2011 Kovo 15

Japonija

Iš Japonijos elektrinės šešių reaktorių gali į aplinką nutekėti radioaktyvios medžiagos

veidas.lt

Visi šeši avariją patyrusios Japonijos atominės elektrinės reaktoriai gali išsilydyti, jeigu nebus mėginama atvėsinti branduolinio kuro strypus, antradienį per pasitarimą pas premjerą Vladimirą Putiną pareiškė “Rosatom” vadovas Sergejus Kirijenka.

S.Kirijenka smulkiai papasakojo, kaip “Rosatom” specialistai prognozuoja tolesnius įvykius AE “Fukušima-1″.

Jis pranešė, kad iš šešių AE blokų neveikė trys, tačiau kuro strypai, kurie buvo perkelti iš jų į specialius aušinimo baseinus ir, kurie, nepaisant technologinių reikalavimų, nebuvo užpilti vandeniu, pradėjo taip pat lydytis, kaip ir veikiančiuose reaktoriuose.

Naktį sprogo vandenilis ketvirtajame bloke.

“Šalia – penktas ir šeštas blokai. Mes gavome pranešimą, kad juose kyla temperatūra. Reaktoriai neveikia, ir tai reiškia, kad tai vyksta aušinimo baseine. Mes šiuos variantus, jūsų pavedimu, nagrinėjome dar šeštadienį, tarp jų ir tą galimybę, kai tai persimeta į kitus blokus. Dabar mes prie tų skaičiavimų pridūrėme dar blogesnį scenarijų – kai išsilydo aktyvioji zona ne tik trijuose veikiančiuose reaktoriuose, bet ir visuose aušinimo baseinuose”, – sakė S.Kirijenka.

Pagrindinė išvada, pasak jo, net “įvertinus tokį scenarijų, kai viskas išsilydo, branduolinio sprogimo neturi būti”.

Pagrindinė problema – radioaktyvių medžiagų nutekėjimas į atmosferą. Pirmiausia tai bus blogai teritorijai aplink AE.

“Tačiau netgi jeigu viskas vyktų pagal blogiausią – radioaktyvių medžiagų nutekėjimo į atmosferą scenarijų, jeigu dar prisidėtų vėjo kryptis, nesunkiai galime įsivaizduoti tokį apokaliptinį scenarijų, pagal kurį, tuo metu, kai į atmosferą patenka jonizuojančioji spinduliuotė, vėjas pučia į Rusiją, be to, stiprus ir kelias paras iš eilės, ir tokiu atveju Rusijos Tolimiesiems Rytams joks pavojus negresia”, – sakė “Rosatom” vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad tokio dramatiško scenarijaus Rusijos hidrometeorologijos tarnybos duomenys nepatvirtina, nes vėjas pučia į kitą pusę. Be to, pasak jo, į aplinką gali patekti tik trumpaamžiai izotopai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...