2011 Sausio 03

Migracija

Imigrantų sulauksime greičiau nei grįžtančių lietuvių

veidas.lt

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų iki 30 metų norėtų išvykti dirbti į užsienį.

Penkeri metai gyvenimo užsienyje – riba, po kurios tikimybė, kad emigrantai grįš į tėvynę, sumažėja perpus, teigia migracijos ekspertai. Keletą metų Lietuvoje trukęs ekonominis sunkmetis lėmė, kad didelė dalis į Lietuvą grįžti ketinusių emigrantų užsibuvo užsienyje ilgiau nei planavo ir šią ribą jau yra peržengę.
Pagal darbdavių prognozes, emigravusiems tautiečiams Lietuvoje artimiausiais metais nebus sukurta tokių patrauklių darbo vietų, kad šie grįžtų. Tad gali tekti verstis pigia, menkai kvalifikuota darbo jėga iš trečiųjų šalių.

Į Lietuvą grįžti neketina

Prieš dvejus metus duris atvėręs lietuviškų patiekalų restoranas Švedijos pietuose – vieta, kur susikerta Švedijos, Danijos ir Norvegijos lietuvių keliai. Čia švenčiamos šventės, žiūrimos krepšinio varžybos, čia susitinka ir ūkių, ir solidžių įmonių darbuotojai. Priemenėje esančioje skelbimų lentoje nuolat galima rasti ir ieškančiųjų darbo, ir jį siūlančiųjų skelbimų.
Restoraną įkūrė Virgis ir Eglė Šaukliai, Švedijoje gyvenantys jau dvylika metų. “Dar studijuodami, nuo 1994-ųjų, esame dirbę ūkiuose Anglijoje ir Šveicarijoje, o 1998-aisiais Švedija buvo paskutinė šalis, kuriai ryžomės. Ilgai atrodė, kad grįšime į Lietuvą. Ketinome važiuoti metams, bet paskui vyras liko antriems… Tikėjomės grįžti į Lietuvą prieš septynerius metus, bet šiandien mūsų namai yra Švedija – čia mokosi abu vaikai, pavyko susirasti draugų ne tik tarp lietuvių, su kuriais suvedė panašios aplinkybės, bet ir tarp švedų. Su šia šalimi sieja ir daugybė asmeninių patirčių. Galbūt į Lietuvą pavyks grįžti vėliau, jau išėjus į pensiją ar apsilankyti per atostogas…” – pasakoja Eglė Šauklienė.
Panašios istorijos ir kitų lietuvių, kuriuos Eglė ir Virgis kasdien sutinka savo restorane. “Beveik nėra tokių, kurie ketintų grįžti. Iš šimtų lietuvių šeimų, kurias pažįstame, kaip ir planavo, į Lietuvą grįžo tik viena, – pasakoja Eglė. – Kodėl? Kai šalyje nėra pinigų – nereikalingi nei žmogaus gebėjimai, nei darbas, nei pats žmogus”, – tokiomis nuotaikomis gyvena Skandinavijos lietuviai. “Visi iš paskutiniųjų mėgina kabintis čia, tikėdami, kad vis dėlto Švedijoje galimybių daugiau. Ir jiems pasiseka”, – sako ji.

Emigruojama įkandin artimųjų

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2010-aisiais deklaravusiųjų emigraciją buvo per 67 tūkst. – keturis kartus daugiau nei prieš metus. Tokią statistiką lėmė įvestas Privalomojo sveikatos draudimo mokestis, mat dalis jau anksčiau išvykusių žmonių savo emigracijos užsienyje buvo nedeklaravę, tai padarė pernai. Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Lietuvoje Audronės Sipavičienės, realiai emigracijos lygis per metus galėjo išaugti apie 1,5 karto ir, vertinant esamą situaciją, emigrantų per artimiausius metus mažėti neturėtų.
Skirtingais analitikų vertinimais, iš Lietuvos per dvidešimt metų išvyko ir užsienyje gyvena nuo 250 iki 350 tūkst. žmonių. Didelė dalis išvykusiųjų ir parvykusiųjų to nedeklaruoja, tačiau skirtingi tyrimai rodo, kad Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. grįžusių migrantų.
Dvidešimt metų iš Lietuvos trunkant emigracijai, kinta jos sąlygos ir priežastys. Ekonominė paskata lieka svarbiausia – dauguma emigravusiųjų teigia negalėję elementariai išgyventi iš Lietuvoje gaunamo atlyginimo. Vis daugiau Lietuvos piliečių svetur gyventi išvyksta dėl šeimyninių priežasčių, pas artimuosius, jau įsitvirtinusius užsienyje. Daugėja mišrių šeimų arba santuokų su užsienyje daugelį metų gyvenančiais ir į Lietuvą tik atostogų parvykstančiais lietuviais. Ekspertų nuomone, ateityje ši trauka tik stiprės.
“Kuo daugiau išvažiavusiųjų, tuo didesnė tikimybė, kad jie trauks ir kitus. Be to, kuo daugiau įgyta patirties užsienyje, tuo labiau tikėtina, kad kartą išvykęs padirbėti į užsienį vėl migruos”, – teigia Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) analitikė Dovilė Žvalionytė.
Kinta ir per pastaruosius dvejus metus emigruojančiųjų profilis – išvažiuoja vis daugiau aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunų žmonių, šeimų, kurias susigrąžinti bus itin sunku.
Šiuo metu kas trečias Lietuvos gyventojas turi artimų šeimos narių, dirbančių užsienyje.

