2012 Gegužės 16

Iš trijų Baltijos šalių nuo energijos kainų labiausiai priklausoma Latvija, mažiausiai – Estija

veidas.lt


Brangstanti energija artimiausiais metais labiausiai įtakos Baltijos šalių transporto sektoriaus įmonių pelningumą. Tokie duomenys gauti tarptautinės audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės KPMG analitikams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikus tyrimus ir įvertinus energijos resursų kainų įtaką įmonių pelningumui.

Tyrimas, kuris buvo atliktas visose trijose Baltijos šalyse, atskleidė, kad Latvijos ekonomika yra labiausiai iš trijų valstybių įtakojama energijos kainų augimo, o mažiausiai šis augimas palies Estijos ekonomiką. Pavyzdžiui, pramonės sektoriaus pelningumas Estijoje yra daugiau nei 4,5 karto didesnis nei Latvijoje, ir 2 kartus didesnis nei Lietuvoje, o energijos suvartojimas pramonės sektoriuje panašus, todėl galima teigti, kad pramonės sektorius Estijoje yra efektyviausiai dirbantis.

„Visose trijose Baltijos šalyse labiausiai nuo energijos išteklių kainų priklausomas transporto sektorius ir jame veikiančios įmonės. Taip yra todėl, kad transporto sektoriuje energijos poreikis sudaro didžiausią veiklos išlaidų dalį, o pelno rodikliai – mažiausi“, – tyrimą komentavo KPMG partneris Rokas Kasperavičius.

Mažiausiai kainų kilimas įtakoja prekybos ir paslaugų sektorius, todėl, kad šio sektoriaus įmonėse išlaidos kurui ar energijai sudaro sąlyginai mažą bendrų išlaidų dalį.

Lietuva labiausiai priklauso nuo importuojamų energijos išteklių

„Kiekvienos valstybės energetinė priklausomybė matuojama pagal importuojamos energijos dalį bendrame jos ekonomikos suvartojamos energijos kiekyje. 2010 metais Baltijos šalyse pagaminta 5,5 milijonai tonų naftos ekvivalentų ir importuota 11, 4 milijonai tonų naftos ekvivalentų – importuojama dvigubai daugiau nei pagaminama“, – sako R. Kasperavičius.

Ši tendencija ypač ryški Lietuvoje, kuriai, po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, prireikė subalansuoti savo energijos poreikius, pradėti tiesioginius energijos pirkimus ir jos gamybą kitose jėgainėse, naudojant gamtines dujas. Mažiausias energijos deficitas Estijoje, kuri sėkmingai plėtoja energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių ir naudoja skalūnines dujas, tuo pačiu eksportuodama papildomą pagamintą energiją į kitas Baltijos šalis ir Nordpool prekybos zoną.

Skaičiuojant pagal bendrą ekonomikos suvartojamą energijos kiekį, daugiausia jos suvartojama Latvijoje.

Kuro įsigyti skiriama vis daugiau BVP

2000 metais Baltijos valstybėse išlaidos kurui pirkti sudarė 9,1 proc. BVP, tuo tarpu 2010 metais – jau 13 proc. Tai yra ženkliai daugiau nei kurui importuoti išleidžia kitos ES valstybės. Ekspertai prognozuoja, kad ir toliau kylant iškastinio kuro kainoms, iki 2020 metų Baltijos šalys energijos ištekliams išleis vis daugiau ir ilgainiui tai menkins jų ekonomikų efektyvumą bei kels rimtą pavojų ilgalaikiam vystimuisi.

KPMG tyrimo duomenimis, aukštų kainų ir priklausomybės nuo energijos importo Baltijos ekonomikose priežastis yra nepaprastai mažas energijos naudojimo efektyvumas. „Energijos naudojimo efektyvumą šalyje galime pamatuoti pagal tai, kiek naftos ekvivalentų kilogramų reikia kiekvieno 1000 EUR BVP sukūrimui. Visų trijų šalių rezultatai nedžiuginantys – šį rodiklį Baltijos valstybės, palyginti su visų ES šalių vidurkiu, viršija daugiau nei 4 kartus. O pavyzdžiui, Suomija, kuri yra Europos šiaurėje ir turi panašius šildymo poreikius, išlaiko BVP energijos efektyvumą, kuris yra tik 1,57 karto didesnis už ES vidurkį“, – komentuoja R. Kasperavičius.

Tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG tyrimą „Verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams“ atliko visose trijose Baltijos šalyse. Tyrime buvo įvertinta energijos išteklių kainų įtaka pagrindiniams verslo sektoriams bei analizuojama, kokią įtaką energijos išteklių brangimas turi verslo patiriamiems kaštams.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...