2015 Kovo 17

Ilgesni mokslo metai: pažanga pasirodys po kelerių metų

veidas.lt

Švietimas. Jei mokslo metai Lietuvoje bus ilginami, jų trukme beveik pasivysime Suomiją, kuri karūnuojam už švietimo sistemą ir mokinių pasiekimus. Ar prilygę suomiams mokslo laiku prilygsime ir rezultatais?

Pasiekimus lemia ne tik laikas, praleistas mokyklos suole, bet ugdymo trukmė apskritai: pamokos, mokslo dienos, namų darbų laikas turi įtakos mokymosi rezultatams. Pamoka yra šventas dalykas: keliskart į ją pavėlavęs mokinys nuo bendraklasio, kuris dirbti pradeda sulig skambučiu, ima atsilikti žiniomis.

Teoriškai Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokslai trunka iki birželio 5 d., bet praktiškai nesunku rasti mokyklų, kurios ištuštėja anksčiau: negalima triukšmauti, nes už sienos vyksta egzaminas, nėra kam vesti pamokos, nes mokytojai taiso egzamino darbus, kitas argumentas – mokiniams, „įstiklintiems“ tvankiuose kabinetuose, mokytis birželį tiesiog per karšta. Nereikia net vasaros: kai kuriose mokyklose, jei pamokų laiką sutrikdo įvairios šventės, už jas vėliau nebūtinai atidirbama. Mokykloms, kurios leidžia sau tokią laisvesnę darbotvarkę, ilgesni mokslo metai gali būti vien formalumas, nes kelios papildomos birželio dienos visų mokslo metų praradimų nekompensuotų.

Užtat kitoms ugdymo įstaigoms ilgesni mokslo metai leistų paskirstyti mokymosi krūvį, išbandyti įvairesnes ugdymo formas, pagaliau stabtelėti prie sudėtingesnių ugdymo programos dalių, o tai, tikėtina, ilgainiui turėtų įtakos ir geresniems akademiniams rezultatams. Juolab kad mokslų trukmė, nors ir ne vienintelė gerų rezultatų priežastis, poveikį jiems daro. Tiesa, mokinių pasiekimus veikia daugiau susijusių veiksnių: pamokos efektyvumas, mokslo dienos organizavimas, „minkštieji“ rodikliai – savijauta mokykloje, vidinė motyvacija ir t.t.

34 savaičių mokslo metai dabar yra vieni trumpiausių ir Lietuvos švietimo istorijoje, ir šiandieninėje Europoje, kurioje įprastai mokyklą ugdytiniai lanko 37–40 savaičių. „Euridyce“ duomenimis, ilgiausios vasaros atostogos Europos žemėlapyje trunka 12–13 savaičių, tiek jų skaičiuojama Lietuvoje, dar taip pat ilgai poilsiauja Estijos, Latvijos, Italijos, Portugalijos, Airijos, Rumunijos, Turkijos mokiniai, o štai vokiečiai, anglai ir danai mokyklos duris vasarą užveria mažiau kaip septynioms savaitėms.

Vis dėlto pritarus ilgesnių mokslo metų idėjai, kitąmet jie pailgėtų simboliškai – iki birželio 10 d., o 2017 m. jie baigtųsi pirmojo vasaros mėnesio 10 d. Nors mokslo dienos pernelyg neprailgtų, planuojama, kad ilgesni mokslo metai leistų paskirstyti mokymosi krūvį ir ramiau, „neforsuojant“ įgyvendinti numatytas ugdymo programas. Pagaliau kelios papildomos dienos mokykloje daliai šeimų būtų naudingos ir dėl socialinių sumetimų, kai vasaros dienos stovyklos neprieinamos dėl didelių kainų ar jų stygiaus regionuose.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Audronė Šuminienė paaiškina, kad net simbolinis mokslo metų ilginimas savaite (2016 m. – 172, 2017 m. – 182 mokslo dienos) reikštų penkias papildomas lietuvių kalbos ir keturias matematikos pamokas. Vadinasi, pedagogai galėtų daugiau laiko skirti konkrečiai mokinio pažangai.