Tik trečdalis ketino grįžti

Emigravusių lietuvių nuostatų tyrimas, atliktas Viešosios politikos ir vadybos instituto parodė, kad 2008 m. pabaigoje į Lietuvą planavo grįžti apie trečdalis emigrantų, maždaug tiek pat buvo tvirtai apsisprendusiųjų niekada negrįžti. Tačiau net ekonomikos pakilimo laikotarpiu, kai nedarbas siekė vos kelis procentus, dauguma ketinančiųjų grįžti negalėjo nurodyti bent kiek tikslesnio grįžimo laiko, buvo nesiėmę jokių veiksmų. Tyrimas atskleidė, kad migracijos procesus veikia ne vien esama padėtis, atlyginimai ar ekonominė situacija.
“Emigrantų klausėme, kokie veiksniai atitolina sprendimą grįžti į Lietuvą. 80 proc. apklaustųjų sako, kad juos sulaiko neaiškumas dėl ateities”, – teigė  D.Žvalionytė. Vis dėlto daugiau nei penktadalis ketino grįžti per artimiausius trejus metus, įskaičiuojant 2011-uosius.
Tačiau šiandien situacija rodo, kad dėl ekonominio sunkmečio absoliuti dauguma ketinusiųjų grįžti veikiausiai pakeitė ar ilgesniam laikui atidėjo savo planus. Tai gali būti lemiamas laikotarpis, kadangi įvairių šalių emigracijos tyrimai atskleidžia, kad po penkerių metų tikimybė, jog išvykusieji svarstys galimybę grįžti gyventi į tėvynę, mažėja perpus. “Penkeri metai – riba, po kurios dauguma emigrantų įsikuria naujoje šalyje ir grįžti nebeketina”, – sako A.Sipavičienė.

Geresnio atlygio ieškos ne vien Vakaruose

Greta tradicinių emigracijos krypčių – Didžiosios Britanijos, Airijos ir Skandinavijos šalių turėtų sparčiai daugėti migruojančiųjų į Vokietiją, kadangi 2011 m. balandį baigsis pereinamojo laikotarpio suvaržymai, taikyti darbuotojams iš naujųjų ES narių. Tuo tarpu 2010-ųjų lapkritį sugriežtintos taisyklės norintiems įsikurti Danijoje, nepaisant didelių atlyginimų šioje šalyje, gali priversti emigrantus keisti planus.
Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovo Dano Arlausko, jau dabar pastebima, kad dalis Lietuvos gyventojų vis labiau linkę ieškoti darbo Baltarusijoje. Pasak jo, tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, statybų, kai kurių paslaugų, šios šalies įmonės jau dabar gali pasiūlyti konkurencingą atlyginimą, o ir geografinis, kalbos barjeras daliai lietuvių mažesnis nei vykstant į Vakarų Europą.
Ar Lietuvos darbdaviai suinteresuoti parsikviesti jau emigravusius lietuvius? “Emigrantai – labai patrauklūs darbuotojai. Iš užsienio grįžusiųjų darbo kokybė ir požiūris į darbą skiriasi”, – teigia D.Arlauskas.
Šiaip ar taip, pasak jo, negalima teigti, kad Lietuvos darbdaviai bus pajėgūs anksčiau nei po penkerių metų pritraukti iš užsienio grįžtančių lietuvių darbuotojų. “Net ir kylant ekonomikai darbo vietų nebus. Norėdami išlikti konkurencingi, turėsime modernizuoti įmones ir pasiekti, kad vieno darbuotojo įdėtas darbas duotų didesnį pelną”, – teigia D. Arlauskas.  Artimiausiu metu didesnio atlyginimų kilimo taip pat neprognozuojama.

