2010 Spalio 28

Amžius

Ilgaamžiškumą lemia genai, o ne maistas

veidas.lt

Ilgaamžiškumo paslaptį atskleisti bandantys mokslininkai yra sukūrę ne vieną teoriją, tačiau daugelis jų prieštarauja Lietuvos ir užsienio šimtamečių ilgo gyvenimo receptams.

Hermannas Hesse yra pasakęs, kad oriai pasenti ir išlaikyti deramą laikyseną bei išmintį – sunkus menas. Iš tiesų ne visi ilgaamžiai džiaugiasi sulaukę šimto metų. Tačiau dauguma jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių nori gyventi ilgai ir noriai ieško receptų, kaip tapti ilgaamžiais.

Šį rugsėjį šimto metų jubiliejų atšventęs Juozas Kregždys nesiskundžia atmintimi, logiškai protauja, humoro jausmo taip pat nestokoja, bet prisipažįsta dažnai pagalvojantis, kodėl iš visų draugų ir artimųjų vienintelis tiek ilgai gyvena. “Ar aš koks kankinys, kad turiu tiek metų vargti? – klausia Vilkaviškio rajone Andriškių kaime gyvenantis vyras. – Gyvenu įsikabinęs į stalą ir lovą. Šaukštą dar pakeliu, bet pats maisto nepasigaminu. Iki daržo jau nepajėgiu nueiti. Vienas nė dienos neišsiversčiau, todėl gyvenimas ir nedžiugina. Kai reikalinga priežiūra, jautiesi našta”.

VU Gerontologijos ir reabilitacijos centro vadovas Vidmantas Alekna tvirtina, kad sulaukus senatvės gyvenimo kokybė ir psichologinis klimatas priklauso nuo to, kaip žmogus jautėsi visą gyvenimą. “Labai svarbus šeimos vaidmuo. Jeigu artimųjų ryšiai tvirti, su senu žmogumi bendraujama pagarbiai, į jo patarimus įsiklausoma, toks senolis jaučiasi laimingesnis. Nors fizinės jėgos silpsta, tačiau neslegia vienišumo jausmas. Kai žmogus aktyviai dalyvauja šeimos gyvenime, turi draugų ar patinkančią veiklą, ir vėliau jo dvasinis gyvenimas būna visavertis”, – sako gydytojas, tyrinėjantis senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.

Į pirmą kelionę – 77-erių

V.Aleknos žodžius savo gyvenimo pavyzdžiu patvirtina gydytojas Kazys Ambrozaitis, greit švęsiantis šimto metų sukaktį. Neseniai jis baigė rašyti trečią atsiminimų knygą. “Jaučiuosi puikiai. Dar galėčiau ir į tarnybą eiti”, – nusijuokia 66-erius metus gydytoju rentgenologu dirbęs profesorius ir priduria, kad jo gyvenimo variklis – kelionės.

Karo ir okupacijos metais negalėjęs keliauti, pirmą kartą aplankyti svečios šalies K.Ambrozaitis susiruošė sulaukęs 77-erių. Kol leido sveikata, jis kasmet keliaudavo – svečiavosi visose Vidurio ir Vakarų Europos šalyse. Prieš kelionę susirinkdavo kiek įmanoma daugiau informacijos apie tą šalį, susidarydavo maršrutus, o grįžęs įspūdžius aprašydavo. Šiandien tie prisiminimai jį šildo. Vyras nesijaučia vienišas, nors prieš kelerius metus palaidojęs žmoną nusprendė gyventi vienas.

“Vaikai kvietė pas save, bet man patinka savarankiškai tvarkytis. Pats dar nuvažiuoju ir į miestą, susitvarkau reikalus. Tiesa, turiu šeimininkę, kuri pagamina maisto”, – pasakoja Vilniuje gyvenantis K.Ambrozaitis, kurio didžiausias rūpestis šiandien – rasti savo knygos leidėjų. Taip pat jis domisi Lietuvos ir pasaulio naujienomis, po pusryčių visada pasiklauso žinias, tada perskaito laikraščius.

