras kelių valymo standartas būtų išlaikytas, ir už tas pačias paslaugas tikrai niekam daugiau nemokame. Žinoma, gal Vilniuje sunkiau valyti gatves, nes daugiau mašinų, gatvės apkrautos. Kita vertus, jei mažiau druskos Vilniuje piltų, gal gatvių valymas kainuotų pigiau.

VEIDAS: Kaip šiemet rekordinis sniego kiekis atsiliepė saugumui keliuose?

A.J.: Dėl to, kad atėjo žiema, saugumas keliuose nepablogėjo. Žuvusiųjų gruodžio mėnesį, palyginti su 2009 m. gruodžiu, netgi sumažėjo. Žmonės truputį atsargiau važiuoja, nelekia. Net avarijų sumažėjo.

VEIDAS: Nepaisant pastangų stabdyti karą keliuose, Lietuva vis tiek patenka tarp šešių ES valstybių, kuriose milijonui gyventojų tenka didžiausia žuvusiųjų dalis – 110 žmonių. Kodėl šioje srityje esame tokie autsaideriai?

A.J.: Aš nenorėčiau sutikti. Iki praėjusių metų mes buvome autsaideriai, užėmėme paskutinę vietą Europoje, bet 2010 m. pradžioje jau atsidūrėme penktoje vietoje nuo galo. Šiais metais, kai suskaičiuos duomenis, manau, kad padėtis bus dar pagerėjusi. 2001 m. buvome pasižadėję – tokia ir ES politika – iki 2010 m. perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių. Garantuoju, kad ne visos šalys šį pasižadėjimą įvykdė, o mes sumažinome 58 proc.: 2001 m. keliuose žuvo 706 žmonės, o per 2010-uosius – 300. Šio tikslo siekėme bendromis jėgomis – gerus santykius palaikome su policija, su Katalikų bažnyčia vykdome labai sėkmingą projektą “Saugokime vieni kitus kelyje”, pernai pradėtas šviečiamosios veiklos projektas “Saugus eismas bendruomenėse”. Per pastaruosius metus daug įgyvendinome saugaus eismo priemonių. Pačios efektyviausios yra žiedinės sankryžos, kurios beveik 100 proc. likviduoja eismo įvykius, tad šiemet įrengsime 14 tokių sankryžų.

VEIDAS: Kaip apibūdintumėte dabartinę Lietuvos kelių būklę?

A.J.: Ji skirtinga. Į magistralinius pagrindinius kelius pastaruoju metu nemažai investuojama, ir tik 21 proc. būklė apibūdinama kaip bloga. Manome, kad tai nėra blogas rezultatas, turint galvoje, kad visi keliai Lietuvoje nutiesti gerokai prieš nepriklausomybę, o naujų praktiškai neatsirado. Bet rajoninių kelių būklė prasta – maždaug 50 proc. apibūdinama kaip bloga. Tai 2009 m. statistika. Per 2010 metus kelių priežiūros finansavimo struktūra pasikeitė, todėl rajoninių kelių būklė tik blogėjo. Neturėjome pinigų atlikti normaliam, periodiniam kelių remontui, kokį atlikdavome anksčiau.

VEIDAS: Kaip pasikeitė kelių priežiūra sumažėjus finansavimui?

A.J.: Iki krizės daugiausia naudojome biudžeto pinigus – Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, kurios galėjo būti naudojamos paprastam remontui, rajoninių kelių priežiūrai. Kasmet sutvarkydavome apie 500 km senų rajoninių kelių, atlikdavome vadinamąjį paviršiaus pašiurkštinimą, kai ant seno sutrūkinėjusio kelių paviršiaus užpilama skaldos ir bitumo. Tai pigi, bet labai efektyvi priemonė. Šitokio paviršiaus apdorojimo 2009–2010 m. neatlikome nė viename kilometre. Vis dėlto, nors sumažėjo lėšos iš biudžeto, pastaruosius dvejus metus labai sėkmingai investavome europines lėšas. Tačiau jas investavome ten, kur didžiausias atsiperkamumas: į saugaus eismo priemones, magistralinių kelių rekonstrukciją, asfaltinės dangos įrengimą.

VEIDAS: Prasidėjus krizei iš ES fondų imta naudoti kur kas daugiau lėšų keliams tvarkyti, negu planuota. Iš pradžių direkcija prognozavo, kad ES paramos užteks iki 2013–2015 m., o vėliau tvirtino, kad lėšas turėtų panaudoti iki 2011-ųjų pabaigos. Ką darysite, kai ES lėšos šių metų gale baigsis?

A.J.: Mes praktiškai iki 2011 m. pabaigos baigsime panaudoti europinius pinigus. Manau, tai pamatuotas ir teisingas sprendimas, nes kuo anksčiau investuoji, tuo anksčiau prasideda grąža ir nauda visuomenei didesnė. Mes prieš investuodami apskaičiuojame naudą pagal tarptautinę metodiką. Ta nauda akivaizdi – vidutiniškai vienas investuotas litas į kelių projektą duoda tris litus naudos. O saugaus eismo priemonės duoda visuomenei net 4,5 Lt naudos.

