2011 Liepos 17

Ingrida Šimonytė

Ingrida Šimonytė:”Atsipalaiduoti dar tikrai negalime”

veidas.lt


BFL
Dabar jau akivaizdu, kad prieš pat krizę Lietuvoje siautėjusi populizmo banga, kai Vyriausybė taškėsi pinigais, o ne kaupė rezervą, dabar verčia mus kentėti itin sunkius padarinius. Tačiau finansų ministrė abejoja, ar iš klaidų buvo pasimokyta: pasak jos, Lietuvoje vėl tvyro visiškai nepagrįstas lūkestis, kad tuoj tuoj iš kažkur atsiras laisvų pinigų ir bus galima važiuoti toliau, taip ir neįvykdžius esminių viešojo sektoriaus efektyvinimo reformų.

VEIDAS: Viena Finansų ministerijos vadovių dirbote dar prieš krizę. Visiškai jos išvengti neturėjome jokių galimybių, tačiau ką Lietuva galėjo padaryti kitaip, kad krizė nebūtų buvusi tokia sunki?
I.Š.: Buvau ministerijos sekretorė, technokratė – mano priedermė buvo informuoti apie situaciją ir pasiūlyti politikams alternatyvų, o sprendimą visada renkasi politikai.
Ūkio krizės priežastys buvo globalios – pasaulio finansų krizės nulemtas paklausos smukimas eksporto rinkose, taip pat atsiradusi per didelė priklausomybė nuo kredito srauto, kurį staiga “atjungė”. Tačiau Lietuvos viešųjų finansų krizės priežastys yra ir nacionalinės: ji kilo dėl to, kad iš bumo gaunamos laikinos pajamos buvo skiriamos nuolatiniams įsipareigojimams – mokėti didesnes pensijas, algas – finansuoti. Pajamos dingo, įsipareigojimai liko – atsivėrė deficito smegduobė.
Galėjo būti ir kitaip. Rengiant 2008 m. Lietuvos biudžeto projektą Finansų ministerijos ekonomistai rekomendavo 4 proc. perteklių vietoje deficitinio biudžeto, bet politikai pasirinko kitaip. Jie manė, kad krizė neprasidės, o bus tik tiesiog šioks toks ekonomikos sulėtėjimas, todėl jokios apsaugos nereikalingos.
VEIDAS: Ar galėtumėte dabar, praėjus laikui, sąžiningai įvertinti vadinamąją naktinę mokesčių reformą ir įvardyti, kurie tada priimti sprendimai nedavė naudos ir buvo neteisingi, o kokiems reikalingiems sprendimams tąsyk pritrūko politinės valios?
I.Š.: Situacija buvo ekstremali, sprendimų reikėjo greitai, todėl būtų buvę paprasčiau tiesiog padidinti vartojimo mokesčių tarifus, net nebandant krizės sąlygomis daryti reformos. Tačiau buvo pasirinktas kitas kelias – bandymas pasiekti vienodus visų mokesčių tarifus, kurie lėmė keletą, mano nuomone, visiškai nereikalingų sprendimų: didinti pelno mokestį ar mažinti pajamų mokestį. Ar dabar kas nors dar atsimena, kad pastarasis buvo sumažintas?
Dėl įvairių lengvatų naikinimo – krizės sąlygomis, kai kitiems tenka prisiimti didesnę mokesčių naštą, paliktos išlygos ir išimtys atrodytų keistai. Žinoma, kai tie sprendimai sutapo su pačiu blogiausiu krizės momentu, daug kam norėjosi krizės pasekmes “sukabinti” ant mokesčių pasikeitimų. Bet juk, pavyzdžiui, statybos mokesčių pakeitimai nelabai paveikė, o apimtys vis tiek krito perpus – tiesiog baigėsi skolinti pinigai.
Ar reikėjo apskritai didinti mokesčius? Taip, reikėjo. Jeigu to nebūtų buvę padaryta, deficitas ir skola būtų keletu milijardų litų didesni arba būtų reikėję daug drastiškiau mažinti išlaidas. Juk ir kitos deficito kamuojamos šalys didino ir didina mokesčius – kvaila manyti, kad visas jas uzurpavo kažkoks mokesčių kėlimo maniakų būrys.
Visas interviu – rytoj veidas.lt

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. sel sel rašo:

    valdzioj turi but galvos,o ne kopustai


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...