2016 Balandžio 19

Finansai

Į tarpusavio skolinimo platformas plūstelėjo greito uždarbio mėgėjai

veidas.lt

Dreamstime nuotr.

Arūnas MILAŠIUS

Šalyje daugėja skolinimo platformų, kur pinigų turintys žmonės gali suteikti paskolą tiems piliečiams, kuriems jų trūksta. Lietuvos bankų asociacija prognozuoja, kad nors šiandien šioje rinkoje sukasi tik keletas milijonų eurų, ateityje ji gali augti iki 600 mln. eurų.

Į naują verslą dėmesį atkreipė ir Lietuvos politikai. Parengtas ir teisės aktų projektų registre įregistruotas Sutelktinio finansavimo įstatymo projektas, kurio tikslas – sureguliuoti verslo finansavimo per įvairias platformas veiklą ir pavesti ją Lietuvos banko priežiūrai. Tarpusavio skolinimo veikla, kai vienas žmogus tiesiogiai skolina kitam, jau reglamentuota Vartojimo kredito įstatymu.

Tarpusavio skolinimo platformų bumas šiek tiek panašus į iki krizės buvusį investavimo bumą.

Norinčiųjų skolinti daugėja, nes, iš pirmo žvilgsnio, galima lengvai uždirbti gana solidžias sumas – kai kurios platformos investuotojams siūlo iki 30 proc. metinių palūkanų grąžą. Jose daugėja smulkių ir pavienių neprofesionalių investuotojų – procesas šiek tiek primena iki bankų krizės klestėjusią praktiką pirkti vertybinius popierius, viliantis, kad jie sukraus turtą. Ieškantieji paskolų šias svetaines gana dažnai vertina kaip alternatyvą greitiesiems kreditams, nes šių palūkanos, sudėjus visus mokesčius, gali būti porą kartų didesnės.

„Tarpusavio skolinimo platformų bumas šiek tiek panašus į iki krizės buvusį investavimo bumą. Žmonės ėmė paskolas ir pinigus dėjo į fondus, nes ten buvo milžiniška grąža. Vėliau, kritus akcijų kainoms, daugelis prarado pinigus. Ar taip nenutiks su tarpusavio skolinimo platformomis, priklausys nuo daugelio aplinkybių“, – aiškina investuotojas Algimantas Variakojis.

Gelbsti tik patikra

A.Variakojis sako, kad vienas pagrindinių rodiklių, galinčių apsaugoti skolintojus, – kiek patikimai tikrinami paskolos siekiantys žmonės ir įmonės. Skolinimas – tai psichologija. Vers­lininkai – racionalūs žmonės, tačiau ir šiandien gana dažnai  žmonės skolina ir investuoja milžiniškas sumas vien tik užliūliuoti gražių pasakojimų ir puikiai parengtų mistinių projektų pristatymo skaidrių. Pinigų rinkoje yra. Ban­kinės palūkanos už juos menkos arba jų visai nebūna, ir žmonės ieško, kur būtų galima santykinai saugiai uždirbti. Patys investuotojai naują galimybę vertina kaip finansinių audrų blaškomų vertybinių popierių ir valiutos rinkų pakaitalą.

Tarpusavio skolinimo platformos šiek tiek primena greitųjų kreditų sistemą, tik čia sandorį sudaro ne įmonė ir fizinis asmuo, o du fiziniai asmenys.

„Kiekvienas žmogus turi kaupti senatvei. Iki krizės domėjausi obligacijomis ir auksu. Pra­sidėjus krizei ir obligacijos, ir auksas atpigo. Vėliau domėjausi įvairiais fondais, bet dabar jų vertė irgi krito. Šiuo metu investuoju per tarpusavio skolinimo platformas, kuriose vienas žmo­gus paskolina kitam“, – kaip planuoja pasirūpinti senatve, pasakoja Karolis Vaitkevičius.

Šiuo metu žmogus į fondus neinvestuoja ir pinigų iš ten nesistengia pasiimti. Laukia, kad jų vertė galbūt pakils ir bus galima bent jau atgauti, kas įdėta. Vaikinas atvirai sako, kad tarpusavio skolinimo platformos šiek tiek primena greitųjų kreditų sistemą, tik čia sandorį sudaro ne įmonė ir fizinis asmuo, o du fiziniai asmenys.

