2015 Lapkričio 23

Iš aukščiau – žvelkite giliau – PR

veidas.lt

Nors bepiločių orlaivių konstravimas ir gamyba – visiškai nauja verslo sritis, jos ištakos siekia keturiasdešimtmetį Lietuvoje minintį aviamodeliavimą. Pasitelkus pasaulines tendencijas ir lietuvių žinias, galima pasiekti stebėtinų rezultatų.

Austė Merkytė

 

Bepiločiai orlaiviai mūsų šalyje vis dažniau taikomi versle, žemės ūkyje, viešajame sek­­­­toriuje ar net kūrybinėse industrijose. Bepiločiai įrenginiai leidžia bet kokiomis oro są­lygomis stebėti ir fiksuoti duomenis apie norimą objektą, jie gali būti pasitelkiami ne tik stebint gaisro plitimą miškuose, transporto spūsčių mieste susidarymą, bet ir gelbstint gyvybes.

Tokios paslaugos reikalingos įvairių valstybinių institucijų veiklai vykdyti, pavyzdžiui, kartografavimo, elektros tinklų stebėjimo, gynybos, sie­­­nos apsaugos, pastatų energinio naudingumo tikrinimo, miškininkystės, žemdirbystės ir k­i­­­­tose srityse. Pasak ūkio viceministro Mariaus Ska­rupsko, Lietuvos ūkininkai šiuos bepiločius or­laivius jau naudoja javų augimui stebėti ir pa­gal tai nustato, kiek, kokių ir kokioje vietoje jiems reikės trąšų. Prancūzijoje, kur šis būdas itin paplitęs, iš 1 ha ūkininkai tvirtina uždirbantys 50 eurų daugiau nei anksčiau.

„Business Insider“ duomenimis, šį dešimtme­tį bepiločių orlaivių rinkoje bus išleista 98 mlrd. JAV dolerių. Kol kas šioje srityje vyrauja ka­­­riniai užsakymai – komercinėms skraidyklėms ten­­ka tik 12 mlrd. dolerių, tačiau po 2020 m. ci­vilinis jų naudojimas turėtų gerokai padidėti.

Prognozuojama, kad pasaulyje bepiločių or­lai­vių sektorius per ateinančius 10 metų augs 7 kar­tus, todėl Lietuva turi tam tinkamai pasirengti.

Vykdydama projektą „Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“ šiemet gegužės mėnesį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra organizavo pirmąją bepiločių orlaivių konferenciją. Projektas fi­nan­­suojamas pagal ES priemonę „Inogeb LT-3“.

 

Panaudojimas plečiasi

Lietuvoje bepiločių orlaivių gamyba vyko tik pavienių entuziastų pastangomis. Pasak Lie­tu­vos inovacijų centro (LIC) direktoriaus Kęs­tu­čio Šetkaus, vienas šios srities pradininkų – vers­li­ninkas, Lietuvos bepiločių orlaivių naudo­to­jų asociacijos (LBONA) prezidentas An­tanas Gedvilas. Jo „ar­senale“ buvo net kelioli­ka įvai­rios konstrukcijos ir matmenų savadar­­bių skraidančių ir nuotoliniu būdu valdomų elek­trinių, benzininių lėktuvėlių, kurie tuo metu jau filmavo ir fotografavo iš oro.

Sekėjų netruko atsirasti. Pradėjo rastis vers­lininkų entuziastų, kuriančių aukštos klasės bepiločius aparatus, vykdančius, pavyzdžiui, LRT kai kurių renginių filmavimo ar trans­liavimo užsakymus. Į kūrybos procesą įsi­traukė ir įmonės.

LBONA valdybos pirmininkas dr. Ričardas Skorupskas pasakoja, kad Lietuvoje yra keletas privačių asmenų ir įmonių, intensyviai už­si­iman­čių vadinamųjų dronų komplektavimu. Elektroninius komponentus jie siunčiasi iš už­sienio ir norimus bepiločius aparatus su­komp­lektuoja pagal kliento pageidavimus.

Kita dalis klientų sukasparnius (dronus) su ati­­­tinkama keliamąja galia bei jų galimybe tam tikrą laiką išbūti ore perka iš užsienio.

 

Pirmasis valstybinis užsakymas – krašto gynybai

Šiuo metu bepiločių orlaivių verslas sparčiai ple­­čiasi visame pasaulyje, jo ekonominis ir inovaci­nis potencialas – labai didelis. Lietuvoje jau nuo 2012 m. pradėti naudoti bepiločiai orlaiviai tapo ne­pamainomais karinių oro tarnybų pagalbininkais.

