2014 Kovo 26

Išmaniosios technologijos augina trumparegių kartą

veidas.lt

Shutterstock

Išmanieji telefonai, elektroninių knygų skaityklės ir planšetės tampa mūsų kasdienybe. Vis dėlto jų naudojimas neapsieina be pasekmių – su jų išplitimu siejamas žymus vaikų ir paauglių regos suprastėjimas.

Visi sutiktų: įdavus vaikui išmanųjį telefoną ar įjungus kompiuterį, jo dėmesį galima prikaustyti ilgam, na, o tėvai tada gali užsiimti savo reikalais. Mažieji vartotojai sparčiai didina išmaniųjų įrenginių gamintojų pelnus, nes išmanusis telefonas ar planšetė – tiesiog nepakeičiama šių dienų „auklė“, prieš kurią nublanksta net ir televizorius.
Deja, lazda turi du galus: išmaniesiems įrenginiams sparčiai populiarėjant, silpsta vaikų akys.

Tėvų atsakomybė
Naudojantis išmaniaisiais įrenginiais akys priverčiamos stipriau dirbti, patiriamas vadinamasis vizualinis stresas. Taip vystosi regėjimo sutrikimai ir trumparegystė.
Pasak Akių lazerinės chirurgijos centro gydytojos oftalmologės, mikrochirurgės Rūtos Zarakauskienės, trumparegystė gali būti įgimta ir įgyta. Pirmoji pasireiškia ankstyvame amžiuje ir paprastai būna didelio laipsnio, o jos progresavimo sustabdyti dažniausiai nepavyksta. Įgyta trumparegystė paprastai pasireiškia vėlesniame amžiuje ir dažnai yra siejama su per dideliu krūviu, tenkančiu akims. Laimei, jos vystymąsi dar galima pristabdyti, rūpinantis, kad akys nepervargtų.
Santariškių klinikų Vaikų ligoninės gydytoja oftalmologė Dalia Krivaitienė pastebi, kad per pastaruosius dvidešimt metų vaikų ir paauglių trumparegystės atvejų padaugėjo 10–20 proc. Gydytoja prognozuoja, kad ateityje sergamumas toliau didės.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį vaikų ir paauglių sergamumas akių ligomis šoktelėjo beveik du kartus. Daugiausiai regėjimo sutrikimų nustatoma septynerių–keturiolikos metų amžiaus vaikams. Regos sutrikimai šioje amžiaus grupėje kamuoja maždaug penktadalį vaikų. Kaip sako Medicinos ir diagnostikos centro Oftalmologijos centro vadovas Paulius Rudalevičius, didžiausia trumparegystės rizika vaikams kyla maždaug nuo septynerių metų iki vėlyvos paauglystės. Trumparegystė vystosi tol, kol vaikas nenustoja augti.
D.Krivaitienė ramina, jog regėjimo sutrikimų rodiklius blogina ir tai, kad šiuolaikiniai tėvai dažniau kreipiasi į gydytojus. Kita vertus, neabejojama, kad problemų daugėja ir dėl stipriai padidėjusio vaikų bei jaunuolių naudojimosi šiuolaikinėmis technologijomis, varginančiomis akis.
„Kenkia dažnas žiūrėjimas tuo pačiu atstumu. Tuomet gali sutrikti akies viduje esančio raumens, reguliuojančio lęšiuko prisitaikymą žiūrėti įvairiais atstumais, funkcija, ir akis nebegali ryškiai matyti įvairiai nutolusių objektų“, – aiškina oftalmologė.
P.Rudalevičius pabrėžia, kad problema yra ne patys išmanieji telefonai ar planšetės, o tai, kaip jais naudojamasi. „Grįžęs iš mokyklos vaikas apsikabina planšetinį kompiuterį, ir niekas jo nekontroliuoja. Tai svarbu, nes pats vaikas veikiausiai savęs tinkamai nedisciplinuos. 30–40 minučių jis gali į kažką žiūrėti iš arti, o paskui būtinai 15–20 minučių turėtų pailsėti“, – pataria specialistas, pabrėždamas, kad svarbiausia ne tai, kiek laiko vaikas per dieną praleidžia naudodamasis šiuolaikiniais įrenginiais, bet ar laikomasi subalansuoto darbo ir poilsio režimo. Pertraukos, pasak jo, yra būtinos.
„Netinkamas naudojimasis negali radikaliai pakeisti situacijos, bet gali paskatinti greičiau progresuoti trumparegystę. Tada galutinis rezultatas gali būti, pavyzdžiui, jau ne –3, o –4,5 dioptrijos, – aiškina P.Rudalevičius. – Vaikams negalima be pertraukos žaisti po šešias valandas, nes tai tikrai nepadės nei regėjimui, nei psichinei sveikatai.“