„Investuotojui tai rizikingas, bet, jei pasiseks, pelningas žaidimas. Rizika priklauso nuo godumo. Galima skolinti už kelis procentus, imti užstatu nekilnojamąjį turtą ir už keliasdešimt procentų duoti pinigų finansinių sunkumų turintiems žmonėms“, – aiškina K.Vaitkevičius ir priduria, kad sistema veikia panašiai kaip birža.

Platformoje paskelbiamas pasiūlymas ir žmonės, turintys pinigų, „susimeta“. Pačiam galima fiziškai net nestebėti visų pasiūlymų – sukurti robotai, kurie skolinimosi procesą automatizuoja. Tiesiog reikia pasirinkti kriterijus, kuriuos turi atitikti paskolos gavėjas. Metinės palūkanos svyruoja nuo 12 iki 40 proc.

„Akcijų ir valiutų rinkų stabilumas priklauso nuo valstybės ar pasaulio ekonominės būklės. Kai ji suprastėja, šios rinkoje didėja nuostoliai, žmonės ieško alternatyvų“, – paprastai aiškina Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos vadovas.

Palūkanos kas mėnesį

K.Vaitkevičius toliau pasakoja, kaip veikia sistema: „Kai paskola suteikta, kas mėnesį gauni palūkanas ir dalį skolos sumos. Šiuos pinigus galima reinvestuoti. Jei skolininkas nemoka, pati platforma užsiima išieškojimu. Teisminiai ginčai – ne skolintojo, o tarpininko problema.“

Nors interneto erdvėje jau galima rasti skundų, kad žmonės šiose platformose prarado tūkstančius eurų, jis pats kol kas su nemokiais klientais nesusidūrė.

K.Vaitkevičius apskaičiavo, kad norint per mėnesį uždirbti iki 1 tūkst. eurų, reikia išskolinti bent 45 tūkst. eurų.

Investuotojas aiškina ir kuo jam patinka ši sistema: palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį. Tai tarsi trumpalaikio ir ilgalaikio investavimo mišinys, kurį galima paversti pragyvenimo šaltiniu. K.Vaitkevičius apskaičiavo, kad norint per mėnesį uždirbti iki 1 tūkst. eurų, reikia išskolinti bent 45 tūkst. eurų.

„Žinoma, visiškai išvengti rizikos čia nepavyks. Tačiau jau matau, kad norinčiųjų skolinti pinigus daugiau, nei juos imti. Patraukliems pasiūlymams reikalingos sumos suformuojamos žaibiškai“, – dėlioja K.Vaitkevičius.

Jis pats per mėnesį išskolina apie 100 eurų ir to nevertina kaip svarbios savo pajamų dalies.

Investuotojas nurodo ir šios sistemos pa­trauklumą: kai perki Kinijos ar JAV bendrovės akcijų, apie įmonę ir jos gaminamus ar parduodamus produktus bei rinką žinai palyginti mažai. Kai skolini konkrečiam lietuviui, tikimybė, kad jis bent jau kada nors pradės grąžinti skolą, vis tiek yra.

Vis dėlto ši sistema, palyginti su vertybiniais popieriais, turi trūkumų – paskolos nėra likvidžios, jų neparduosi. Jei paskolinai keletui metų, lauksi, kol skolininkai galutinai atsiskaitys. Anksčiau pinigų nepasiimsi.

Prireikia verslui

Trumpalaikių paskolų, netgi su didelėmis pa­lūkanomis, prireikia ne tik žmonėms, bet ir įmonėms. A.Variakojis sako, kad normali grąža versle, jei skolinama metams, – iki 6 proc. Ta­čiau jis pats prisipažįsta, kad prieš keletą mė­nesių ėmė „milžinišką“ sumą su beveik 72 proc. metinių palūkanų. „Reikėjo skubiai perimti vienos bendrovės kontrolinį paketą. Skolinausi dviem savaitėms ir sumokėjau 3 proc. visos su­mos. Pavertus į metines palūkanas, jos būtų di­džiulės“, – dėlioja investuotojas ir sako, kad rin­ka tokioms trumpalaikėms paskoloms, kurios imamos trumpam, kai įmonės susiduria su laikinu apyvartinių lėšų trūkumu, yra.

Skolintis savaitei už vieną ar du procentus nuo visos sumos ir taip stabilizuoti finansinius srautus – patrauklu. Palūkanas pavertus metinėmis, jos būtų gana didelės.

