2016 Vasario 16

Neįprastos kelionės

Iš Vilniaus į Berlyną: įspūdinga kelionė per Tatrus

Veidas.lt

Krokuva / Asmeninio archyvo nuotr.

Gyvendamas Berlyne daugiau kaip 7 metus, išbandžiau kone dešimtis skirtingų būdų, kaip sugrįžti į gimtinę. Kadangi į Lietuvą grįžtu bent 3-4 kartus per metus, vis svajoju susirasti tą idealų maršrutą. Buvo metų, kai tiesioginis susisiekimas lėktuvais ir autobusais buvo itin prastas, todėl pradėjau eksperimentuoti. Būtent iš šių daugiamečių eksperimentų ir gimė žemiau aprašomas maršrutas. Jis nėra nei tiesiausias, nei trumpiausias. Visgi išlieka santykinai pigus, o visi bilietai gali būti nupirkti vos ne tą pačią dieną.

Dmitrijus Kulikas, euroblogas.lt

Bet įspūdžiai iš šios kelionės – neįkainojami. Jaučiuosi lyg filme: štai aš prie senosios karališkosios pilies, dabar stebiu stirnas, besileidžiančias nuo didingų kalnų, ilsiuosi prie žydrojo Dunojaus, o šalia braška socialistinius laikus menantis tramvajus, valgau tikrąjį „Sacher“ tortą prie Vienos operos ir mąstau apie gyvenimą atokiose Prahos senamiesčio gatvėse.

1 diena. Pasisveikinimas su Vaveliu

Daugelis sutiktų, kad didžiausia „kliūtis“ vykstant antžeminiu transportu į Vakarų Europą yra beribės Lenkijos kelių platybės. Nori ar nenori, visgi reikės sugaišti jose vieną pilną dieną. Mane kelionė skersai Lenkiją – iš rytų į vakarus – veikia itin depresyviai, todėl nusprendžiau išbandyti pietų kryptį. Tai ne tik padėjo sutaupyti laiko per iki skausmo pažįstamą vidurinės Lenkijos kraštovaizdį ir spalvotų daugiabučių miestelius, bet atvėrė akis į daugybę naujų maršrutų, iš kurių pristatysiu vieną greičiausių, bet tuo pačiu įdomesnių.

7.00–12.40 val.  Vilnius – Varšuva. Tai ilgiausia atkarpa per visą keturių dienų kelionę. Bet kadangi nuo praeitų metų šiuo maršrutu kursuoja ypač patogus autobusas, viena maloniausių. Paprastai negaliu miegoti autobusuose, bet šiame ankstyvą rytą miegu kaip kūdikis. Vairuotojai nemokamai dalija mineralinį vandenį, taip pat galite pasivaišinti kava ar arbata. Veikia bevielis internetas. Išlipęs Centrinėje stotyje turiu apie valandą užkąsti ir susirasti platformą, iš kurios išvyksta traukinys į Krokuvą.

13.55–16.10 val. Varšuva – Krokuva. Jeigu panašus traukinys važiuotų iš Varšuvos į Berlyną, galbūt net nebūčiau ieškojęs kitų alternatyvų. Traukinys tarp dabartinės ir buvusios Lenkijos sostinės prilygsta moderniausiems Vakarų Europos traukiniams. Laikas jame tikrai neprailgsta. Ir vėl „netikėtai“ skelbiama apie atvykimą. Krokuvos centrinėje stotyje palieku daiktus bagažo saugykloje ir išeinu į miestą. Trys valandos – optimalus laikas pasivaikščioti po Senamiestį, nueiti prie Vavelio ir suvalgyti „hipsterišką“ burgerį Kazimieže.

Dmitrijus Kulikas / Asmeninio archyvo nuotr.

19.20–21.20 val. Krokuva – Zakopanė. Renkuosi regioninį autobusą, nes vykstantis iš Varšuvos gali vėluoti. Truputį mažiau komforto, bet neblogai. Panašiomis sąlygomis dar prieš dešimt metų 17 valandų autobusu važiuodavau iš Vilniaus į Berlyną. Atvykęs į Zakopanę pradedu giliai kvėpuoti, grynas kalnų oras svaigina. Paprastai rezervuoju kambarį viename iš dviejų didelių socialistinius laikus menančių pensionų, kurie įsikūrę vos porą šimtų metrų nuo stoties. Kambarys dviem kainuoja apie 20 eurų, vienam tiek pat. Į kainą įskaičiuoti netikėtinai skanūs pusryčiai.

Nors ir vėlyvas vakaras, bet jėgų dar užtenka išeiti į Krupówki – Zakopanės „Basanavičiaus“ gatvę, kur gausu įvairiausių parduotuvių ir restoranų. Lyginant Tatrus su Lietuvos pajūriu, Zakopanė būtų Palanga, o kitoje kalnų pusėje − Slovakijoje – išsibarsčiusi Tatrų Neringa – miestas Vysoké Tatry. Ten keliausiu rytoj.

2 diena. Kylam aukštai

9.15–10.30 val. Zakopanė–Tatranská Lomnica. Koks nebūtų viliojantis naktinis gyvenimas Zakopanėje, geriau praleisti vakarą ramiai, nes ryte laukia vaizdingiausias maršrutas visos kelionės metu. Tvarkingas retro autobusas iš socialistinių laikų, o aplink tik didingi kalnai. Tęsiant palyginimą su Neringa, Tatranská Lomnica būtų Tatrų Juodkrantė – idiliškas miestelis aukščiausių viršukalnių papėdėje. Apsistoju viename iš XIX a. pensionų (20-25 eurų asmeniui), esančių tarp autobusų stoties ir keltuvo į Lomnicos viršūnę – 2634 metrų viršukalnės.

