2014 Gruodžio 24

Išmanioji membrana žada perversmą gydant pažeistas sąnarių kremzles

veidas.lt

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Vienu iš dešimties šių metų svarbiausių reiškinių ar sėkmės istorijų „Veidas“ mano esant unikalią sąnario kremzlės operaciją, kurią atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Rimtautas Gudas, keičiančią žmonių likimus.

 

Pirmą kartą Lietuvoje be pjūvio į blauzdikaulio sąnario kremzlę įterpta išmanioji membrana užkerta kelią skausmams, išvaduoja nuo ramentų ir neįgaliojo vežimėlio. Tačiau, kaip tikina Kauno klinikų ortopedas traumatologas ir Lietuvos krepšinio rinktinės gydytojas Rimtautas Gudas, perversmas medicinoje galimas tik tuo atveju, jei pacientas pernelyg neuždelsia. Net ir išmaniausios technologijos bejėgės prieš jau sudilusius ištvermingai skausmus kentusiųjų sąnarius. Liūdniausia, kad ilgą laiką sąnarių kremzlių pažeidimų žmogus nejaučia (kremzlė neturi nei kraujagyslių, nei nervų, taigi vieninteliai požymiai, leidžiantys įtarti esant rimtesnių problemų, – po didesnio fizinio krūvio patinęs kelis ar juntamas maudimas). Ne visada tai pastebi ir patyrusi specialisto akis, taigi šiuo atveju geriausia išeitimi tampa medicininėje praktikoje itin plačiai taikomas magnetinio rezonanso tyrimas. Būtent jis šiandien medikams ir leidžia spręsti apie kremzlės defektus.

Daugiau nei dvidešimtmetį su kairės kojos kelio sąnario skausmu gyvenusį 54 metų odontologą Rytį Padegimą galima vadinti vienu iš nedaugelio laimingųjų, kuriems dar buvo galima pagelbėti. Ilgą laiką skausmą vaistais malšinęs ir mėgstamo krepšinio žaisti nebegalėjęs vyras į R.Gudo rankas atsidavė tik tuomet, kai skausmas tapo nebepakeliamas. Pasak šią operaciją atlikusio profesoriaus, operacija nebuvo iš lengvųjų: artroskopiniu metodu be didelio pjūvio per penkių milimetrų skersmens skylutes kremzlės kietumą matuojančiu prietaisu teko ištirti kremzlę ir į jau pažeistą vietą įsodinti membraną.

Operacija pavyko, pacientas jau kitą dieną tikino jautęs teigiamus rezultatus. Šiuo metu vis dar sveikstantis, bet jau prie įprastų darbų grįžęs R.Padegimas svarsto, kad jei ne anksčiau patirtos kojos traumos, gal ir operacijos nebūtų prireikę, o už tai, jog atgavo judesių laisvę, jis visą gyvenimą liks dėkingas R.Gudui.

Iki šiol Kaune atlikta vos keletas tokių operacijų (be didelių pjūvių įterpta 14 membranų), nors vis labiau senstančioje Lietuvos visuomenėje jų poreikis didžiulis: profesoriaus teigimu, jų reikėtų kone 60 proc. jo pacientų. Deja, procedūra nėra iš pigiųjų.

Kauno klinikos, kaip ir dauguma kitų gydymo įstaigų, šiuo metu operacijoms reikalingą membraną perka iš šveicarų. Atsižvelgiant į kremzlės pažeidimo plotą, membrana atsieina nuo 2,5 tūkst. iki 4 tūkst. Lt. Lietuvoje tokio pobūdžio operacijos nėra finansuojamos, taigi galutinį rezultatą lemia paciento galėjimas susimokėti arba ne.

Taigi, jei kremzlė tik įtrūkusi, ją dar galima užpildyti išmaniąja membrana ar atlikti įvairias kremzlės rekonstrukcijas, tačiau kiek žmonių pajėgs už tai susimokėti?

„Apmaudu, bet dauguma mūsų pacientų šios membranos tiesiog neįperka. Tarkime, JAV ar labiau išsivysčiusiose ES šalyse jau ne vienus metus egzistuoja socialinės programos, remiančios tokias operacijas. Minėtose šalyse žmogus jaučiasi visai kitaip, jam nereikia medikui nieko siūlyti – pakanka abiem pusėms pasikalbėti, o viskas kompensuojama per socialines programas“, – apie gerokai pažangesnes sveikatos sistemas pasakoja R.Gudas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...