2015 Lapkričio 23

Inovatyvus maistas: mitai ir tikrovė – PR

veidas.lt

Shuttersock

Inovatyvaus maisto sąvoka dažnam gali kelti modifikuoto maisto asociaciją. Tačiau tai – visiškai priešingi dalykai.

Austė MERKYTĖ

Lietuvos maisto pramonė pagal inovatyvių technologijų diegimą yra viena inovatyviausių Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, maisto pramonės sektoriuje inovatyvių įmonių yra daugiau nei 55 proc.

Lietuvos gamintojai aktyviai domisi inovatyvaus maisto technologijomis. Galima numanyti, kad tokį inovacijų poreikį maisto pramonėje lėmė gana reiklus lietuvių skonis ir didėjantis supratimas apie masto produktus. Be to, ši sritis pastaraisiais metais gavo dideles ES paramos investicijas per priemones, skirtas tiek žemės ūkiui, tiek verslo plėtrai.

Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesorius Rimantas Venskutonis apibrėžia, kad inovatyvus maistas skirtas sveikatai gerinti, ligų rizikai mažinti. Kitaip jis dar vadinamas funkciniu maistu, kurio tėvynė yra Japonija. Dabar tai visame pasaulyje viena sparčiausiai besivystančių maisto technologijų sričių.

Nacionalinis maisto klasteris

Geru pavyzdžiu, kaip kurti inovatyvius maisto produktus, galima laikyti Nacionalinį maisto ūkio klasterį, vienijantį 12 narių ir glaudžiai bendradarbiaujantį su Lietuvos mokslininkais. Visos klasteryje dalyvaujančios verslo įmonės pasižymi tuo, kad gamina inovatyvius didelės pridėtinės vertės produktus iš lietuviškų žaliavų.

Svarbiausi minėto klasterio tikslai yra maisto ūkio technologijų plėtros ir Lietuvos ūkio pramonės didesnio konkurencingumo bei inovacinės aplinkos, verslumo ir partnerystės tarp asociacijos narių skatinimas. Nacionalinio maisto ūkio klasterio nariai bendradarbiauja su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorija.

Asociacijos „Nacionalinis maisto ūkio klasteris“ prezidentas dr. Česlovas Bobinas pabrėžia, kad inovatyvių maisto produktų kūrimu ir gaminiais labiausiai domisi naujos įmonės, turinčios kitokį požiūrį į maistą. „Tokių įmonių tikslas – iš vietinių žaliavų gaminamuose maisto produktuose atsisakyti konservantų“, – šio verslo esmę trumpai apibūdina Č.Bobinas.

Institute įrengta atviros prieigos Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas prof. Pranas Viškelis pasakoja, kad naujoji laboratorija – tai moderni, Baltijos šalyse išskirtinė mokslinė bazė, skirta naujiems inovacijomis pagrįstiems maisto produktams bei vaisių ir daržovių perdirbimo technologijoms kurti.

Bendradarbiaujant su UAB „Rūta“ sukurta ir įdiegta daug naujų produktų, kurių pagrindą dažniausiai sudaro liofilizuoti (užšaldyti ir vakuume išdžiovinti) vaisiai, uogos bei daržovės. Vienas šių produktų ? dražė „Aktinidijos su baltuoju šokoladu“ tarptautinėje parodoje Londone buvo įvertintas aukso medaliais. Kitas laboratorijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) verslo partneris su laboratorijoje sukurtu ir UAB „Paslaugos žemdirbiams“ gaminamu produktu „Liofilizuoti moliūgų kubeliai su svarainių sultimis“ apdovanotas parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2013“ diplomu.

Pamatinė laboratorijos veiklos sritis yra vaisių, uogų ir daržovių kokybės tyrimai, jų laikymo ir perdirbimo būdų optimizavimas, biologiškai vertingų produktų kūrimas, panaudojant sodo ir daržo augalų biologinę įvairovę. Todėl jos klientai – ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įmonės. Laboratorijos darbuotojai ne tik kuria inovatyvius produktus bei technologijas ar technologinius elementus verslui ir kartu su verslu, bet ir atlieka fundamentinius mokslinius tyrimus, o bendradarbiaudami su universitetais rengia mokslininkus.

Atviros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija veikia kaip Biochemijos ir technologijos laboratorijos struktūrinis padalinys. Laboratorijos įsteigimo projektas vykdomas pagal Ūkio ministerijos administruojamą priemonę „Inogeb LT-2“, jam skirta daugiau nei 1 mln. eurų ES struktūrinių fondų paramos.

Išmetame tai, kas vertinga

Pasak Č.Bobino, inovatyviam, arba funkciniam, maistui apdoroti ar gaminti naudojamos visiškai kitokios nei įprastinės technologijos. Įprastai apdorojant vaisius ar daržoves naudojama aukšta temperatūra. Tuomet prarandame didžiąją dalį naudingų maisto medžiagų. Naudojant kitą technologiją – daržovių džiovinimą šaltyje, išsaugoma apie 100 proc. biologiškai vertingų maisto medžiagų.

Kitas pavyzdys – impulsinio elektros lauko panaudojimas apdorojant vaisius. Ne tik gaunama didesnė sulčių išeiga, bet ir neprarandama vertingų komponentų.