Jaučiuosi lyg Weso Anderso filme „Viešbutis „Grand Budapest“. Virš mano pensiono didingai kyla viešbutis „Didžioji Praha“, kuris neabejotinai inspiravo amerikiečių režisierių. Palieku daiktus, greitai pavalgau viename iš nuostabių ir santykinai pigių restoranėlių ir – į kalnus.

Dėmesio! Jei jūs nesate patyręs kalnų keliautojas, įvertinkite orus. Jei smarkiai apsiniaukę ar lyja, geriau nuvažiuokite į Tatrų Nidą – Štrbské Pleso, kur galėsite pasivaikščioti aplink didžiausią kalnų ežerą. Bet jei orai nors kiek kelia optimizmo, likite Lomnicoje. Net esant nedideliems krituliams, jūs galite pakilti su keltuvu į Skalnaté pleso (1754 m, taip pat galite pėsčiomis, nors ši atkarpa nėra pati vaizdingiausia), kur atsidursite prie pačių aukščiausių Tatrų viršukalnių.

Kylant i Svitovką / Asmeninio archyvo nuotr.

Jei orai geri ir norite dar daugiau nepakartojami įspūdžių, eikite maršrutu link Svištovka viršukalnės (2034 m). Nusileisti galite kaip atėję (su ar be keltuvo) arba iš kitos kalnų pusės – link Zelené pleso, įspūdingo ežero viršukalnių apsuptyje. Prie ežero visą parą veikia „chata“, kur galėsite skaniai ir sočiai pavalgyti ir, kaip vietiniai kalnų keliautojai, atsigerti „tatransky čaj“ – kalnų arbatos su 50-70 proc. alkoholio turinčia trauktine. Grįšite per nuostabų slėnį iš kitos Lomnicos pusės – viešbučio „Didžioji Praha“ pusės.

3 diena. Skirtingi pasauliai abipus Dunojaus

6.40–12.05 val. Tatranská Lomnica – Bratislava. Kalnų nuotykiai ar grynas oras padaro savo. Būdamas „pelėda“, kalnuose pabundu labai anksti. Specialistai jums paaiškins, kodėl taip yra. Bet faktas yra faktas. Ypač Tatruose, kur, kaip teigiama, yra ypatingas „šampaninis“ oras (skirtingai nuo Alpių, Tatruose iki pat viršukalnių pilna augalijos). Todėl drąsiai galima išvykti anksčiau, jėgų bus tikrai. Iš geležinkelio stoties išvyksta vietinis traukinukas į Studený potok, iš ten jau laukia toks pats į Popradą. Dar šį rudenį kelionė iš Poprado į Bratislavą truko vos kelias valandas, dabar – dėl bėgių remonto − 4 val. 40 min.

Bet jei keliauti, tai keliauti. Siūlyčiau susirasti viešbutį ar hostelį tarp geležinkelio stoties ir Obchodná gatvės (10-20 eurų asmeniui), palikti daiktus, skaniai pavalgyti ir traukti bent kelioms valandoms į Vieną, sugalvojus kokį nors konkretų tikslą. Pavyzdžiui, paskutinį kartą aš taip dariau norėdamas apsilankyti Andy Warholo parodoje Albertinos muziejuje.

14.38–15.43 val. // 20.16–21.22 val. Bratislava − Viena – Bratislava. Labai mėgstu trumpas koncentruotas išvykas į didmiesčius, nes laiko rėmai verčia mąstyti kūrybiškai. Paprastai tos kelios valandos palieka kur kas gilesnių įspūdžių negu kelios dienos betikslio vaikščiojimo. O ką jūs nuveiktumėte per 4 valandas Vienoje?

Bratislava / Asmeninio archyvo nuotr.

Vėlyvą vakarą reikia būti tik Bratislavoje, kur, kaip bebūtų keista, naktinis gyvenimas yra daug intensyvesnis ir įdomesnis nei Vienoje. Pradėkite nuo Židovska gatvės, kur galėsite atsipalaiduoti viename iš barų. Po to pakilkite į Pilies kalną, iš kur atsiveria nuostabus vaizdas į miestą. Grįžkite, vėl atsipalaiduokite ir leiskitės į Senamiestį. Naktį Bratislava yra gražiausia.

4 diena. Atrask savąją Prahą

10.10–14.10 val. Bratislava – Praha. Po gana intensyvios ir ilgos vakarykštės dienos norisi ilgiau išsimiegoti. Įsėdus į traukinį „Hungaria“, kurio vagone-restorane tiesiog privalote paragauti vengriškos kiaušinienės, bent jau man atsiranda apgaulingas jausmas – galbūt grįžtama į kalnus? Deja… Nors ir, švelniai tariant, Praha nėra blogiausia alternatyva, nerimą kelia „milijonai“ turistų, kurie tiesiog paralyžuoja Senamiestį. Pernešęs lagaminą į autobusų stoties bagažo skyrių, aš paprastai bandau susirasti prieglobstį Naujamiestyje, parke Petrino kalvoje ar atokesnėse gatvelėse prie Prahos pilies. Kitokia − manoji 4 valandų − Praha apjungia modernų „hipsterišką“ ritmą, didelio parko ramybę ir turistų beveik nesužlugdytą viduramžio dvasią.

18.00– 22.55 val. Autobusas į Berlyną yra beveik toks pat patogus kaip iš Vilniaus į Varšuvą. Dar vienas pliusas – prie kiekvienos sėdynės įmontuoti ekranai su daugybe filmų. Pasidėję daiktus apie vidurnaktį galite būti bet kuriame iš Berlyno „party“ rajonų. Spėjote laiku, viskas tik prasideda.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...