2012 Vasario 18

Interneto bendrovių burbulas 2.0 jau netoli

veidas.lt


Pranešimas apie planuojamą prekybą „Facebook“ akcijomis sukėlė didžiulį susidomėjimą. Atrodo, jau vėl pradėjo pūstis investavimo į IT bendroves burbulas.

Vasario pradžioje socialinio tinklo „Facebook“ atstovai paskelbė, kad jų kompanija užpildė prašymą skelbti pirminį viešą akcijų platinimą (angl. initial public offering, arba IPO), įvyksiantį po kelių mėnesių. Kompanijos įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas neatskleidė, koks akcijų procentas bus paleistas į rinką, tačiau rinkos analitikai spėja, kad už akcijas bus surinkta nuo 5 iki 10 mlrd. dolerių – taigi „Facebook“ būtų vertas nuo 75 iki 100 mlrd. dolerių. Šį įvertinimą pagrindžia faktas, kad uždaroje akcijų prekyba užsiimančioje biržoje „Sharepost“, kurioje socialinio tinklo akcijomis prekiauja darbuotojai ir ankstyvieji investuotojai, „Facebook“ vertė šiandien sudaro daugiau nei 75 mlrd. dolerių.
Tokiu atveju virtualus draugų tinklas būtų brangesnis nei labiau „apčiuopiamus“ produktus kuriančios bendrovės „Ford Motor Co.“, „Walt Disney Co.“ ar „Kraft Foods Inc.“. Vis dėlto „Facebook“ dar gana toli iki kitų informacinių technologijų bendrovių. Tarkime, „Google“ šiandien vertinama 197 mlrd., o „Apple“ – net 440 mlrd. dolerių.
Jeigu išplatinus „Facebook“ akcijas būtų surinkta daugiau nei 6 mlrd. dolerių, ji taptų technologijų bendrove, gavusia daugiausiai lėšų už akcijas. Kol kas šis rekordas priklauso Vokietijos bendrovei, gaminančiai puslaidininkius, „Infineon Technologies“, kuri 2000 m. pirminio viešo akcijų platinimo metu surinko apie 5,9 mlrd. dolerių, tuo tarpu „Google“ 2004-aisiais surinko tik apie 2 mlrd. dolerių. O visų laikų viešojo akcijų platinimo rekordas priklauso Kinijos industrijos ir komercijos bankui, kurio akcijos surinko apie 20 mlrd. dolerių.
Rengiantis „Facebook“ akcijų emisijai, savininkams teko atskleisti nemažai duomenų apie socialinį tinklą, kurie anksčiau buvo laikomi paslaptimi. Paaiškėjo, kad per pastaruosius trejus metus socialinio tinklo pajamos stabiliai didėjo: 2009 m. jos sudarė 777 mln., 2010 m. – 1,97 mlrd., o 2011 m. išaugo iki 3,7 mlrd. dolerių. Grynasis pelnas didėjo panašiu tempu: apie 229 mln. 2009-aisiais, 606 mln. 2010-aisiais ir 1 mlrd. dolerių praėjusiais metais.
85 proc. pajamų generuoja šiame tinkle skelbiama reklama ir net 12 proc. – žaidimų kūrėja „Zynga“. Tiesa, „Facebook“ atsiriekia tik apie procentą iš pasaulinio reklamos verslo pyrago, kuriame šiuo metu sukasi daugiau nei 500 mlrd. dolerių.
„Facebook“ ir kitų panašių inovatyvių bendrovių sėkmės istorijos ir populiarumas lemia, kad tiek Silicio slėnyje, tiek Niujorke, Londone ar Vilniuje nauja dvidešimtmečių karta svajoja sukurti tokias interneto bendroves, kurių inovacijos iš esmės pakeistų pasaulį ir uždirbtų jiems milijonus. Internetiniai „startupai“, arba startuoliai, tapo terminu, masinančiu tūlą investuotoją ar „verslo angelą“ investuoti lėšas į šimtus naujų idėjų, iš kurių, deja, pasiteisins tik vienetai.
Ne veltui daugelis rinkos analitikų ir investuotojų pradeda baimintis, kad istorija mėgsta kartotis ir informacinių technologijų rinkoje pradeda pūstis dar vienas burbulas. Jį maitina nepamatuoti investuotojų lūkečiai bei pinigų perteklius, o juk šie veiksniai daugiau nei prieš dešimt metų ir privedė prie vadinamosios „dot-com“ krizės, sudeginusios milijardus dolerių.