Vieni iš bepiločių gamybos pradininkų Lie­tu­vo­je – Lietuvos kosmoso asociacija ir jai priklau­­­san­tis Kos­moso mokslo ir technologijų institutas (KMTI), pritaikantis juos tiek moksliniams ty­rimams, tiek verslui. Nuo 2013-ųjų Lietuva da­­­lyvauja NATO Žemės stebėjimo sistemos pro­jekte. Projektas apima tris sritis: saugumą, kri­zių valdymą ir kolektyvinę gynybą. Projekto ver­tė – daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių. Jame da­­lyvauja 15 šalių.

2013 m. VšĮ Kosmoso mokslo ir technologijų institutas, o 2014 m. UAB „R&D Con­sul­tings“ Krašto apsaugos ministerijai pagamino be­­­­­­­­­piločius oro taikinus, skirtus kariams treniruo­­­­tis šaudant į oro taikinius raketinėmis oro gy­­­­­nybos sistemomis „Stinger“.

LBONA nariai tokių aparatų galimybes jau iš­bandė pagrindinėse Lietuvos kariuomenės pra­tybose „Žaibo kirtis 2015“. Šaulių sąjungos pa­kvies­ti bepiločių naudotojai pademonstravo Lie­tu­voje kuriamų bei naudojamų dronų galimybes ir galimą jų pritaikymą karinėje srityje. Švenčionė­liuose vykstant pratyboms bepiločiais orlaiviais buvo atliekamos stebėjimo, fotografavimo, filmavimo užduotys, o visa surinkta me­dži­a­ga operatyviai perduodama kariams. Be­pi­ločiams orlaiviams rezervuotoje oro erdvėje pratybų metu buvo skrendama iki 300–400 m aukščio ir 1,5–3 km atstumu.

 

Nepakeičiami žvalgai

Pasak LBONA valdybos pirmininko, Lie­tu­vo­je labiausiai paplitusi bepiločių orlaivių naudo­jimo kryptis – filmavimas, fotografavimas.

Mokslininkai, analizuodami sukasparniais at­liktas fotografijas, apdoroja vaizdus ir gali identifikuoti augalijo­s bendrijas, ištirti dirvožemio įvairovę. „Jei tai ir būtų galima atlikti antžeminiu bū­­du, už­imtų daug laiko. Pavyzdžiui, žmogui iš­žvalgyti pelkę užtruktų kur kas ilgiau nei bepiločiu orlaiviu. Kol kas pelkėse tokio pobūdžio ty­rimai nėra atliekami, bet saugomų teritorijų tarnyba juos jau planuoja“, – vieną iš tokios technologijos privalumų nu­rodo R.Skorupskas.

Pasitelkus bepiločius orlaivius sudaromos ortofotografijos, kai iš oro fotografuojami vaizdai, o po to koreguojama atskirų fotografijų geo­­metrija ir gaunamas vientisas vaizdas – ortofotografija.

Panašų darbą atlieka lengvieji lėktuvai, tačiau jie negali nusileisti žemiau nei 120 metrų. O aukš­tis nuo žemės paviršiaus iki 120 metrų ir yra efektyviausias siekiant gauti didelės raiškos fo­­tografijas. Todėl tokiam vaizdui užfiksuoti ge­riau­sia panaudoti bepilotę techniką.

Aleksandro Stulginskio universiteto Geo­ma­ti­kos laboratorijos Miškotvarkos ir medienotyros institutas turi bepilotę įrangą, kurią naudoja kuro aikš­telėse likusių biokuro atsargų kie­kiui nustatyti. Anks­čiau šis darbas būdavo atliekamas rankiniu būdu.

Bepiločiai orlaiviai pritaikomi inspektavimo funkcijoms atlikti, ypač – sunkiau prieinamose te­ritorijose. Jie išbandyti Žuvinto re­zer­­vate ir pa­keičia 3–4 žmonių darbą.

Bepiločiais orlaiviais nustatoma laukinės gy­vūnijos žala žemės ūkiui.

Mokslininkai kuria technologijas, kaip pa­nau­doti bepiločius aparatus precizinės žemdir­bys­tės srityje. Lietuvoje apie pusantro šim­­­to ūkinin­kų turi precizinės technikos, ga­lin­čios reaguo­ti į dirvožemio intensyvumą ir do­zuoti trąšas, tačiau didelė dalis ūkininkų to­kios technikos galimybių neišnaudoja.

„Nufotografavus iš viršaus suartą dirvožemį galima nustatyti jo derlingumą. Vėliau in­for­ma­cija sisteminama ir skaitmeninama, o tada diegiama į traktorių, kurio elektroninės in­for­macinės technologijos dozuoja trąšų kiekį. Ma­žėja trąšų sąnaudos, o dirvožemio derlingumas di­dėja“, – naujausią technologiją, kurią ke­ti­na­ma pa­naudoti že­mės ūkyje, apibūdina R.Sko­rupskas.

