2012 Gegužės 09

IT ateitis priklauso žmogaus ir kompiuterio sąjungai

veidas.lt


2025-ieji atrodo ldar abai toli, tačiau ateities pamatai dedami jau šiandien. Pažvelkime, kaip pasikeis informacinės technologijos po gero dešimtmečio.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų sritis žengė platų žingsnį. Šiandien mūsų šalis tiek Europoje, tiek ir pasaulyje pirmauja pagal šviesolaidinio interneto skverbtį, Lietuva taip pat patenka į pirmą dvidešimtuką pagal vidutinę interneto spartą, šalyje kiekvienam gyventojui tenka beveik po dvi mobiliojo ryšio korteles, gerai išvystyta internetinė bankininkystė, Lietuvoje po truputį diegiamas naujausios kartos 4G mobilusis internetas.
Daugumą šių žygdarbių šalies IT sektorius atliko būtent per pastaruosius dešimt metų, kuomet įvyko tam tikras lūžis – informacinės technologijos prasiskverbė į kiekvieno paprasto vartotojo namus. „Prieš dešimt metų IT žinios dar buvo išskirtinumas, dabar tai jau būtinybė, „privalomos programos“ dalis“, – teigia Martynas Bieliūnas, „Microsoft“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims. Pasak jo, dingo technologijų neprienamumas ir akademiškumas – šio dešimtmečio viduryje visi (ne tik lietuviai) pradėjo masiškai keltis į socialinius tinklus, o tai padėjo demokratizuoti internetą. Technologijų vartotojai Lietuvoje yra aktyvūs ir žingeidūs visose amžiaus ir socialinės grupėse – per dešimtmetį stipriai sumažėjo socialinė atskirtis technologijų srityje.
„Yra ir neigiamų pokyčių – kartais tenka konstatuoti kad jaunosios kartos žinios tampa kiek paviršutiniškos“, – pastebi M.Bieliūnas. Pašnekovas cituoja Nicholaso Carro knygą „The Shallows“, kurioje autorius daro įžvalgą, jog žmonių suvokimas tampa paviršutinišku, viskas bandoma daryti probėgšmiais dėl didžiulės informacinės perkrovos, kurią sąlygoja prieigos prie interneto plitimas ir mobilumas.
Panašią informacinių technologijų demokratizaciją, kuri pakeitė ir IT verslą, pastebi ir verslininkas Ilja Laurs, įkūręs mobiliųjų programėlių parduotuvę „GetJar“. „Šiandien IT verslas Lietuvoje pereina nuo korporatyvių sprendimų prie galutinio vartotojo produktų, kuriems kurti ir pardavinėti nereikia didžiulių kompanijų“, – pastebi I.Laurs.
Pasak pašnekovo, prieš dešimt metų IT verslas buvo uždaras, prieinamas tik didelėms kompanijoms, kurios dažniausiai dirbo su stambiais klientais ar valstybinėmis įmonėmis. Šiandien Lietuvoje tokias įmones keičia maži ir sėkmingi startuoliai (angl. start up), kuriems pradines lėšas skiria rizikos kapitalo fondai. „Svarbu ir tai, kad lietuviai šiandien kuria produktus tarptautinei rinkai, o ne tik Lietuvai“, – patikslina I.Laurs. M.Bieliūnas priduria, kad IT profesionalai Lietuvoje mokomi suvokti ne tik savo konkrečią sferą, bet ir aplinkines disciplinas, daugumai suteikiami gilūs akademiniai tiksliųjų mokslų pagrindai.
Tai yra pastarojo dešimtmečio pasiekimai, už kuriuos galime save pagirti, tačiau daug svarbiau neužmigti ant laurų – juk artimiausi dešim dvidešimt metų daug svarbesni. Todėl pažvelkime, kurlink judės pasaulio IT sektorius – sprendžiant iš dabartinių pasiekimų Lietuva neabejotinai koja kojon žengs kartu.