Kitaip tariant, pradėdamas mokslo metus, mokytojas jau galėtų planuoti, kurioms sunkiausiai įtvirtinamoms „duobėms“ užpildyti skirs daugiau laiko, nes, kaip paaiškina A.Šuminienė, kai kuriems mokinių pasiekimams, numatytiems bendrosiose ugdymo programose, praktiškai reikia daugiau laiko, nei numatyta skirti pamokose. Tiesa, papildomas pamokas, vadinamąsias valandas ugdymo poreikiams tenkinti, mokyklos gali taikyti ir dabar. Pavyzdžiui, progimnazijos dažniausiai papildomas valandas išnaudoja konsultacijoms, ilgosios gimnazijos – papildomoms lietuvių kalbos ir matematikos pamokoms. Vis dėlto tokiu atveju didesnis dėmesys skiriamas konkretiems dalykams, bet kitų mokomųjų dalykų pamokų skaičius lygia greta nedidėja.

„Galima sakyti, horizontaliai padaugėjus pamokų kiekvienai klasei, tai bus investicija į visą sistemą, o vertinant vertikaliai daugiau pamokų teks konkrečiam mokiniui. Pavyzdžiui, atėjęs į šeštą klasę vaikas po dvejų metų bus turėjęs dešimt papildomų pamokų. Tai yra investicija į to vaiko augimą, asmeninę jo pažangą. Žinoma, pokyčių per kelias savaites nesulauksime, bet pailgėjus mokslo metams, tai reiškia padidėjus pamokų skaičiui, po kelerių metų naudą tikrai pajusime“, – tvirtina ŠMM atstovė.

„Veido“ kalbinti švietimo ekspertai, sutartinai palaikantys ilgesnių mokslo metų idėją, užsimena apie ne mažiau reikalingus mokymosi turinio ir metodikos pokyčius. Esą nepaisant to, kiek laiko turėsi mokymuisi, jis nebus efektyvesnis, jei bus mokomasi ne to, ko reikia.

„Manau, laikas peržiūrėti ugdymo turinį, tačiau nežinau, kaip jį analizuoti ir keisti kuo objektyviau, kad nebūtų sureikšminami kai kurie mokomieji dalykai ir t.t. Tarkime, lituanistai visada sako, kad lietuvių kalbos mokymuisi skiriama per mažai valandų. O aš vis galvoju, kodėl niekaip negalime išmokti lietuvių kalbos, kuriai nuo pradinės mokyklos skiriama po penkias pamokas per savaitę. Matyt, problema ar priežastis susijusi ne su laiku, bet su mokymo turiniu ir metodais“, – komentuoja Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentė, Vilniaus Viršuliškių mokyklos direktorė dr. Ramutė Mečkauskienė.

Pasak jos, dalis ugdymo programų turinio apima viduriniam ugdymui pernelyg detalius dalykus arba medžiagą, kurios vėliau mokiniai nesugeba pritaikyti. Žinoma, toks ugdymas neformuoja gebėjimų, o juk kaip tik pagal gebėjimų taikymą Lietuva tarptautiniuose PISA tyrimuose „žaidžia“ vidutinėje lygoje. Direktorės manymu, šiandien kiekvienas pedagogas, užuot dėstęs teorines žinias, turėtų kurti instrumentą, kuriuo naudodamasis mokinys sugebėtų taikyti žinias ir išspręsti problemas, nes vien žinių be vargo galima pasisemti kad ir internete.

„Reikia ugdyti kompetencijas, gebėjimus ir kūrybiškumą. Kartais būdama, tarkime, biologijos pamokose, stebiuosi, kai mokytoja aiškina tokius smulkius dalykus, kurių, manau, turėtų būti mokoma universitete“, – priduria R.Mečkauskienė.

Asociacijos Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas perspėja, kad jei mokslo metai užims tik daugiau kalendorinių dienų, o mokiniai nebus sudominami vertingu turiniu ir pažangiais mokymo metodais, toks ilginimas greičiau reikš formalumą, o ne kokybės proveržį.

„Kitu atveju tai būtų pripažinimas, jog ugdymo programų apimtis yra per didelė, todėl, kad būtų įmanoma spėti jas įgyvendinti, reikia pratęsti mokslo metus. Jei kitų pokyčių, išskyrus daugiau mokslo dienų, nebus, ko gero, naudingiau iškart pripažinti, kad taikomos netinkamos priemonės ir ugdymo metodai“, – neabejoja A.Murauskas.

