2011 Balandžio 12

Užsienis

Japonijos branduolinė krizė pagal pavojingumą prilyginta Černobylio elektrinės avarijai

BNS

Japonija savo dabartinės branduolinės krizės keliamą grėsmę antradienį įvertino aukščiausiu balu, prilygindama ją iki šiol buvusiai didžiausiai 1986 metų Černobylio atominės elektrinės avarijai.

Žemės drebėjimo nuniokotą šiaurės rytinę šalies dalį sukrėtus dar vienam stipriam pakartotiniams smūgiui, Fukušimos 1-ojoje jėgainėje kilo gaisras, nors inžinieriams jį vėliau tikriausiai pavyko užgesinti.

Pastarųjų dienų įvykiai perša mintį, jog pažeistos elektrinės operatoriams nepavyksta sutaisyti aušinimo sistemų, kurios yra gyvybiškai svarbios, siekiant sumažinti perkaitusių branduolinių strypų temperatūrą.

Vienas Japonijos branduolinės ir pramonės saugos agentūros (NISA) atstovas sakė, kad pagal bendrą radioaktyvios taršos Fukušimos jėgainės avarija įvertinta septyniais balais – aukščiausiu lygiu pagal tarptautinę branduolinių incidentų vertinimo skalę.

Anksčiau ši avarija buvo vertinama penkiais balais ir pagal pavojingumą buvo prilyginama 1979 metais JAV Trijų Mylių salos atominėje jėgainėje įvykusį incidentą.

Branduolinis incidentas vertinamas 7 balais, kai į aplinką pasklinda daug radioaktyvių teršalų, galinčių sukelti didelį pavojų žmonių sveikatai ir ekosistemoms. Tuo tarpu penkiais balais būtų įvertinta krizė, kurios metu į aplinką patenka ribotas kiekis radioaktyvių medžiagų metu ir žūsta keli žmonės, nurodo Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA).

Tačiau keli ekspertai teigia, jog naujasis krizės įvertinimas yra perdėtas ir kad Japonijos branduolinė krizė neprilygsta prieš 25 metus įvykusiai Černobylio elektrinės katastrofai, kurios metu radioaktyvūs teršalai pasklido didelėje Europos dalyje.

“Šis lygis toli gražu nepasiektas. Černobylio (avarija) buvo baisi – (reaktorius) sprogo; ten nebuvo sandariojo korpuso, ir jie (elektrinės operatoriai) įstrigo. (Fukušimos jėgainės) sandarusis korpusas atlaikė; vienintelis dalykas, kuris neatlaikė – kuro saugykla, kurioje kilo gaisras”, – sakė branduolinės energetikos specialistas Murray Jennexas (Marėjus Dženeksas), Kalifornijos San Diego universiteto profesorius adjunktas.

Padidinus Fukušimos jėgainės avarijos grėsmės įvertinimą, gali padidėti diplomatinė įtampa su Japonijos kaimynėmis dėl radioaktyvios taršos. Kinija ir Pietų Korėja sukritikavo TEPCO sprendimą išpumpuoti radioaktyvų vandenį į vandenyną, tačiau šis procesas dabar jau baigtas.

“(Grėsmės) padidinimas iki 7-ojo lygio turės rimtų diplomatinių pasekmių. Jis rodo žmonėms, kad ši avarija gali sukelti rūpesčių mūsų kaimynėms”, – sakė Osakos universiteto branduolinių technologijų ekspertas Kenji Sumita (Kendžis Sumita).

NISA nurodė, jog iš Fukušimos jėgainės, esančios už maždaug 240 kilometrų į šiaurę nuo Tokijo, atmosferoje pasklidusių radioaktyvių teršalų kiekis sudaro tik apie 10 proc. Černobylio avarijos taršos.

Tačiau TEPCO perspėjo, kad pagal šį rodiklį Fukušimos avarija gali pranokti Černobylio, jeigu radioaktyvių medžiagų nuotėkis nebus sustabdytas.

“Daugiausiai radiacijos į atmosferą pateko kovo 15-16 dienomis. Radiacija iki šiol sklinda, tačiau jos kiekis žymiai sumažėjo”, – sakė NISA generalinis direktorius Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama).

Japonijos branduolinės saugos komisija taip pat paskelbė suminės išorinės apšvitos dozės preliminarius apskaičiavimus. Didžiausia leistina vieno milisiverto metinės apšvitos dozė buvo viršyta vietovėse, esančiose toliau nei už 60 kilometrų į šiaurės vakarus ir maždaug už 40 į pietvakarius nuo elektrinės, praneša naujienų agentūra “Kyodo”.

TEPCO į vandenyną išpumpavo 10,4 tūkst. tonų mažai radioaktyvaus vandens, siekiant atlaisvinti saugyklas smarkiai užterštam vandeniui, nutekančiam iš reaktorių.

Karštligiškai mėginant ataušinti itin radioaktyvius branduolinio kuro strypus, TEPCO liejo vandenį tiesiai ant reaktorių, kuriuose dalis kuro išsilydė.

Tačiau ši strategija sutrukdė jėgainės vidinės aušinimo sistemos remonto darbus, nes inžinieriams teko spręsti, kur dėti 60 tūkst. tonų labai radioaktyvaus vandens.

Inžinieriai taip pumpuoja į reaktorius azotą, siekiant išvengti vandenilio susikaupimo ir naujų sprogimų, kurie paskleistų atmosferoje daugiau radioaktyvių teršalų. Tačiau specialistai sako, jog nuo kovo 11 dieną smogusio žemės drebėjimo tokių dramatiškų įvykių tikimybė gerokai sumažėjo.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...