2011 Rugpjūčio 25

Įsibėgėjusį Lietuvos eksporto traukinį stabdys neramios ES rinkos

veidas.lt

Scanpix
Dėl itin sėkmingo pirmojo pusmečio rezultatų Lietuvos eksportas šiemet gerins rekordus. Tačiau antrąjį pusmetį eksportas neišvengiamai lėtės dėl antrosios krizės bangos purslų.

Baltijos šalys ir vėl žiba Europos Sąjungos statistikos lentelėse. “Eurostato” duomenimis, Lietuva pagal BVP augimą antrąjį ketvirtį buvo antra Europoje (BVP ūgtelėjo 5,9 proc.), o pagal eksporto didėjimą atsidūrėme ketvirtoje vietoje. Žinoma, labai pūstis nėra ko, nes jei gulėjai veidu purve, o dabar atsitūpei, statistiškai tai jau gali atrodyti didesnis laimėjimas, negu išsitiesti susikūprinus. Juk faktinis Lietuvos BVP šiandien vis dar įstrigęs tarp 2006 ir 2007 metų.
Vis dėlto geri eksporto rezultatai džiugina, nes tai buvo tas antibiotikas, padėjęs Lietuvai pasveikti po sunkios krizės ligos. Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį eksportas padidėjo net 41 proc., palyginti su pernai, o lietuviškų prekių eksportas – 31,7 proc. VšĮ “Eksportuojanti Lietuva” generalinis direktorius Paulius Lukauskas prognozuoja, kad 2011-ieji eksportui bus rekordiniai ir pralenks 2008-ųjų rezultatus. “Reikia ruoštis šiek tiek santūresniam antrajam pusmečiui, bet faktas, kad šiemet turėsime rekordinius eksporto metus”, – įsitikinęs P.Lukauskas.
Jo nuomone, puikius pusmečio eksporto rodiklius lėmė per krizę padidėjęs mūsų įmonių konkurencingumas, leidęs padidinti eksportą į atsigaunančias Vakarų rinkas, Skandinaviją, Baltijos šalis, bei Lietuvos verslininkų sugebėjimas pasinaudoti galimybėmis eksportuoti Rytų kryptimis – į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Kazachstaną. Prie rekordinio eksporto augimo pirmąjį pusmetį smarkiai prisidėjo ir naudotų automobilių reeksportas. Pirkėjai iš Rytų buvo itin aktyvūs iki liepos 1-osios, kol muitų sąjungai priklausančiose šalyse – Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje padidėjo naudotų automobilių muitai.
“Pirmasis šių metų pusmetis buvo geriausias per penkerius metus. Mūsų apyvarta pasiekė apie 680 mln. Lt – 23 proc. daugiau, palyginti su 2010 m. pirmuoju pusmečiu. Aišku, ta apyvarta išpūsta žaliavų kainų, nes visi produktai – naftos, chemijos, maisto – smarkiai brango. O kiekiu pardavėme 17 proc. mažiau, nes mėnesį remontavome vieną gamybos liniją”, – komentuoja į didžiausių Lietuvos eksportuotojų dešimtuką patenkančios bendrovės “Neo group”, gaminančios PET granules, generalinis direktorius Linas Bulzgys.
Pakilusios žaliavų ir produkcijos kainos didino ir kitų didžiausių Lietuvos eksportuotojų, labiausiai prisidėjusių prie bendro šalies eksporto augimo, prekybą užsienio rinkose – bendrovės “Orlen Lietuva” eksportas pirmąjį pusmetį paaugo 49 proc., iki 7,8 mlrd. Lt, “Achemos” – tris kartus, iki 989,7 mln. Lt, ir net pralenkė praėjusių metų rezultatus.
“2011 m. pirmąjį pusmetį laikėme dideles gamybos apimtis, siekdami išnaudoti palankią trąšų kainų situaciją rinkose: vidutinės trąšų kainos didėjo 40–50 proc., – eksporto šuolį į viršų komentuoja “Achemos” generalinis direktorius Jonas Sirvydis. – Deja, kartu didėjo ir sąnaudos: gamtinės dujos mums šį pusmetį pabrango dar 18 proc., pirktinio amoniako kaina šoktelėjo 58 proc., elektros kaina padidėjo 19 proc., palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu. Balansuojame ant labai siaurų ašmenų, kai žaliavų kaina sąnaudose vis didėja: 2011 m. pirmąjį pusmetį pasiekė jau 76 proc., kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 71 proc.”
Nepaisant geros prekybos eksporto rinkose šių metų pirmąjį pusmetį, didiesiems Lietuvos eksportuotojams neramu dėl ateities. O didėjančios energijos sąnaudos – ne vienintelė grėsmė jų konkurencingumui.