Viena vertus, kartu su mokslų trukme reikia koreguoti ir jų turinį, kita vertus, daugiau laiko mokymuisi leistų individualizuoti dėmesį mokiniams ir taip pagerinti asmeninę mokinio pažangą. R.Mečkauskienė sako, kad papildomas birželio dienas būtų galima išnaudoti mokiniams, kuriems sekasi prasčiau. Pagaliau, pasak jos, jei tarptautiniuose tyrimuose, kuriuose Lietuva nedemonstruoja pačių aukščiausių rezultatų, kitų dalyvių, rodančių geresnius rezultatus, mokslo metai ar pamokų laikas ilgesnis, tikėtina, tai ne atsitiktinumas, o ryšys tarp tarp laiko ir pasiekimų.

„Tarptautinių tyrimų rezultatai rodo, kad mūsų mokinių pasiekimai prastesni nei kitų valstybių, todėl reikia ieškoti priežasčių, kodėl taip yra. O trumpesni mokslo metai kaip tik ir gali būti viena jų, nors ir ne pagrindinė priežastis“, – svarsto LMVA prezidentė.

Vis dėlto pagal vieno iš tarptautinių tyrimų – penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA rezultatus matyti, kad mokslo metų trukmė nėra lemiamas kriterijus ar sąlyga pasiekti geriausių rezultatų. Tarkime, jei palygintume du dvidešimtukus: valstybių, kurių matematinio raštingumo (pagrindinė 2012 m. tirta sritis) pasiekimai aukščiausi, ir šalių, kuriose mokslo metai trunka ilgiausiai, sutaptų tik penkios dviejų eilių vietos. Azijos regionas pasižymi aukščiausiais pasiekimais, didžiausiu pamokų skaičiumi, net ir namų darbų ruošos trukme, tiesioginį teigiamą ryšį tarp ilgesnių mokslo metų ir geresnių rezultatų demonstruoja ir Kanada bei Australija. Vis dėlto daugumoje matematinio raštingumo pirmūnių mokslo metų trukmė panaši kaip Lietuvoje: tai Estija, Airija. Žinoma, didžiausia mįslė – Suomija, kur ir mokslo metai neprailgsta, ir mokinių pasiekimai neapkarsta.

ŠMM Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotoja dr. Rita Dukynaitė svarsto, kad viena priežasčių, kuriomis galima įminti Suomijos paslaptį, yra didelis pamokos efektyvumas: mokiniai susikaupia ir dirba tada, kai reikia dirbti. Pasak jos, PISA tyrimo metodininkai ir analitikai, detaliai aiškindamiesi testų rezultatus, mokslo trukmę skatina matuoti ne tik kalendoriniais mokslo metais. Yra bent keli kriterijai, turintys įtakos mokinių pasiekimams: pamokos efektyvumas, arba kiek pavyksta nuveikti mokymuisi skirtu metu mokykloje, mokslo dienos trukmė ir jos organizavimas matuojant ne tik formalųjį ugdymą, pamokas, bet ir saviraiškos, neformaliojo ugdymo galimybes, galiausiai mokslo dienų trukmė per metus.

Tikimasi, kad ilgesni mokslo metai galėtų išspręsti kai kuriuos mokslo dienos organizavimo, pamokos efektyvumo klausimus. Pavyzdžiui, dabar, kai pedagogus ir mokinius itin spaudžia laikas, per kurį žūtbūt reikia išeiti ugdymo programą, tai, ko nespėjama arba kas nesuprantama konkrečiam mokiniui, lieka savarankiškai išsiaiškinti namie. Dabar Lietuvos penkiolikmečiams namų darbų ruoša, ko gero, suryja nemažai laiko, o atsiradus daugiau pamokų krūvis pamokoje ir namuose, tikėtina, pasiskirstytų tolygiau.

Pagal namų darbų ruošą namuose Lietuva rikiuojasi greta Rusijos, Kazachstano, Rumunijos. PISA duomenimis, lietuviai namų darbus ruošia kiek daugiau kaip 400 min. per savaitę. Daugiausiai laiko namų darbai užima Šanchajaus, vieno PISA lyderių, mokiniams – apie 850 min. per savaitę, Estijos penkiolikamečiai namų darbams skiria apie 420 min., Latvijos – 380 min. Na, o lyderės Suomijos mokinių laikas, praleidžiamas palinkus prie sąsiuvinių namie, ir vėl mįslė – 180 min. per savaitę, o rezultatai patys žinote kokie.

Nors Lietuvos mokiniai namų darbams skiria tikrai ne mažiausiai laiko, dar įdomesnis skirtumas tarp mergaičių ir berniukų: mokinės namų darbams skiria 8,1 val., o mokiniai – 5,3 val. per savaitę. Tokio ryškaus beveik trijųvalandų skirtumo tarp mergaičių ir berniukų nėra jokioje kitoje PISA tyrime dalyvaujančioje šalyje.