Profesorius įsitikinęs, kad didžioji ilgaamžiškumo paslaptis užkoduota genuose. “Ilgas amžius – paveldimas, bet labai svarbu nesugadinti genų. Todėl žmogaus gyvensena – irgi ne paskutinėje vietoje”, – mano profesorius, kurio gyvenimas nelepino. Jo tėvai, broliai ir seserys žuvo karo metais, tad iš gausios šešių asmenų šeimos ponas Kazys liko vienas. Pats taip pat kalėjo lageryje, kentė badą.

“Iš tiesų sotus ir lengvas gyvenimas neužtikrina ilgaamžiškumo ir ilgos bei laimingos senatvės. O persivalgymas ypač kenkia. Norint nenutukti, reikia valgyti nedidelėmis porcijomis šešis kartus per dieną. Organizmas pasiima tiek kilokalorijų, kiek jam reikia, tad persivalgius nereikalingas maistas virsta riebalais”, – sveiko maitinimosi paslaptis išduoda ilgaamžis ir pabrėžia, kad valgyti reikia viską.

Jis pats riboja tik druską, nes ji sulaiko skysčius organizme, todėl širdis turi daugiau darbo. Taip pat vietoje gyvūninės kilmės riebalų renkasi aliejų. K.Ambrozaitis sako, kad kasdien išgeria du puodelius kavos, kartais prie jos išlenkia ir taurelę konjako. Vadinasi, gydytojų perspėjimai, esą kava kenkia širdžiai ir trumpina gyvenimą, nėra visiškai pagrįsti.

Visą gyvenimą – riebus maistas

Kasdieniu kavos gėrimo ritualu mėgaujasi ir šimtametė Uršulė Misiūnienė. “Kiekvieną rytą gerdavau ir dabar geriu kavą. Valgydavau viską”, – sako Marijampolėje su anūko šeima gyvenanti moteris. Ji visą laiką buvo namų šeimininkė – augino savo, paskui sūnaus vaikus. “Dabar mano pagrindinis darbas – sėdėti prie telefono. Jau ne visada ir indus pajėgiu išplauti. Bet perskaitau visas knygas, kurias vaikaičiai ar provaikaičiai atneša. Visą gyvenimą labai mėgau knygas”, – pasakoja rugpjūtį šimto metų jubiliejų atšventusi moteris, kurios giminėje daugiau niekam nepavyko sulaukti tokio amžiaus.

Kaunietis Pranas Valentinas taip pat vienintelis iš savo giminaičių skaičiuoja jau šimtą šeštus metus. “Rungtyniaujame su žmona, kuris ilgiau gyvensime”, – nusijuokia P.Valentinas ir pasidžiaugia, kad neseniai atšventė septyniasdešimtąsias vestuvių metines. Ilgaamžis sako, kad šeimyninės laimės paslaptis – vienas kito supratimas ir pagarba moteriai.

“Per visus metus nebuvo jokių pykčio priepuolių ar rimtesnių barnių. Ir dabar gražiai sutariame. Žmonai jau devyniasdešimt, bet ji dar pati ir pietus, ir vakarienę paruošia. Tik jau nė vienas nepajėgiame į parduotuvę ar turgų nueiti. Dukra produktais aprūpina, o mes kaip vanagai laukiame”, – vėl pokštauja kaunietis, 45-erius metus pradirbęs geležinkelyje ryšių elektromechaniku.

Pono Prano nuomone, gyveni tol, kol judi, todėl darbas ir mėgstama veikla būtina, norint ilgai gyventi ir sulaukti gražios senatvės. O maisto P.Valentinas nesirinko – visą gyvenimą valgė riebiai. “Be kiaulienos neturėjau ką valgyti. Daug keliavau darbo reikalais, tai visada į kelionę pasiimdavau kiaulienos gabalą ir duonos. Namie žmona irgi dažniausiai mėsiškus patiekalus gamindavo”, – savo mitybos įpročius atskleidžia niekada rimtomis ligomis nesirgęs 105-erių metų vyras, paneigdamas gydytojų rekomendaciją nevalgyti riebaus maisto.