Didžiausi eksportuotojai stebi nerimo ženklus

Antrasis pusmetis jau nebežada tokio spartaus augimo, nes mūsų eksporto rinkose ekonomika lėtėja, o abejonės dėl skolų prispaustų euro zonos narių mokumo bei JAV problemų kelia vis didesnę sumaištį rinkose ir skatina kalbas apie antrąją krizės bangą. Verslininkai baiminasi, kad į pesimistines kalbas gali sureaguoti jau įsidrąsinę, bet dar labai aiškiai pirmosios krizės kirčius prisimenantys vartotojai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitiko Aleksandro Izgorodino nuomone, didžiausia problema, kad Lietuvos eksportas nepakankamai diversifikuotas. Lietuvos gamintojai pernelyg priklausomi nuo dviejų regionų: į ES šalis patenka 60 proc., į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis – 28 proc. lietuviško eksporto.
Euro zonos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, paaugo tik 0,2 proc. (per metus – 1,7 proc.), Vokietijos – 0,1 proc. (per metus – 2,8 proc.), Prancūzijos iš viso neaugo (per metus – 1,6 proc.). O svarbiausios mūsų eksporto partnerės Rusijos ekonomika priklausys nuo naftos kainų svyravimų. Jei pasaulio ekonomika smuktų, mažėtų ir naftos kaina, iš paskos nusitempdama Rusijos BVP. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį pusmetį į Rusiją eksportavome 15,9 proc., į Latviją – 9,5 proc., į Vokietiją – 9,1 proc. produkcijos.
Prognozę, jog Lietuvos eksporto augimas neišvengiamai mažės, stiprina ir faktai, kad padidėjus muitams smarkiai susitrauks senų automobilių reeksporto apimtys Rytų kryptimi, o palyginamoji bazė nuo praėjusių metų antrosios pusės bus kur kas didesnė.
“Mes padėties labai nedramatizuojame, nes sulėtėjimas buvo prognozuojamas. Pirminė pasaulio ūkio atsigavimo stadija, remiama gausių valstybių skatinimo priemonių bei įmonių siekio kuo greičiau papildyti savo ištuštėjusias atsargas, baigėsi. Šiandien, siekiant sumažinti valstybių biudžeto deficito lygį bei pažaboti kylančias kainas, fiskalinė ir monetarinė politika pasaulio regionuose bus griežtinama, o atsargų lygis įmonėse jau artėja arba viršija prieš krizę buvusį lygį. Manome, kad labiausiai tikėtinas pasaulio ekonomikos raidos scenarijus – tolesnė plėtra, tačiau lėtesniais nei anksčiau tempais”, – dėsto A.Izgorodinas.
Jam pritaria P.Lukauskas, prognozuojantis, kad dėl to Lietuvos eksporto augimas bus santūresnių apimčių, tačiau dviženklį jo rodiklį pavyks išlaikyti.
Vis dėlto didėjanti įtampa dėl Europos ir JAV ateities jau pasiekė ir Lietuvos eksportuotojus. Nors įmonės bando ieškoti teigiamų naujienų, norėdamos pakelti sau ūpą, rugpjūtį pasirodė pirmieji nerimą keliantys ženklai.
“Jaučiame, kad pasaulyje įsibėgėjant finansiniams neramumams per rugpjūčio mėnesį mūsų produkcijos paklausa smarkiai sumažėjo, – konstatuoja L.Bulzgys. – Klientų nuotaikos prastos, o Pietų Europoje – net labai depresyvios. Kol akivaizdžiai, kaip rugpjūtį, nepamatėme mūsų produkcijos paklausos pokyčių, buvau nusiteikęs optimistiškiau – maniau, kad ES sugebės rasti sprendimų. Bet dabar tas procesas labai užsitęsė, ir tiek optimizmo nebeturiu.”
PET granules gaminančios įmonės “Neo group” vadovybė dabar laukia, o rugsėjo viduryje svarstys, ką daryti toliau: jei paklausa bus tokia pat kaip rugpjūtį, gamybą teks mažinti 30 proc. Gera žinia ta, kad Lietuvos įmonės sumažino savo sąnaudas ir dabar dirba kur kas efektyviau nei prieš krizę.
Tam tikrą štilį rinkose jaučia ir bendrovės “Rokiškio sūris” vadovai. “Šiemet nuo pavasario jaučiamas lengvas kainų mažėjimas ir rinkos nėra tokios aktyvios kaip pernai”, – pastebi įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas Dalius Trumpa.
Pagrindinės “Rokiškio sūrio” eksporto šalys – su viešųjų finansų krize susidurianti Italija ir neprognozuojama Rusija. Nors šias šalis dabar galima priskirti prie mažiau stabilių rinkų, lietuviška bendrovė ten veža pirmo būtinumo produktus, todėl ženklaus paklausos kritimo nesitiki net antrosios krizės atveju.
“Italijoje pardavinėjame vieną populiariausių produktų – mocarelos sūrį ir, mūsų manymu, tai bus paskutinis produktas, kurį italai atsisakys vartoti. Mes didelių pavojų nejaučiame. Jei ir vartojimas ir sumažėtų, tai vienu dviem procentais, ne daugiau”, – įsitikinęs D.Trumpa.
Iš tiesų, pirmo būtinumo maisto produktų eksportuotojai nusiteikę kur kas optimistiškiau negu kiti. Įmonių grupės Agrokoncerno prezidentas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad grūdų ir kitų lietuviškų maisto produktų paklausa užsienio rinkose nemažėtų net kilus naujai krizės bangai – kristų tik produkcijos kainos.