Interneto bendrovės eina į biržą

Apie tai, jog internetas vėl tampa investuotojams patrauklia sritimi, byloja faktas, kad praėjusiais metais kaip niekad daug interneto bendrovių pradėjo viešai prekiauti akcijomis biržoje. Tarkim, ta pati su „Facebook“ susijusi, žaidimus kurianti „Zynga“, sukūrusi žymųjų laiko rijiką „Farmville“, už akcijas surinko apie 1 mlrd. dolerių ir šiandien yra vertinama daugiau nei 9 mlrd. dolerių.
Tarp kitų interneto bendrovių, praėjusiais metais pradėjusių viešą prekybą akcijomis, būtina paminėti ir grupinio apsipirkimo puslapį „Groupon“, rusiškąją paieškos sistemą „Yandex“, kinų socialinį tinklą „Renren“, interneto radiją „Pandora“ bei profesionalus vienijantį socialinį tinklą „LinkedIn“.
Vis dėlto prekybą daugumos minėtų bendrovių akcijomis praėjusiais metais galima apidūdinti kaip sprogimą ir po jo einantį kritimą. Pavyzdžiui, penktadalis „Groupon“ akcijų pirmą dieną įsigijusių pirkėjų jas pardavė tą pačią dieną, panašus likimas ištiko ir „Pandora“ bei „Zynga“ akcijas. Ko gero, tokie investuotojai neprašovė, nes šiandien aptariamų akcijų vertė yra sumažėjusi, palyginti su kainomis, kurias sukėlė pirmųjų dienų entuziazmas.
Susidaro įspūdis, kad nepamatuotų lūkesčių smagratis vėl įsisuka. Tą gerai iliustruoja „Groupon“, kuri prieš metus buvo vertinama 1,4 mlrd. dolerių, o šiandien jos vertė dešimt kartų didesnė. Beje, šios paslaugos savininkai atmetė 6 mlrd. dolerių vertės pirkimo pasiūlymą iš „Google“. Tačiau „Groupon“ vis dar generuoja nuostolius, nors bendrovės vadovai teisinasi, kad išlaidos skirtos pritraukti dar daugiau vartotojų, kurie vėliau „tai jau tikrai duos didžiulį pelną“.
Dar vienas pavyzdys – ypač populiarus socialinis tinklas „Twitter“, daugeliui internautų, bendrovių ir net politikų tapęs naujienų šaltiniu bei savireklamos priemone. Šis tinklas šiandien vertinamas apie 10 mlrd. dolerių, tačiau negeneruoja jokio pelno.

