2012 Sausio 16

Istorikai iš didžiosios raidės

veidas.lt

ELTA

Akademinės istorikų bendruomenės atstovai geriausiu šio dešimtmečio istoriku išrinko Vytauto Didžiojo universiteto profesorių ir Istorijos instituto mokslininką Zigmantą Kiaupą. O reikšmingiausi darbai archeologijos srityje, istorikų ir archeologų nuomone, priklauso Vykintui Vaitkevičiui.

Nuomonę dėl labiausiai nusipelniusio šio dešimtmečio Lietuvos istoriko ir archeologo pareiškė 30 mokslininkų iš Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Šiaulių, Lietuvos edukologijos universitetų Istorijos katedrų, Istorijos instituto darbuotojai, istorijos mokytojai ir Lietuvos mokslų akademijos nariai istorikai.
Nuo geriausiu istoriku išrinkto Zigmanto Kiaupos vos keliais balsais atsiliko profesorius Edvardas Gudavičius, o trečioje vietoje liko VU Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros lektorius Rimvydas Petrauskas.
Įdomu, kad populiariausias ir labiausiai visuomenei žinomas istorikas Alfredas Bumblauskas iš kolegų gavo tik vieną balsą. Akademikų vertinimu, jis puikus istorijos populiarintojas, tačiau mokslinė A.Bumblausko knygų ir straipsnių vertė neprilygsta E.Gudavičiaus, Z.Kiaupos, R.Petrausko darbams.
„Istorikams svarbiausia, kaip darbus įvertina kolegos ir skaitančioji visuomenė. O bene pagrindinis vertinimo kriterijus – kiek buvo sugebėta naujai pasižiūrėti į žinomus dalykus“, – mano VDU Istorijos katedros vedėjas Pranas Janauskas.
Taip pat istoriko pripažinimą lemia analitinis žvilgsnis ir, pasak Istorijos instituto direktoriaus Rimanto Miknio, konceptualumo ir susistemintos faktografijos darna publikacijose.

Reikšmingiausias darbas – daugiatomė „Lietuvos istorija“

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė tvirtina, kad per pastarąjį dešimtmetį istorijos mokslas pasiekė aukštesnį kokybinį lygį nei pirmuoju nepriklausomybės laikotarpiu. Mat tuomet istorijos mokslas turėjo iškristalizuoti tyrimų prioritetus ir persiorientuoti prie naujų tyrinėjimo metodų bei metodologijų. „Istorijoje labai svarbus tapo tarpdiscipliniškumas, Lietuvos istoriografijos įtraukimas į bendrą europinį kontekstą ir Lietuvos istorikų komunikacija su Europos ir pasaulio mokslininkais“, – pabrėžia S.Pocytė.
Kolegų vertinimu, Lietuvos istorijos mokslą į tarptautinius vandenis išplukdė istorikas Alvydas Nikžentaitis. Jo darbų tarptautinėje mokslinėje spaudoje publikuota daugiausiai. Nemažai straipsnių užsienio kalbomis yra paskelbęs ir R.Petrauskas, taip pat Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas Darius Staliūnas. Beje, jie atliekamus tyrimus lygina su kituose regionuose vyraujančiomis tyrimų tendencijomis ir laimėjimais.
E.Gudavičius taip pat vienas iš nedaugelio Lietuvos istorikų, puikiai žinomų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Jis kaip Arvydas Sabonis krepšinyje. Pripažįstamas tarptautinės istorikų bendruomenės, įvairiapusis, produktyvus mokslininkas, suformavęs naują Lietuvos istorijos koncepciją“, – apbūdina Lietuvos edukologijos universiteto Plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorius, istorikas Aivas Ragauskas.
Jam antrina istorikas Domas Kaunas: „Trys ketvirtadaliai knygų dulka nenaudojamos lentynose, kitos po kelerių metų pamirštamos, o E.Gudavičiaus knygos – reiškinys. Kaip ir Z.Kiaupos.“
Fundamentaliu vadinamas ir jaunesniosios istorikų kartos atstovo R.Miknio darbas „Mykolas Romeris. Dienoraštis“, atskleidžiantis daug naujų idėjų.
Vis dėlto kaip reikšmingiausius šio dešimtmečio istorikų darbus daugelis apklaustųjų išskyrė daugiatomės Lietuvos istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų sintezę „Lietuvos istorija“, kurią rengia beveik visų Istorijos instituto skyrių darbuotojai. Ir „Lietuvos metriką“, kurios rengimą organizuoja Algirdas Baliulis. Beje, šie veikalai puikiai įvertinti ir Vidurio Europos šalių istorikų.

Kompleksiniai archeologo V.Vaitkevičiaus darbai

Geriausio Lietuvos archeologo vardo Vykintas Vaitkevičius, kolegų nuomone, nusipelnė todėl, kad jo tyrinėjimuose susipina etnologija, mitologija ir archeologinių kasinėjimų išvados. Vienas žymiausių baltų šventviečių tyrinėtojų už kompleksinius Lietuvos etninių žemių ir archeologinius tyrinėjimus bei istorinio paveldo paminklų paieškas, jų populiarinimą, kovą dėl jų išsaugojimo, taip pat lituanistinių šaltinių skaitmeninimą (informacinės sistemos „Aruodai“ sukūrimą), mokslinių tyrimų viešąją sklaidą pernai apdovanotas Jono Basanavičiaus premija.
O Z.Kiaupa, „Veido“ rinkimuose tapęs geriausiu Lietuvos istoriku, labiausiai vertinamas dėl to, kad jo darbų spektras labai platus. Jis ir Lietuvos miestų, ir LDK tyrinėtojas, ir sintezių autorius.

Geriausi šio dešimtmečio Lietuvos istorikai
1. Zigmantas Kiaupa
2. Edvardas Gudavičius
3. Rimvydas Petrauskas

Geriausi šio dešimtmečio Lietuvos archeologai
1. Vykintas Vaitkevičius
2. Valdas Žulkus
3. Algirdas Girininkas

Šaltinis: „Veido“ atlikta istorikų apklausa

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. taip taip rašo:

    O viešpatie!

  2. istorikas istorikas rašo:

    Nuo kada Domas Kaunas tapo istoriku?

  3. istorikė istorikė rašo:

    Gražu ir sveikintima, kad istorikų gildija šitaip pagerbia savo narius. Vertindama jų atliktus darbus, kai kuriuos asmenis iš sudaryto sąrašo laikyčiau perspektyviais. Tikrai verti šiame sąraše yra pirmiausia tie mokslininkai, kurie turi mokinių. Kas jie – visiems aišku. Sveikinu nominantus! Beje, negi neatsirado nė vienos moters vertos šio sąrašo?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...