Pasak LIC vadovo, tikėtina, kad bepiločiai or­­­­­laiviai Lietuvoje pradės teikti operatyvines so­cialines paslaugas: specialaus pašto, greitosios pagalbos, renginių transliavimo, žemės ir miškų stebėsenos, operatyvinės saugios tvarkos.

Patirties bepiločių orlaivių gamybos srityje turintis UAB „Promaksa“ vadovas Antanas Pe­traus­kas vardija ir kitas sritis, kur galėtų būti pa­naudojami bepiločiai orlaiviai: paieškos ir gelbėjimo operacijose; prižiūrint įrenginius; sudarant žemėlapius; apskaičiuojant didelių kiekių me­džiagų tūrį; parduodant nekilnojamąjį turtą; rek­­lamos industrijoje, formuojant verslo vaizdinę me­džiagą; kino, kitose kūrybos, meno srityse.

 

Neatsiejami nuo mokslo

LBONA valdybos pirmininkas neslepia, kad pir­mieji bandomieji tyrimai atliekami šios srities en­tuziastų lėšomis. Vėliau, jei produktais susido­mi verslas ar pramonė, jie pradeda duoti nau­dą.

Pasak ūkio viceministro M.Skarupsko, 2014–2020 m laikotarpiu Ūkio ministerija ad­mi­nistruos apie 1 mlrd. eurų ES struktūrinės pa­­­ramos lėšų, iš kurių trečdalį planuojama skirti būtent inovatyviems produktams, pavyzdžiui, tokiems kaip bepiločiai orlaiviai ir jų teikiamos paslaugos, kurti ir diegti rinkoje.

„Negalima išskirti konkrečių, tik bepiločiams orlaiviams ir jų teikiamoms paslaugoms kuri bei diegti rinkoje skirtų finansinių priemonių. Dalis ankstesniais periodais pasiteisinusių (intelektas, inovaciniai čekiai) bei keletas naujų priemonių gali būti naudojamos būtent šios srities plėtrai. Iš naujų priemonių paminėtinos inovacijų pa­klausos skatinimo bei finansų inžinerijos priemonės“, – sako ūkio viceministras.

Atkreiptinas dėmesys, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu numatytos investicijos siejamos su sumania specializacija – valstybės investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas strategija, kurią kurdama Lietuva, kaip ir kitos Europos Są­jun­gos šalys, nustatė savo Mokslinių tyrimų ir ekspe­rimentinės plėtros ir inovacijų investicijų (MTEPI) prioritetus, atsižvelgdama į turimus kon­­kurencinius pranašumus, kurių pagrindą su­daro verslo ir mokslo atstovų identifikuotas Lie­tu­vos ūkio ir mokslo potencialas.

Europos Komisija ir Lietuva sutelkė rimtą dė­­mesį šiai sričiai. Smulkusis ir vidutinis verslas galės siekti finansavimo per „Horizon 2020“ ir COSME programas. Lietuvoje įdomius bepilotės oreivystės projektus bus galima plėtoti net keliose LR Vyriausybės remiamose sumanios spe­cializacijos kryptyse.

 

Teisinio reglamentavimo spragos

Šiuo metu LBONA asociacijos paskirti 6 as­me­nys, turintys teisę atlikti orlaivio techninę ap­žiū­rą ir or­laivio valdytojo gebėjimų patikrą. Taip pat as­muo, norintis paleisti droną virš miesto, pri­va­lo gau­ti Civilinės aviacijos administracijos lei­di­mą.

Ūkio viceministras M.Skarupskas patvirtina, kad esminė bepiločių orlaivių verslo plėtros są­ly­ga – jų naudojimui palankus teisinis reglamenta­­vi­mas. Su bepiločių orlaivių naudojimu susijusių prob­lemų turi visos šalys, nes reglamentavimas nė­ra iki galo sutvarkytas ir tai reikalauja ne­menkų tei­sinių diskusijų, kad teisinis reglamenta­vimas ne­­­pažeistų privatumo, valstybės ir žmo­­­nių intere­­sų, tačiau ir nekliudytų sėkmingai ko­­mercinei veik­­lai. Ne išimtis ir Lietuva. Todėl Ūkio ministeri­­jos iniciatyva 2015 m. pradžioje bu­­vo sudaryta tarp­­žinybinė darbo grupė, kuri tei­kė pasiūlymus, kaip skatinti bepiločių orlaivių pa­slaugų verslo plė­trą.

Pabrėžtina, kad tikrasis minėtos technologijos proveržis tiek pasaulyje, tiek Europoje, tiek Lietuvoje atsiras tik nustačius tinkamas juridines bepiločių orlaivių naudojimo sąlygas. Tokia tvarka šiuo metu intensyviai rengiama patvirtinti.

Užs. Nr. VPL1017

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...