2016 Birželio 01

TRYS KLAUSIMAI

Infrastruktūros ir vežėjo veiklos atskyrimo esmė – užtikrinti konkurenciją rinkoje

veidas.lt

BFL

Trys klausimai Transporto ekspertui, „Smart Continent LT“ direktoriui, VGTU docentui dr. Andriui Jaržemskiui

– Ar pagrįstas Europos Komisijos (EK) reikalavimas išskaidyti „Lietuvos geležinkelių“ bendrovę?

– EK nereiškia vienareikšmio reikalavimo bendrovę išskaidyti į kelias, bet reikalauja vežėjo veiklą atskirti nuo infrastruktūros. „Lietuvos geležinkeliai“ formaliai lyg ir atitinka šį EK reikalavimą – yra atskyrusi infrastruktūros valdytojo veiklą nuo vežėjo veiklos. Bet EK, matyt, pažvelgė kiek plačiau – ne tik į formą, kuri atitinka reikalavimus, bet ir į turinį. Infrastruktūros ir vežėjo veiklos atskyrimo esmė – užtikrinti konkurenciją rinkoje. Tačiau faktiškai Lietuvoje vežėjas liko vienas – „Lietuvos geležinkeliai“. EK, pamačiusi tokią situaciją, pareikalavo pačios bendrovės išskaidymo.

Išskaidyti ir funkcijas, ir turtą, ir darbuotojus bus didelis iššūkis. Kiek teko matyti panašaus dydžio bendrovių skaidymą, tai trunka mažiausiai metus.

Tai sudėtingas ir imlus laikui procesas: egzistuoja ir infrastruktūra, ir eismo valdymas, ir vežimas, ir stočių valdymas – tai didžiulė ir sudėtinga bendrovė, kurioje kiekviena funkcija tarpusavyje labai susijusi. Išskaidyti ir funkcijas, ir turtą, ir darbuotojus bus didelis iššūkis. Kiek teko matyti panašaus dydžio bendrovių skaidymą, tai trunka mažiausiai metus.

– Ar iš „Lietuvos geležinkelių“ išskaidymo išloš keleiviai ir verslas?

– Konkurencija gerai, bet įžvelgiu ir neigiamų ženklų. EK 2015 m. rugsėjį patvirtino naują reglamentą, kuriuo aiškiai apibrėžė infrastruktūros mokesčio sudedamąsias dalis – kas gali, o kas negali būti įskaičiuota, kokios sąnaudos gali pagrįsti infrastruktūros mokestį. Šis naujas dokumentas sukuria dar griežtesnes sąlygas atskirtai infrastruktūros įmonei iš vežėjų imti mokestį – jis turi būti ne toks, koks padengia vežėjo išlaidas, o toks, kokį leidžia reglamentas. Tad klausimas, kas padengs išlaidas, kurių padengti neleidžia reglamentas.

Žemyninėje Europoje daugeliu atvejų infrastruktūra priklauso valstybei, ji dominuoja ir tarp vežėjų geležinkeliais, nors šalia veikia ir privatūs (Jungtinė Karalystė privatizavusi geležinkelius, bet negalėčiau jos pateikti kaip gero pavyzdžio). Tad ES geležinkelių infrastruktūra daugiausia finansuojama iš mokesčių mokėtojų. Lietuvoje lig šiol tai darė „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė, neprašydama mokesčių mokėtojų pinigų (neskaičiuojant ES lėšų, kurios panaudotos „Rail Baltica“ statybai ar atskirų ruožų modernizavimui).

Gali būti, kad atskyrus infrastruktūros  įmonę kaip atskirą ir įsigaliojus pernai rudenį priimtam EK reglamentui „Lietuvos geležinkelių“  infrastruktūros valdytojai kreipsis į Vyriausybę prašydami finansuoti infrastruktūros išlaikymą iš mokesčių mokėtojų pinigų, kaip tą daro Automobilių kelių direkcija.

– „Lietuvos geležinkelių“ išardyti bėgiai Rengės ruože į Latviją tebuvo pretekstas EK reikalauti išskaidyti šią bendrovę ar tikrai paskutinis lašas šios, anot Prezidentės, valstybės valstybėje elgesyje?

– Čia vėl formos ir turinio klausimas. Formaliai, jei šiame ruože nebuvo užtikrinta sauga ir priimtas sprendimas juo nevežti nei krovinių, nei keleivių, nenaudojamas ruožas gali būti išardomas. Bet EK, matyt, bando įžvelgti turinio klausimus. Todėl keliamos pretenzijos ir reikalavimas atstatyti ruožą.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...