Ekonomikos augimas stabilesnis

Antrąjį pusmetį lėtėjant eksporto augimui, lėtės ir šalies ekonomika, nes eksporto įtaka Lietuvos ekonomikai didžiulė. A.Izgorodinas skaičiuoja, kad eksportas sudaro net 69 proc. mūsų BVP: 57 proc. – prekių, 12 proc. – paslaugų eksportas. Nors labiausiai į eksportą orientuoti Lietuvos ekonomikos sektoriai – pramonė ir transportas, nemaža dalis įmonių iš kitų sektorių aptarnauja eksportuojančias įmones ir tiesiogiai priklauso nuo jų sėkmės. Prie tokių galima priskirti konsultacijų, IT, tarptautinių siuntų, krovinių tvarkymo, iš dalies reklamos sektorių.
Iš recesijos Lietuvą traukė eksportas, tačiau panagrinėjus BVP sudėtines dalis matyti, kad dabar šalies atsigavimas jau tvaresnis ir stabilesnis: du ketvirčius iš eilės didėja namų ūkių vartojimo išlaidos, stebimas gana spartus investicijų gausėjimas (2011 m. I ketv. – 41 proc.). Žinoma, ir kitiems atsigavimo veiksniams kyla pavojus – ypač kilus antrai krizės bangai pasaulyje.
Pasak A.Izgorodino, dabartinį investicijų atsigavimą daugiausia lemia didėjančios viešojo sektoriaus investicijos, o privataus sektoriaus investicijos stagnuoja, verslo kreditavimas mažėja 25 mėnesiai iš eilės – ne tik dėl to, kad bankai išlieka konservatyvūs, bet ir pačios įmonės artimiausiu metu neketina skolintis. O be paskolų neįmanoma ir verslo plėtra.
“Ekonomikai palankiau, kai investuoja verslas, nes greičiau sukuriamos darbo vietos. Kita vertus, nerimą kelia, kad investicijos labai neproduktyvios: investicijos į mašinas, transporto priemones ir įrenginius sudaro tik 4,5 proc. BVP, ir pagal šį rodiklį esame antri nuo galo visoje ES. Taigi svarbus ne investicijų greitis – svarbiausia, kad investuotų verslas ir investicijos būtų produktyvios, leidžiančios pereiti prie didesnės pridėtinės vertės gamybos, kuri atsparesnė krizei”, – tvirtina analitikas.
Jis primena, kad itin rimtu išbandymu trapiam vidaus paklausos atsigavimui taps rudenį prasidėsiantis šildymo sezonas, – prognozuojama, jog dujų kainos Lietuvai padidės 30 proc.