Trumparegių padaugės 50 proc.
Kaip teigiama mokslo žurnale „Optometry and Vision Science“ paskelbtame tyrime, knygas ir laikraščius skaitome vidutiniškai 40 centimetrų atstumu, o į išmaniųjų telefonų ekraną žiūrime iš maždaug 36 centimetrų atstumo, o kai kurie žmonės – net iš dar arčiau. Tai akims sukelia papildomą įtampą. Darbą akims šiek tiek gali palengvinti teksto didinimas, nes dažnai nustatytasis tesiekia 80 proc. spaudos ženklų laikraščiuose dydžio, o kartais ir dar mažiau. Dėl to gali nusilpti regėjimas, sumažėti akių paslankumas. Taigi didžiausią įtaką tam, ar išsivystys trumparegystė dėl naudojimosi išmaniaisiais prietaisais, turi žiūrėjimo atstumas, žiūrėjimo kampas, praleistas laikas bei vaizdo ekrane dydis. Atsirado netgi naujas terminas – „ekrano trumparegystė“.
„Kai vaikas žiūri į ekraną 30–40 centimetrų atstumu, įsitempia krumplinis raumuo ir vyksta akomodacija. Ilgainiui gali prasidėti akomodacijos spazmai, kai raumuo įsitempia ir neatsipalaiduoja, ir dėl to gali šiek tiek pailgėti akies obuolys“, – dėsto P.Rudalevičius.
Nuo 1997 m., kai rinkoje pasirodė pirmieji išmanieji telefonai, pasaulyje sergančiųjų trumparegyste padaugėjo 35 proc. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį trumparegystė tarp vaikų ir jaunuolių šoktelės 50 proc. Taigi prastėjantis jaunimo regėjimas yra pasaulinė tendencija.
Štai Taivano nacionalinio universiteto ligoninės atliktas tyrimas parodė, kad beveik du trečdaliai šeštokų yra trumparegiai. Ši liga išplitusi net tarp mokyklas pradėjusių lankyti pirmaklasių: tarp jų trumparegių – jau daugiau nei penktadalis. Teigiama, kad prie to prisidėjo platus išmaniųjų prietaisų naudojimas tiek mokykloje, tiek namie itin ankstyvame amžiuje, neretai dar prieš pradedant lankyti mokyklą.
Tas pats vyksta ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur du iš dešimties penkiamečių naudojasi išmaniaisiais telefonais. Ateityje padėtis greičiausiai dar pablogės, nes vis dažniau įvairiose šalyse planšetės ir panašūs įrenginiai nuo pačių jauniausių klasių įtraukiami į mokymosi procesą.
Tyrimai taip pat rodo, kad mažieji vartotojai yra gerai susipažinę su naujausiais išmaniaisiais įrenginiais ir puikiai geba jais naudotis. Technologijų bendrovės AVG tyrimo duomenimis, 17 proc. dvejų trejų metų vaikų sugebėjo žaisti žaidimus naudodamiesi išmaniųjų telefonų programėlėmis, o ketverių penkerių metų amžiaus grupėje tokių buvo 21 proc. Tiesa, vaikų „išmanumas“ įvairiose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, JAV programėlėmis sugebėjo naudotis 30 proc., o, tarkime, Japonijoje – tik 11 proc. vaikų nuo dvejų iki penkerių metų amžiaus.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. paradoksas paradoksas rašo:

    kuo geresnis gyvenimas, tuo blogesnė visų sveikata…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...