Besikeičiančių paradigmų metas

Šiandien dažnam Vakarų vartotojui būdinga nuolatinio buvimo „ryšio ribose“ būsena, kurią skatina internetas ir konkrečiai – socialiniai tinklai, keičiantys žmonių psichologiją bei gyvenimo būdą. M.Bieliūnas spėja, kad socialiniai tinklai ilgainiui įsiskverbs į darbo organizavimą, ypač turint omenyje debesų technologijų integraciją. Pastaroji technologija vystysis dar labiau – tad po penkiolikos metų kompiuteris taps tik sąsaja su debesyse saugomais duomenimis bei ten pat veikiančiomis programomis ar žaidimais.
Visgi daug įdomesnis yra šiandienos informacinių technologijų socialinis ir filosofinis aspektas. Tarkime, socialiniai tinklai bei kitos priemonės pakeitė bendravimą iš modelio „vienas su vienu“ į „vienas su visais“, o galbūt ir net dar toliau – į globalaus kaimo modelį „visi su visais“. Šis bendravimo masiškumas keičia privatumo sąvoką, todėl per artimiausius keliolika metų bus pradėti kurti teisiniai ir filosofiniai informacinių technologijų atneštų pokyčių vertinimai.
„Šiandien žmonija nebespėja apmąstyti visų pokyčių ir pasėkmių, kurias atneša naujausios technologijos, – svarsto I.Laurs. – Tarkim H.Fordui masiškai pradėjus pardavinėti automobilius, iš pradžių juos vairuoti galėjo ir girti žmonės.“ Pasak pašnekovo, turės praeiti daugiau nei keli dešimtmečiai, kol žmonija apmąstys visus IT naujovių atneštus pokyčius bei sukurs tinkamą juridinę bazę – tad 2025 m. tikrai turėsime tam tikrus apmatus.
Kitas šiandien aktualus klausimas yra autorinių teisių apsauga ir dėl jos kylantis konfliktas, kurį rodo protestai dėl šias teises bandančių apsaugoti tarptautinių susitarimų, pavyzdžiui, ACTA. Pasak I.Laurso, šiandien esame priešrevoliucinėje būsenoje, kai „apačios (vartotojai) nenori, o viršūnės (įrašų kompanijos) negali“ – todėl per artimiausius penkiolika metų prekybos modelis iš esmės pasikeis.
„Senasis verslo modelis, orientuotas į fizinę prekybą autoriniu turiniu yra visiškai nesuderinamas su internetu, todėl visiškai išnyks – 2025-aisiais turėsime keletą naujų, daug lankstesnių modelių“, – yra įsitikinęs I.Laursas. Tą rodo ir faktas, kad atsiranda šios srities reformas žadančios politinės jėgos – tarkime Švedijoje ir Vokietijoje ypač sustiprėjusios Piratų partijos pozicijos.
Pasak M.Bieliūno, tiek muzikos industrija, tiek kompiuterinių programų licencijos debesų kompiuterijoje taip pat eina mažesnių ir lankstesnių mokėjimų kryptimi – prenumeratos ir nedidelių pirkimų modeliai, mokama tik už tai kas panaudojama.