Keičiasi ne tik maisto apdorojimo technologijos, bet ir maisto paskirtis tam tikro užsiėmimo ar amžiaus vartotojams. Maisto pramonės tyrėjai ir technologai ieško būdų, kaip gaminti tam tikroms tikslinėms grupėms skirtus produktus.

„Vyresniems reikia vienokių medžiagų, jaunesniems – kitokių. Augaluose yra specifinių medžiagų, kurias galėtume išskirti kaip komponentus ir įvesti į maisto produktus tikslinėms vartotojų grupėms. Maisto produktai taptų ne tik statybine medžiaga žmogaus organizmui, bet ir turėtų papildomų konkrečiai jam naudingų savybių, – sako Č.Bobinas ir priduria: – Verslui svarbu, kad tokios technologijos kurtų pridėtinę vertę, o vartotojas gautų naujos kokybės medžiagą, neturinčią konservantų.“

Neturėtume susidaryti nuomonės, kad toks maistas – brangesnis. Pavyzdžiui, morkų išspaudos nėra didelės finansinės vertės, bet pats produktas ypač vertingas, nes tai – ląsteliena. Iš juodųjų serbentų išspaudų, kurios ypač vertingos maistinėmis savybėmis, gaminami saldainiai. Arba aviečių sėklos, kurių organizmas nesuvirškina, turi elago rūgšties, žinomos priešvėžinės medžiagos. Perdirbtas aviečių sėklas galima įkomponuoti į maisto produktus. Arba medus, nors ir vertingas, tačiau praturtintas uogomis, tampa dar skanesnis, nesutirštėja.

Prognozuojama, kad jau netrukus tokios gamtinės kilmės medžiagos gali padėti mums išvengti netgi vėžinių ligų ar diabeto.

Kauno technologijos universitete veikiantis Maisto mokslinių technologijų kompetencijų centras atlieka eksperimentus ne tik su vaisiais ar daržovėmis, bet ir su pieno, mėsos bei kitais produktais. Šis centras yra sudėtinė integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas“ dalis. Centre kuriami nauji maisto produktai ir jų receptūros maisto pramonės įmonėms, atliekami fundamentalieji ir taikomieji moksliniai tyrimai, išskirtinis dėmesys skiriamas verslo užsakymams.

Parama inovatyviems projektams

Lietuvoje maisto produktų ir gėrimų pramonė yra viena stambiausių ir labiausiai išplėtotų pramonės šakų, joje veikia beveik 900 įmonių, dirba 48,62 tūkst. užimtųjų (3,1 proc. šalies užimtųjų), sukuriama beveik 5 proc. šalies BVP bei generuojama 11 proc. šalies eksporto pajamų. Lietuva yra viena labiausiai maisto produktų ir gėrimų gamyboje besispecializuojančių šalių. Šio sektoriaus indėlis į šalies BVP viršija ES vidurkį daugiau nei du kartus.

Naujuoju 2014–2020 m. ES finansiniu laikotarpiu į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklą bus investuojama pagal Sumaniosios specializacijos strategiją, kurioje numatytos šešios veiklų kryptys. Vienas jų – agroinovacijos ir maisto technologijos. Planuojama, kad šiam sektoriui atiteks 11 proc. visų sumaniajai specializacijai įgyvendinti skirtų investicijų.

Pradėjus įgyvendinti Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) krypčių bei jų prioritetų įgyvendinimo programą, dar vadinamą tiesiog Sumaniosios specializacijos strategija, agroinovacijų ir maisto technologijų sektoriui skiriamas Vyriausybės dėmesys dar labiau padidėjo. Lietuva turi didelį potencialą plėtoti maisto žaliavų ir maisto produktų gamybą šalies poreikiams ir eksportui į sparčiai besiformuojančias ir besivystančias Europos valstybių rinkas.

Agroinovacijų ir maisto sektorius 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu turėjo galimybę pasinaudoti parama pagal Ūkio ministerijos administruojamas Europos Są­jungos struktūrinės paramos priemones „Inogeb LT“, „Inoklaster LT+“, „Inoklaster LT“, „Intelektas LT+“, „Inočekiai LT“ bei dalyvauti tarptautinėse programose „BSR Stars“, „Eureka“ ir kituose.

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Ūkio ministerija ir toliau skatins verslo ir mokslo bendradarbiavimą agroinovacijų ir maisto sektoriuje, kuriant inovatyvius produktus. Naujuoju laikotarpiu ES fondų investicijomis galima bus pasinaudoti Ūkio ministerijos administruojamomis priemonėmis: „Intelektas LT“ programa, skirta moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei pradinėms investicijoms į MTEP infrastruktūrą, „Inoklaster LT“ programa, skirta įmonių bendradarbiavimui vykdant MTEP ir kuriant bei diegiant inovatyvius produktus, „Inočekiai LT“ programa, nukreipta nedideliems mokslo ir studijų institucijų atliekamiems tyrimams, ir kitomis programomis.

Projektą „Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“ koordinuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Projekto metu buvo konsultuota 3000 unikalių SVV subjektų, jiems suteikta daugiau kaip 6000 konsultacijų. Projektas finansuojamas pagal ES priemonę „Inogeb LT-3“. n

Užs. Nr. VPL1018

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...