Žinoma, 2012–2013 m. dėl finansavimo kils klausimų, bet yra keli variantai, ką būtų galima daryti. Visų pirma dabar mes negauname to, kas mums priklauso iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Per 2009–2010 m. apie 700 mln. Lt buvo paimta iš šios programos valstybės reikmėms. Dabar prognozuojama, kad 2011 m. finansavimas turėtų padidėti apie 100 mln. Lt, palyginti su 2010 m. Mes tikimės, kad valstybė atsigauna, tad gal jai nereikės tų pinigų, kurie skirti keliams.

Antra, pradedame viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystės programą. Šiais metais bendradarbiaudami su verslu pradėsime bandomąjį Palangos aplinkkelio statybos projektą. Trečia, yra susitarimas, kad jei kas nors nespės investuoti ES lėšų, galbūt tie pinigai bus pervesti mums.

VEIDAS: Kiek iš viso ES paramos Lietuvoje panaudota keliams tvarkyti?

A.J.: Iš 2007–2013 m. laikotarpio ES paramos skirta 2,3 mlrd. Lt, iš jų jau panaudota 1,6 mlrd. Lt – apie 70 proc. O iki 2007 m. buvo panaudota dar maždaug milijardas litų ES lėšų.

VEIDAS: Kol šaipėmės ir baisėjomės Lenkijos keliais, lenkai, pasinaudodami ES parama, jau baigia mus aplenkti. Kodėl?

A.J.: Lenkai labai daug investavo į savo pagrindinius kelius – tiek ES lėšų, tiek iš biudžeto. Dar 2009 m. lenkai devynis kartus daugiau pinigų dėjo į vieną kelio kilometrą negu lietuviai. Kai 2009 m. Lietuvoje sumažėjo keliams skiriamos lėšos, lenkai, atvirkščiai, padidino kelių projektų finansavimą. Pasekmės tokios, kad mes turėjome atleisti žmonės, o jie priėmė jų daugiau ir kelius gerokai pagerino.

VEIDAS: Kokie šiemet numatomi didžiausi ir svarbiausi kelių infrastruktūros projektai?

A.J.: Šiemet į didžiuosius kelių projektus bus investuota apie 480 mln. Lt. Pradėsime naują Vilniaus pietinį aplinkkelį, kuris tęsis nuo Gariūnų Vaidotų stoties link. Jis bus skirtas tam, kad tranzitiniai sunkvežimiai, važiuojantys 9 B koridoriumi, jungiančiu Minską, Vilnių, Klaipėdą ir per jūrą – Europą, važiuotų ne per Vilnių, kaip dabar, o apsuktų miestą iš pietų. Dar baigsime kelio rekonstrukciją Grigiškėse – jis bus sutvarkytas pagal greitkelio standartą: iki šių metų rekonstruota viena pusė, o šiemet rekonstruosime antrą ir įrengsime jungiamuosius kelius šalia magistralės, kad vietinis transportas ja nevažinėtų. Šiemet toliau tęsime Jakų sankryžos darbus Palangos link, tiesime Palangos aplinkkelį. Toliau tęsime projektą Šiauliai–Panevėžys: bus nutiestas kelių juostų greitkelio standarto Kairių gyvenvietės aplinkkelis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. zazas zazas rašo:

    Vis labiau ryškėja elementarus kriminalinis niuansas. Kas valdo kontrabandos srautus į Lietuvą, tas valdo ir Pagėgių rajono politiką. Įskaitant kontrabandininkų šeimas, galimus tarpininkus ir kontrabandines prekes pigiau perkančius rinkėjus, situacija gaunasi sudėtinga. Paksoidinė ” tvarka ir teisingumas” vėl turi nemažai šansų. Dažnas gali paklausti, o kas kaltas? Ir vėl tenka grįžti prie vis labiau įkyrinčios kontrabandistų siautėjimo pasienyje temos. Vėl reikia aiškintis, kas jiems šiame ” versle” padeda ir ar nėra tų padedančių tarpe teisėsaugos institucijų darbuotojų ir politikų. Kaip galima suprasti Seimo Komskiui labai tinka turėti brolį rajono merą K.Komskį. Toks ir pats gali laisviau ” otkatų” prisigraibyti Seimo tokį komiteto pirmininko lygmenyje ” stogą” turėdamas. Paskui to paties rajono pensininkai ir kiti socialinių išmokų gavėjai skundžiasi, kad tos išmokos yra tokios, kokios yra. Tada kiekvienas toks pilietis gali paties savęs paklausti už ką jis balsavo per savivaldybių rinkimus? Ar už klestinčią kontrabandą ar už teisingai mokamus mokesčius į valstybės biudžetą? Kiaka tonka.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...