Nors apibendrintai teigti, kad mokslo metų trukmė lemia pasiekimus, negalima, iš to paties PISA tyrimo duomenų labai aiškiai matyti, kokią įtaką tiems pasiekimams daro pamokos organizavimas ar jos trukmė.

Pavyzdžiui, nė karto į pamoką nepavėlavęs mokinys matematinio raštingumo tyrime (priminsime, pagrindinė sritis, tirta 2012 m. PISA tyrime) surenka 487 taškus, o jo bendraklasis, kuris per paskutinės savaitės iki testo pavėlavo penkis kartus, – 441 tašką. „Toks statistiškai reikšmingas 46 taškų skirtumas rodo, kad vėlavęs mokinys žiniomis nuo nevėlavusiojo atsilieka daugiau nei vienais mokslo metais“, – atotrūkio reikšmę paaiškina R.Dukynaitė.

Tokia pati neigiamo augimo tendencija lydi ir praleistų pamokų skaičių. Remiantis PISA duomenimis, kuo daugiau pamokų praleidžiama, tuo prastesni rezultatai: penkias pamokas be pateisinamos priežasties praleidęs penkiolikmetis PISA tyrime surenka 416, nepraleidęs nė vienos – 490 taškų.

Kaip pasakoja „Veido“ kalbinti pašnekovai, daugelis šalių siekia ilginti mokslo dienos trukmę arba pasiūlyti kuo įvairesnių veiklų mokykloje, kad mokinys būtų kuo užimtesnis. Čia galima paminėti ir neformalųjį ugdymą bei individualią saviraišką, kuri padeda ugdyti socialinius įgūdžius ir kompetencijas, ne vien matematikos pamokoje zubrinant Pitagoro teoremą.

Be to, individualizuoti mokslo dieną pagal kiekvieno mokinio poreikius siekiama ne tik turinio požiūriu, pasiūlant jam kuo įvairesnės veiklos, bet ir sudarant lanksčias mokymosi sąlygas pagal jo poreikius, pavyzdžiui, amžių. Kaip pasakoja R.Dukynaitė, kai kuriose JAV mokyklose paaugliai į mokyklą susirenka tik nuo trečios ar ketvirtos pamokos, nes būtent paauglystėje ankstyvą rytą būna sunkiau susikaupti, Nyderlanduose minusu laikoma, jei mokinio dienotvarkėje nėra laisvų pamokų ir t.t.

ŠMM atstovė priduria, kad mokinio užimtumo mokykloje klausimas aktualiausias paauglystėje, kai mažėja pamokos efektyvumas, nes tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS rezultatai rodo, jog pradinėse klasės pamokos efektyvumas yra vienas didžiausių, o vyresnėse klasėse jis mąžta. „Būtent tokiu metu ir reikia ilgesnių mokslo metų ar mokslo dienos“, – tvirtina R.Dukynaitė.

Nors Lietuvos mokinių įsitraukimas į neformalųjį švietimą palyginti nėra labai aktyvus, (pavyzdžiui, tik 6,7 proc. Lietuvos penkiolikmečių nurodo priklausantys matematikų klubui, o Lenkijoje, PISA tyrimo duomenimis, tokių mokinių dalis yra 20 proc.), įvairios veiklos, kuri telpa į dieną mokykloje, bet nėra vien privalomos pamokos, galima rasti ir Lietuvoje. Taip pat atsiranda mokyklų, kurios savitai organizuoja ir mokslo dieną.

Pavyzdžiui, Vilniaus „Saulės“ privačioje gimnazijoje skambutis į pirmą pamoką nuskamba 8 val. 40 min., tačiau mokytojai dirba jau nuo aštuntos valandos ir konsultuoja mokinius. Šios gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė pasakoja, kad mokykla siekia visą dieną išnaudoti kuo patrauklesnei ir naudingesnei mokiniams veiklai: laisvų pamokų metu mokiniai iš gimnazijos neišeina, nes ir joje pakanka užsiėmimų, dėl jau susiformavusios skaitymo kultūros pilnos palangės nuklotos knygomis, kurias mokiniai į rankas paima net per pertraukas, gimnazijoje veikia pagilinto ugdymo centras, kurio veikla remiasi būtent personalizacija konkrečiam vaikui. „Tačiau daugelis darbo organizavimo metodų didelėms mokykloms neprieinami, o mažose mokyklose, atvirkščiai, galima skirti kuo didžiausią dėmesį kiekvieno vaiko užimtumui ar problemoms“, – teigia I.Baranauskienė.