Žmogaus ir kibernetinės mašinos sąjunga

Visi „Veido“ kalbinti pašnekovai sutaria, kad apie 2025-uosius vienaip ar kitaip bus „kompiuterizuoti“ beveik visi mus supantys daiktai – jie bus sujungti į taip vadinamąjį daiktų internetą. Tai reiškia, kad išmanūs bus ne tik telefonai, bet ir šaldytuvai, automobiliai, dulkių siurbliai ir kiti buities prietaisai – vis spartėjanti miniatiūrizacija leis į juos montuoti aibę jutiklių, pagal kurių surinktus duomenis, sprendimus priims juos veikiantys procesoriai.
„Jei kompiuterinė programa pajėgi padaryti logišką sprendimą – kodėl šių pareigų jai neatiduoti?“, – retoriškai klausia M.Bieliūnas. Pasak pašnekovo, dauguma atvejų tai net saugiau: kompiuterinės sistemos tarp savęs komunikuoja tiklsiau ir greičiau negu žmogus, todėl gali greičiau įvertinti aplinkybes ir priimti tinkamą sprendimą.
Tačiau progreso kryptis – glaudus žmogaus ir tecnologijų gebėjimų apjungimas, kai žmogiškasis intelektas yra išplečiamas papildomomis galimybėmis. Šiandien naudodamiesi interneto paieška, tam tikra prasme irgi praplečiame savo smegenų galimybes technologinėmis priemonėmis. „Google“ neseniai pristatė papildytos realybės (angl. augmented reality) akinių prototipą „Project Glass“, pro kuriuos matomas vaizdas papildomas kita informacija. Panašius projektus savo laboratorijose rengia ir kitos IT sektoriaus lyderės – kompanijos „Microsoft“ ar „Samsung“.
Pirmieji žingsniai žengti žmogaus ir kompiuterio sąsajos tobulinimo srityje. Juk gerus trisdešimt metų vienintelis būdas duoti nurodymus kompiuteriui buvo klaviatūra ir pelė. Tačiau prieš keletą metų kompanija „Apple“ savo telefonuose išpopuliarino liečiamąjį ekraną – toks valdymas daug intuityvesnis. Šiandien „Apple“ žengė dar toliau – jos telefonuose veikianti programėlė „Siri“ supranta balso nurodymus ir daugeliu atveju atsako balsu, be to, kompanijos inžineriai jai yra suteikę net ir šiokį tokį charakterį. Tuo tarpu, „Microsoft“ prie du metus sukūrė „Kinect“ įrenginį, kuriuo tiek žaidimus, tiek programas galima valdyti balsu ir kūno judesiais.
„Juk dažnam iš mūsų praverstų papildomas gigabaitas anglies nanovamzdelių pagalba sukurtos darbinės atminties „įmontuotos“ šalia gamtos duotos smegenų atminties“, – linksmai pranašauja M.Bieliūnas. Žinoma, tokia prognozė 2025 metams atrodo drąsiai, tačiau tik žvelgiant į ateitį tiesiškai. Tuo tarpu išradėjas, inžinerius ir futurologas Raymondas Kurzweilas, remdamasis Moore’o dėsniu, teigia, kad visos technologijos vystosi eksponentiškai.
„Paimkime žmogaus genomo iššifravimą – 1990-aisiais kai buvo atlikti pirmieji darbai ir buvo iššifruota tik apie viena dešimttūkstantoji dalis kodo, beveik visi mokslininkai įvertinę tuometines technologijas teigė, kad šis darbas užtruks vos ne šimtą metų“, – prisimena R.Kurzweilas. Tačiau visas žmogaus genomas galutinai buvo iššifruotas apie 2003 m. – tokį tempą uždavė eksponentiškai tobulėjančios technologijos.
Todėl neverta skubėti pasmerkti šiandien per drąsiai atrodančias prognozes, nes žmogus negali aiškiai įvertinti, kokia ateitis slypi už eksponentinio IT vystymosi posūkio.

Informacinių technologijų sritis 2025 metais
1. Daiktų internetas. Dauguma mus supančių daiktų bus išmanūs – sujungti į tinklą, jie galės atlikti savarankiškus sprendimus.
2. Technologijų miniatiūrizacija. Nanotechnologijos inžinerijoje bei medicinoje leis kurti mikroskopinius prietaisus bei robotus.
3. IT užkariaus biologiją ir mediciną. Šiandien prasidėjusi gyvybės mokslų kompiuterizacija leis iš esmės keisti žmogaus sveikatą ir amžių.
4. Kompiuterio ir vartotojo sąsaja. 2025-aisiais bus daugiau kompiuterių valdymo būdų – balsu, judesiais, smegenų bangomis.
5. Papildytoji realybė. Per artimiausią dešimtmetį bus sukurti prietaisai, kurie leis tikrovėje matomus daiktus papildyti nauja informacija.
6. Debesų technologijos. Kompiuteris galiausiai taps tik portalu į debesyse esančias programas bei saugomus duomenis.
7. Dirbtinis intelektas. Visos aukščiau išvardintos sritys leis priartinti savarankiškai mąstančios mašinos sukūrimą.
8. Robotikos vystymasis. Vis daugiau gyvenimo sričių bus palikta įvairiems robotams – tą lems tobulėjantis dirbtinis intelektas.
9. Autorinių teisių apsaugos pasikeitimas. 2025 m. veiks daug lankstesni autorinio turinio platinimo verslo modeliai.
10. Privatumas ir duomenų apsauga. Bus sukurti aiškūs teisiniai ir moraliniai kriterijai, kurie reglamentuos žmonių elgesį virtualioje erdvėje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...