Reikia išmokti pragmatiškumo ir atkaklumo pamokas

Kitos šalys jau seniai suvokė, kad eksportas – pagrindinė ekonomikos varomoji jėga ir darbo vietų kūrimo mašina. O tai supratusios ėmėsi ir konkrečių veiksmų, kaip jį paskatinti. Lietuvos Vyriausybei tokio supratimo dar trūksta – nors strategijos egzistuoja, eksportuotojai pasigenda didesnių pastangų ir dėmesio.
Tad verčiau pažvelkime į kitų šalių pavyzdžius. 2009 m. JAV prezidento Baracko Obamos administracija paskelbė Nacionalinę eksporto iniciatyvą, kurios tikslas – per penkerius metus padvigubinti eksportą ir sukurti Amerikoje du milijonus darbo vietų. Nacionalinė eksporto iniciatyva susitelkė ties trimis užduotimis. Pirmoji – valdžios institucijoms labiau stengtis ir agresyviau atstovauti įmonių interesams užsienyje, mokyti jas eksportuoti į kitas rinkas, suvesti su naujais klientais. Antroji – palengvinti paskolų sąlygas, ypač mažoms ir vidutinėms bendrovėms. Prezidentas B.Obama nurodė Eksporto ir importo bankui, kuris teikia gyvybiškai svarbų finansavimą įmonėms, kai privatūs bankai nenori ar negali, padidinti mažų ir vidutinių įmonių finansavimą nuo 4 mlrd. iki 6 mlrd. JAV dolerių per 2010 m.
Trečioji užduotis – Vyriausybė turi ir toliau stengtis, kad būtų naikinami barjerai, užkertantys kelią JAV bendrovėms įeiti į užsienio rinkas.
Dar atkaklesnes pastangas, siekdama užsiauginti eksportuotojų, dėjo Pietų Korėja, kurios ekonomika dabar laikosi ant keturių banginių – elektronikos gamintojų “Samsung” ir LG bei automobilius gaminančių “Hyundai” ir “Kia”. Vien “Samsung” metinė apyvarta viršija 170 mlrd. JAV dolerių, o ten dirba 200 tūkst. žmonių. Kaip šios gamyklos išaugo iki pasaulinių korporacijų? Pietų Korėjos politikai labai seniai suprato, kad norint atsidurti pasaulio žemėlapyje reikia sukurti produktus, kurie konkuruos visame pasaulyje. Taigi korėjiečiai nuo pat pradžių rengė šias kompanijas dirbti eksportui. Šias automobilių ir elektrotechnikos gamyklas iki pasaulinio dydžio kompanijų Pietų Korėjos politikai augino proteguodami – joms pūstis padėjo pigūs valstybiniai kreditai, visokeriopa pagalba ir valstybiniai užsakymai.
Žinoma, Lietuva veikia ES rinkoje, kurioje galioja įvairūs suvaržymai ir konkurencijos reguliavimai, neleidžiantys proteguoti savo bendrovių, tačiau sugebėjimo išsikelti konkrečią viziją ir jos siekti Lietuvos valdantieji galėtų pasimokyti. Ir ne tik iš Azijos šalių.
“Pažiūrėkime, ką dėl šalies ekonomikos daro Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ar Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo vizitų metu, siųsdami pareigūnus į kitas šalis, – kartais jie būna komivojažieriai, ir to visai nesigėdija. Pavyzdžiui, Prancūzijos karinių laivų “Mistral” pardavimas Rusijai – skandalingas dalykas, o Prancūzija atvirai aiškina, kad toks žingsnis leis tūkstančiui darbininkų kelerius metus turėti darbo. Pamenu, kaip Vokietijos valdantieji važiavo į Kiniją ir įtikinėjo – pirkit “Siemens” lokomotyvus. Kinai užsisakė kelis lokomotyvus, ir “Siemens” laimėjo milijoninius užsakymus. O mes, nors šalis maža, pirmiausia užsiimame politika. Mūsų ekonominių ryšių plėtojimas pamirštamas”, – pasimokyti iš vokiečių bei prancūzų pragmatiškumo ir daugiau dirbti verslo interesams siūlė ekonomistas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų profesorius Jonas Čičinskas.

