2013 Sausio 15

J.V.Gražulevičius: „Mokslinės publikacijos viena, o kas vyksta didžiosiose kompanijose – visai kas kita“

veidas.lt


Su trijomis pasaulinėmis korporacijomis bendradarbiavusį KTU mokslininką J.V.Gražulevičių verslo užsakymai priverčia ir pasitempti, ir sužinoti moksle vyrausiančias madas.

Lietuvoje, kur mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra labiau išimtis negu taisyklė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Organinės technologijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius gali pasigirti per dešimtmetį bendradarbiavęs su trijomis pasaulinėmis korporacijomis – JAV elektronikos gigante „Imation“, Pietų Korėjos elektronikos lydere „Samsung Electronics“ ir Vokietijos chemijos koncernu BASF. Būtent dėl tokios Lietuvos mokslininkams nebūdingos veiklos savaitraštis “Veidas” J.V.Gražulevičių šiemet nusprendė išskirti projekto “Mini Nobelis” specialioje nominacijoje – “Už mokslo bendradarbiavimą su verslu”.

BASF lietuvius susirado paskaičiusi mokslinius straipsnius

Tiek pačiam mokslininkui, tiek visai Lietuvos akademinei visuomenei labiausiai įsiminė šio mokslininko kontraktas su „Samsung Electronics“ kompanija. Įnešdami indėlį į pasaulinės korporacijos kuriamų naujų technologijų aruodą, J.V.Gražulevičiaus ir KTU Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros profesoriaus Vytauto Getaučio komandos kompanijai „Samsung Electronics“ kūrė organinius lazerinių spausdintuvų fotoreceptorių puslaidininkius ir užregistravo kelias dešimtis patentų.
Kodėl organinius puslaidininkius kuriantis mokslininkas bendradarbiauti su verslu pradėjo ne nuo lietuviškų bendrovių, o nuo didžiųjų pasaulio koncernų, kuriančių optoelektroninius prietaisus, tokius kaip saulės elementai, šviesos diodai? „Lietuvoje nėra tokios pramonės, kuriai būtų reikalingi mūsų darbai, tai nori nenori tenka ieškoti įmonių už Lietuvos ribų. Kartais tos kompanijos mus susiranda, kartais mes įsisiūlome, o kartais bendradarbiavimas užsimezga per asmeninius kitų Lietuvos mokslininkų kontaktus“, – kaip pavyksta prieiti prie didžiųjų kompanijų pasakoja chemikas J.V.Gražulevičius.
Pavyzdžiui, Vokietijos chemijos pramonės milžinė BASF susidomėjo lietuvių mokslininkų straipsniais moksliniuose žurnaluose ir pati susiradusi lietuvius pasiūlė jiems bendradarbiauti – lietuviai vokiečių kompanijai kūrė organinius saulės elementų puslaidininkius.
Nors šiuo metu kontraktų su verslu J.V.Gražulevičius neturi, bendradarbiavimas su įmonėmis nenutrūko. Vasario pradžioje J.V.Gražulevičius už 2,79 mln. eurų pradeda europinį projektą, kuriame dalyvaus Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Ispanijos ir Prancūzijos mokslininkai bei garsi organinių šviesos diodų kompanija „Novaled“. Šio projekto metu KTU bus įsteigtas Organinių puslaidininkių tyrimo ekscelencijos centras, kuriame mokslininkai kurs naujus organinius puslaidininkius, skirtus organiniams šviesos diodams bei organiniams plonasluoksniams tranzistoriams. Perspektyviausios mokslininkų sukurtos medžiagos bus išbandytos kompanijos „Novaled“ kuriamuose prietaisuose.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...