Kaip pučiasi lūkesčių burbulai

Šiais metais, be „Facebook“, eiti į akcijų biržą planuoja dar apie 14 interneto ar su juo susijusių bendrovių. Pastaruoju metu vis daugiau bankų perveda lėšas į technologijų bendroves finansuojančius fondus, vis daugiau investuotojų nori gauti nors dalį perspektyvių startuolių, o lūkesčiai dėl sėkmingų akcijų emisijų didėja ir Volstrito rykliai po truputį jungia antrą pavarą. Tad nenuostabu, kad kai kurie investuotojai, prisimenantys „dot-com“ krizę, šiandien mato panašias tendencijas.
„Burbulas pradeda pūstis, kai susideda trys veiksniai. Pirmiausia atsiranda per daug pinigų, kurie nori būti investuoti į tam tikrą sritį, tad paklausa generuoja pasiūlą, o tada belieka rasti kvailių, kurie noriai pirktų akcijas“, – ironizuoja Alanas Patrickas, konsultacijų bendrovės „Broadsight“ įkūrėjas.
Tiesa, kol kas dideli pinigai „gaudo“ dideles ir santykinai pelningas ar bent perspektyvų uždirbti turinčias bendroves, tokias kaip „Facebook“, „Groupon“ bei kitas minėtas.
„Neramu, kad vis daugiau investuotojų mano, jog bet kokia socialinė interneto bendrovė bus tokia pat kaip „Facebook“ ar kitos panašios šiandien veikiančios. Tačiau kas gali garantuoti, kad antra steigiamų internetinių verslų banga bus tokia pat įtakinga ir sėkminga?“ – klausia investicijų bendrovės „Elevation Partners“ vadovas Rogeris McNamee.
Beje, šis investuotojas yra įkūręs fondą „Silver Lake Partners“, kuris prieš keletą metų iš „eBay“ gan pigiai nusipirko bendrovę „Skype“ ir pernai labai pelningai ją pardavė „Microsoft“ korporacijai.
A.Patrickas išskiria kelis svarbius požymius, kurie byloja apie besipučiantį burbulą. Pirmiausia atsiranda „naujas dalykas“, kurio neįmanoma įvertinti senais metodais, – šiandien tai socialiniai tinklai ir su jais susijusios interneto paslaugos. Daugelis socialinių tinklų „pranašų“ juos vadina informacijos sklaidos revoliucija ir lygina su Gutenbergo spausdinama Biblija. „Dažna bendrovė negeneruoja pajamų, tačiau yra verta milijardų“, – juokauja A.Patrickas.
Prieš daugiau nei dešimtį metų bumo priežastimi tapo internetas. „Dot-com“ burbulo pūtimosi pradžia laikoma prekybos ypač patogią interneto naršyklę sukūrusios bendrovės „Netscape“ akcijomis pradžia 1995 m.
Antras požymis – tai investicinių fondų, noriai skiriančių lėšas pradedančioms interneto bendrovėms, kūrimas. Į naujas interneto bendroves šiandien aktyviai investuoja net tokie milžinai, kaip „Goldman Sachs“, „JPMorgan Chase“, „Fidelity Investments“, „T.Rowe Price“ bei kiti.
Iš investuotojų į tokius fondus surenkamos pinigų sumos ne ką mažiau įspūdingos nei kosminiai lūkesčiai. Tarkim, per pastaruosius metus „Accel Partners“ fondas surinko apie 2 mlrd., „Bessemer Venture Partners“ į naują fondą planuoja surinkti apie 1,5 mlrd. dolerių. „Greylock Partners“, „Sequoia Capital“ bei dar keli fondai rengiasi „mobilizuoti“ apie 3 mlrd. dolerių.
„Kai tokie pinigų kiekiai surenkami tokiais tempais, kyla klausimas, ar visi jie bus investuoti gerai pasveriant riziką“, – abejoja buvęs bendrovės „Merill Lynch“ įsteigto fondo vadovas Paulas Meeksas.
Tokios didelės pinigų sumos jaunų verslininkų galvose kuria nepamatuotas iliuzijas, kad konkreti jų idėja apvers rinką aukštyn kojomis, tad nauji startuoliai dygsta kaip grybai po lietaus. Prie šio bumo prisidėjo ir pastarasis sunkmetis, kai daug jaunų specialistų neteko darbo ir ėmėsi kurti savo verslus.
Informacinių technologijų startuolių kūrimosi karštinė sulaukė ir mokslininkų dėmesio. Šias tendencijas tiria Kolumbijos universiteto antropologė Sekai Farai, teigianti, kad kai kurie šio verslo aspektai turi finansinės piramidės elementų. „Šioje srityje po truputį nebelieka suvokimo, kad tai tikri pinigai. Ilgainiui tokia tendencija negali privesti prie gero“, – dabartinę padėtį apibūdina S.Farai.
„Apskritai pasigendu racionalaus investuotojų elgesio – juk šiandien dviejų ar trijų žmonių „startupo“ vertė gali siekti nuo 50 iki 100 mln. dolerių“, – teigia F.Wilsonas, „Union Square Ventures“ investuotojas, išgyvenęs „dot-com“ krizę.

Investicijų banko įkūrėjas Thomas Weiselis: „Šiandien į interneto bendroves įliejami kapitalo kiekiai nepalyginti didesni nei 2000-aisiais.“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...