Reikia skverbtis į naujas rinkas

Dar vienas patarimas Lietuvos eksportuotojams – ieškoti įvairesnių rinkų, kad nepriklausytume vien nuo ES ir Rusijos. “Akivaizdu, kad pernelyg mažai išnaudojame besivystančių rinkų potencialą, ten kur augimas sparčiausias”, – atkreipia dėmesį A.Izgorodinas.
Siekdama plėsti eksportą Europos rinkose, valstybė turėtų remti lietuvių bendrovių dalyvavimą parodose, nes taip užmezgami kontaktai. O norint skverbtis į tolimesnius kraštus būtinas įmonių švietimas apie naujas rinkas ir eksporto rizikos draudimo paslauga, nes mažoms įmonėms pernelyg rizikinga ten eiti.
Tiesa, lietuvių bendrovės daugiausia kuria mažos pridėtinės vertės gaminius, kuriuos laivais transportuoti į tolimus regionus, tokius kaip Pietų Amerika, nenaudinga – jų kaina dėl transportavimo išlaidų smarkiai pakiltų. Dėl to Pramonininkų konfederacija siūlo kreipti dėmesį į gana arti esančius arabų kraštus, o “Eksportuojanti Lietuva” – žvelgti į sparčiai augančias Kazachstano, Turkmėnistano ir panašių šalių rinkas.
LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas mano, kad eksportuotojams reikalingos priemonės Lietuvoje egzistuoja, bet veikia nepakankama apimtimi: siūloma ES parama eksportuotojams dalyvauti parodose ar ieškoti rinkų gana ribota, o eksporto draudimas Lietuvoje galioja labai siauram šalių ratui. Ekonomisto nuomone, labai gerai išplėtotą eksporto rizikos draudimo sistemą turi vokiečiai, tačiau į Lietuvą tokias paslaugas teikiančios bendrovės nenori eiti arba atėjusios teikia tik nedidelę dalį savo paslaugų. “Lietuvos rinka per maža, tad valstybė turėtų subsidijuoti tokias įmones – lygiai taip pat, kaip perka investicijas”, – mano S.Besagirskas.
Ekonomisto J.Čičinsko įsitikinimu, didesnį dėmesį reikia kreipti į konkrečias eksportuotojų problemas ir stengtis jas išspręsti: jei reikia, leisti eksportuotojams lengviau atsivežti darbo jėgos iš užsienio, derėtis su ES, kad sumažintų muitus, leistų lengvatinėmis sąlygomis importuoti tam tikras žaliavas ir t.t. Kiekvienas eksportuotojas susiduria su tam tikrais apribojimais ar trukdžiais – grūdų perdirbėjai ir žemdirbiai skundžiasi, kad Vakaruose tiesioginės išmokos žemės ūkiui šešis kartus didesnės nei Lietuvoje, pramonės atstovai apgailestauja dėl vienų brangiausių ES dujų kainų Lietuvai.
“Valstybei prisidėti prie įmonių veiklos finansiškai, kaip Azijos šalyse, Europoje nėra instrumentų, nes egzistuoja antidempingo reguliavimai ir kitos taisyklės. Mes to ir nesitikime. Ko verslas laukia? Kad mažėtų biurokratinė našta ir reguliavimas. Tokioms gamybos įmonėms, kaip mes, turinčioms investicinių planų, labai svarbios teritorijų planavimo, detaliųjų planų rengimo procedūros ir statybos leidimų gavimas. Visas šis procesas Lietuvoje tragiškas, užima mažiausiai pusantrų ar dvejus metus. Dabartinė valdžia tą matė ir deklaravo, kad planavimo procedūros bus supaprastintos, tačiau niekas nėra pasikeitę”, – į dar vieną problemą atkreipia dėmesį L.Bluzgys.
Vyriausybė dėjo ypatingas pastangas, kad pritrauktų į Lietuvą garsių užsienio investuotojų, ir jai pavyko. Dabar tokių pat pastangų reikėtų ir stiprinant Lietuvos eksportą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...