Lietuvius keis imigrantai

Nepajėgdami sukurti patenkinamų darbo sąlygų lietuviams, darbdaviai ieško greitų ir pigių sprendimų – darbuotojų užsienio šalyse. Pasak D.Arlausko, šiuo metu įmonės, ieškančios darbo jėgos užsienyje, pirmiausia atsigręžia į Vidurinės Azijos šalis. “Šio scenarijaus neišvengsime, 20 ar 30 metų vėliau Lietuvoje vyks tie patys procesai kaip ir kitose ES šalyse”, – teigia jis. Pirmiausia imigrantų galima laukti paslaugų srityje, dirbti gerų kalbos įgūdžių nereikalaujančius darbus.
Tokias perspektyvas kritiškai vertina “DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Pasak jo, Lietuva, eksportuodama aukštos kokybės darbo jėgą, nepajėgi pritraukti aukštos kvalifikacijos imigrantų. Toks trumpalaikis sprendimas, kviečiantis menkai kvalifikuotų, pigiai mokamų darbininkų iš svetur, nesant tinkamai parengtos teisinės bazės, pirmiausia gresia didele našta skurdžiai Lietuvos socialinei sistemai.
“Lietuva nepasirengusi priimti imigrantų, privilioti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, o mūsų darbo imigracijos politika trumpalaikė, nevertinant tolesnės perspektyvos”, – dėsto A.Sipavičienė. Be to, Europos migracijos tinklo ir Tarptautinės migracijos organizacijos atlikti tyrimai parodė, kad net 78 proc. lietuvių imigrantų atvykimą iš trečiųjų šalių (ne ES) vertina itin nepalankiai.
Pasak R.Rudzkio, šalies ekonominę situaciją žlugdo pernelyg išpūstas, daug kainuojantis ir neefektyviai veikiantis viešasis sektorius. Analitiko nuomone, tik kuo greičiau įvykdytos reformos gali lemti, kad po penkerių metų emigracija ims slopti ir Lietuvai pavyks konkuruoti su kitomis ES šalimis žiūrint, ar grįš bent dalis pastaraisiais metais išvykusių aukštos kvalifikacijos emigrantų.
Per artimiausius penkerius metus Lietuvoje atlyginimų lygis ir darbo sąlygos Didžiosios Britanijos ar Skandinavijos šalių toli gražu nepasieks. Tačiau, ekspertų teigimu, masinių nuostatų emigruoti nebeliktų, jei atlyginimai už darbą Lietuvoje būtų ne daugiau kaip du ar tris kartus mažesnis nei svetur. Šiuo metu atlygis skiriasi net aštuonis kartus.
R.Rudzkis prognozuoja, kad emigrantų šiemet nemažės, nes išlieka pagrindinės priežastys išvykti. Atlyginimai bus gerokai mažesni nei užsienio valstybėse, ir artimiausiu metu proveržio nematyti. Svetur susidariusios lietuvių diasporos lengvina sąlygas emigruoti, o likusieji Lietuvoje yra nusivylę valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis, prislėgti žinių apie ketinimus mažinti pensijas ar pašalpas.

box1
Apklausa: ar Jūs norėtumėte išvykti dirbti į užsienį (ne mažiau trims mėnesiams)?
Taip (proc.)
Amžius
Iki 29 m.     58,3
30–39 m.     38 1
40–49 m.     39
50–59 m.     31,8
60–69 m.     11, 5
70 ir daugiau     3,4

Išsimokslinimas
Nebaigtas vidurinis     13,4
Vidurinis, aukštesnysis ir spec. vidurinis     33,3
Aukštasis 29,2
Šaltinis: Tarptautinės migracijos organizacija ir Europos migracijos tinklas, 2010 m.

box2
Emigravo iš Lietuvos (tūkst.)
1990–1995 m.    1996–200m.     2001–2005 m.    2006–2009 m.    2010 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. woras woras rašo:

    Tuscia vieta igai nebuna ja pakeis kiti

  2. Valda Valda rašo:

    Juokingai skamba jog bandome isikurti Svedijoje.Didelio proto nereikia pasiimti paskolu ir ikurdinti restorana.Tik laikas parodys ka busime sukure dar po 15 metu,manau darbstus zmones susikuria ir lietuvoje sau geras gyvenimo salygas,nereikia nei Svedijos.

  3. Lija Lija rašo:

    Nusisneki ir nejauti! Pagal tave visi tinginiai? Idomu ka valgai,kur dirbi,ar moki mokescius,ar turi vaiku ir juos maitini,rengi vezi i uzsiemimus, turi kur gyventi??


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...