Ilgaamžiškumas užprogramuotas genuose

“Iš tiesų nereikėtų aklai pasikliauti mokslininkų teorijomis, kad atsisakius vieno ar kito produkto pavyks išvengti ligų ir sulaukti šimto metų, – tvirtina VU Gerontologijos ir reabilitacijos centro vadovas V.Alekna. – Pastaruoju metu labai populiarios badavimo teorijos. Jos skelbia, kad kuo mažiau žmogus valgo, tuo sveikiau, geriau jaučiasi ir ilgiau gyvena. Tačiau šie teiginiai iki galo neįrodyti, tyrimų metodologija nėra aiški. Buvo kalbama, kad sergant kraujagyslių ligomis negalima valgyti kiaušinių, bet dabar jie reabilituoti”.

Druską gydytojai irgi vadino baltąja mirtimi, tačiau kanadietė Marie Louisie nugyveno 117 metų, nors visą gyveno mėgo itin sūrų maistą. O ilgiausiai gyvenusios pasaulio moters prancūzės Jeanne Louise Calment, kuri sulaukė 122-ejų, ilgaamžiškumo paslaptis – alyvų aliejus. Juo ilgaamžė ne tik gausiai gardindavo maistą, bet ir kasdien tepė veidą bei kūną.

Svarbiausia ilgaamžiškumo priežastis, pasak V.Aleknos, – paveldimumas. Antroje vietoje – išoriniai veiksniai ir ligos. “Didžiausias daugelio ligų rizikos veiksnys yra rūkymas. Atsisakius šio įpročio galima išvengti plaučių, sąnarių ir net kaulų ligų arba bent atitolinti jų pradžią”, – sako gydytojas ir priduria, kad sėkmingai senstama tada, kai žmogus retai serga, o išorinė aplinka jam palanki. Taip pat tada, kai žmogaus organizmas jaunesnis už kalendorinį jo amžių. “Kažin ar įmanoma prailginti žmogaus amžių, kuris yra nulemtas. Tai vidinis organizmo procesas”, – mano V.Alekna.

Užsienio mokslininkai taip pat tvirtina, kad ilgaamžiškumas genetiškai užprogramuotas. Leideno universiteto mokslininkė Eline Slagboom atliko studiją, kurios metu buvo ištirta 3,5 tūkst. ilgaamžių. Ji sako, kad šimto ir daugiau metų sulaukę žmonės turi už ligas atsakingus genus, kurie yra tiesiog “išjungti”.

Kiek Lietuvoje šimtamečių

Lietuvos gyventojų registro tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena 476 žmonės (302 moterys ir 174 vyrai), vyresni nei šimto metų. Vyriausia lietuvė jau sulaukė 117 metų, o ilgiausiai gyvenančiam vyrui 113 metų. Pernai šimto metų jubiliejų atšventė 161 asmuo, 2008 m. – 281, o 2007 m. – 246 Lietuvos gyventojai.

Pasaulio rekordininkai

  • Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 200 tūkst. žmonių, atšventusių šimto metų jubiliejų. Daugiausiai (96 tūkst.) šimtamečių gyvena JAV, antrą vietą užima Japonija (joje gyvena per 40 tūkst. šimtamečių).
  • Iki šiol ilgiausiai gyveno prancūzė Jeanne Louise Calment. Ji mirė prieš trejus metus, sulaukusi 122-ejų.
  • Įdomu tai, kad šimtametis amerikietis gydytojas Walteris Watsonas vis dar kiekvieną dieną eina į darbą ligoninėje.
  • Vasario mėnesį šimto metų gimtadienį atšventė argentinietis Francisco Varallo – vienintelis likęs gyvas futbolininkas, kuris žaidė per pirmąjį pasaulio futbolo čempionatą, vykusį prieš 80 metų.
  • Prieš pora savaičių Belgijoje šimto metų sukaktį minėjo seniausios pasaulio dvynės Gabrielle Vaudremer ir Marie Hendrix.
  • Ilgiausiai susituokę – net 80 metų – išgyveno 101-erių metų Paulas ir 93-ejų May Onesiai iš JAV.
  • Harry Stevensas išgarsėjo kaip vyriausias pasaulio jaunikis. 1984 m. būdamas 103-ejų metų jis vedė devyniolika metų jaunesnę mylimąją.
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Doncė Doncė rašo:

    ištikro Jeanne Louise Calment mirė 1997 metais.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...