ŠMM atstovė A.Šuminienė pasakoja, kad dauguma šalių dėl didesnio mokinių užimtumo ir jų pasiekimų ilgina mokslo dieną. Ypač pasiekimams atsiliepia ilgos vasaros atostogos, dėl kurių žinių praranda ypač mokiniai, gyvenantys socialiai nepalankiomis sąlygomis. „Jų įgūdžiai nėra tvirti, mokiniai per vasarą pamiršta, ko išmoko, ir naujais mokslo metais reikia skirti daug laiko žinių kartojimui. Todėl mokyklose gilinamas ugdymo procesas kuriant neformalųjį švietimą: kai kur organizuojami namų darbų klubai, kad mokiniai iš socialiai nepalankių sąlygų namų darbus galėtų atlikti padedami mokytojų. Tad kai kurios šalys, mažindamos socialiai nepalankių veiksnių įtaką, ilgina ugdymo procesą“, – tvirtina  A.Šuminienė.

„Veido“ pašnekovų teigimu, ilgesnius mokslo metus būtų galima išnaudoti įvairesnei veiklai mokykloje, kuriai per mokslo metus pristinga laiko dėl privalomo išmokti turinio, formalaus ugdymo. Kita vertus, naujas, mokiniams patrauklesnes ugdymo formas, ilgesnį birželį gali lemti ir orų sąlygos. „Pagal ugdymo turinį kultūrinei veiklai numatyta iki 10 mokslo dienų, projektams – iki 30 proc. ugdymo turinio, kurį galima organizuoti kitokiais metodais. Taigi birželį bus galima nebūtinai sėdėti kabinetuose, bet paįvairinti pamokas išeinant už mokyklos ribų“, – prognozuoja LMVA vadovė R.Mečkauskienė.

Lietuvos tėvų forumo atstovas A.Murauskas neabejoja, kad ilgesnius mokslo metus būtų galima pagrįsti ugdymo formų įvairove, kurios galbūt ir mokiniams patrauklesnės, ir žinioms bei gebėjimams kurti būtų efektyvesnės, tačiau neretai dėl intensyvios privalomojo turinio programos pedagogams taikyti neįkandamos stingant laiko. „Pedagogai, lankę seminarus ir konferencijas, matę įvairių mokymo pavyzdžių, pripažįsta, kad norėtų taikyti daug gerosios patirties metodų, vykdyti projektus, išeiti su mokiniais už mokyklos sienų, tačiau nespėja, nes ugdymo programose numatyta medžiaga yra per didelė“, – komentuoja A.Murauskas.

Vis dėlto jis įsitikinęs, kad savaime įdomesnis mokymo turinys neatsiras, o daliai mokytojų, nors jų rankos ir bus laisvesnės taikyti įvairesnius ugdymo metodus, persiorientuoti bus sudėtinga. Todėl, A.Murausko manymu, būtų prasminga šį projektą atidėti dar vieniems metams ir deramai pasirengti išnaudoti jo pranašumus. Lietuvos tėvų forumo vadovo teigimu, kiekviena mokykla galėtų gauti krepšelio lėšų organizuoti pedagogų mokymams, per juos nevyriausybinės organizacijos supažindintų su pažangiais metodais, kuriuos būtų galima taikyti ilgesniais mokslo metais.

I.Baranauskienė svarsto, kad nors ilgesniais mokslo metais galima laisviau dirbti ir taikyti įdomesnius mokymo metodus, tačiau vargu ar tai pavyks padaryti ne didmiesčių ugdymo įstaigoms. „Ne visada pasiruošiame panašiems pokyčiams. Tarkime, pamatome, kas veiksminga daroma užsienyje, ir griebiamės tos patirties, tačiau kaip ją taikysime, ką veiksime per tuos ilgesnius mokslo metus, dar gerai nežinome. Vis dėlto ilginti mokslo metus reikia. Pažiūrėkime, kiek mokslo diena, mokslo metai trunka kitose valstybėse. Taigi galime su tuo nesutikti, pykti, tačiau juos ilginti teks“, – apibendrina Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė.

Gabija Sabaliauskaitė

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...