„Pavyzdžiui, viešuosiuose konkursuose dalyvaujančios bendrovės negali turėti skolų „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Joms mokesčius bet kokia kaina reikia mokėti laiku. Skolintis savaitei už vieną ar du procentus nuo visos sumos ir taip stabilizuoti finansinius srautus – patrauklu. Palūkanas pavertus metinėmis, jos būtų gana didelės“, – dėlioja A.Variakojis ir pripažįsta, kad ne kiekvienas, netgi sąžiningas, gali įveikti bankų taikomus barjerus ir gauti paskolą.

Investuotojas kartu siūlo valstybei neskubėti nurašinėti „Sodros“ ir mokesčių inspekcijos skolų iš įmonių sąskaitų. Šiandien, kai valstybė gali pasiskolinti beveik nemokamai, bendrovėms kartais būtų patrauklu ne trūks plyš skubėti atsiskaityti su valstybe, o šiuos pinigus tiesiog skolintis už kelis procentus metinių palūkanų.

Vietoj skelbimų laikraščių

Bankai kol kas pavojaus varpais skambinti neskuba, nes mano, kad tarpusavio skolinimas netaps pavojingu konkurentu, atimsiančiu iš jų klientų pinigus.

„Skolinimo platformos pakeičia laukinę rinką ir mažina šešėlį. Be to, tai greitųjų kreditų pakaitalas, nes palūkanos mažesnės. Didelių pokyčių finansų sektoriuje šių paslaugų plėtra nesukels. Bankai visada kreditus pigiau“, – prognozuoja S.Kropas.

Bankininkas panašių svetainių kūrimo vajuje mato ne naujo verslo modelį, o tiesiog pasikeitusias technologijas. Žmonės ir iki šiol masiškai skolino vieni kitiems, tačiau apie paslaugas skelbdavo laikraščiuose ar interneto skelbimų portaluose. Tai buvo šešėlinė ir niekieno neprižiūrima rinka.

„Kol kas tarpusavio kreditų rinka nėra įstatymiškai iki galo reglamentuota, todėl pinigų saugumas priklauso nuo kiekvienos platformos ir jos gebėjimo valdyti riziką. Būsimą reglamentavimą vertinu teigiamai, nes tai apsaugos rinkos dalyvius“, – aiškina S.Kropas.

Tačiau toks kreditavimas tinka žmonėms, kurie turi laisvų lėšų ir nebijo rizikuoti. Priešingai nei kreditinėse institucijose, platformose esančios lėšos valstybės nedraustos. Rizika jas prarasti dėl skolininko nemokumo gana didelė. Vis dėlto S.Kropas įžvelgia ir šios tendencijos naudą bankams: jei žmogus ima pinigus verslui ir sugeba mokėti gana dideles palūkanas, vadinasi, jo veikla stabili ir ateityje jis vis tiek ateis į bankus imti paskolos, ir šie gyvybingam verslui pasiūlys geresnes sąlygas.

S.Kropas sako, kad kol kas tarpusavio skolinimo rinkoje sukasi keliolika milijonų eurų, tačiau ji auga. „Jų tikslas – pasiekti dabartinį bankų išduodamų vartojimo kreditų lygį. Tai apie 300 mln. eurų per metus. Kitas jų konkurentas, kurį gali paspausti, – tai greitieji kreditai, apimantys taip pat per 300 mln. eurų“, – kokias nišas užims investuotojai tarpusavio skolinimo platformose, prognozuoja Lietuvos bankų asociacijos vadovas.

Vilioja paprastumas

„Tarpusavio skolinimo paslauga tampa alternatyva bankams ir tiems, kurie ieško finansavimo savo projektams. Skolinantis ar investuojant tradicinėse finansinėse įstaigose dažnai užsitęsia sudėtingi procesai, neįsiklausoma į individualius kliento poreikius“, – savo pranašumą mato Evaldas Remeikis, UAB „Neo finance“, valdančios „paskoluklubas.lt“, vadovas.

Verslininkas sako, kad Lietuvoje, kaip ir už­sienyje veikiančiose tarpusavio skolinimo platformose, investuotojo ir paskolos gavėjo duome­nys nėra atskleidžiami. Šioje tarpusavio skoli­nimo platformoje investuotojo mažiausios gau­­namos palūkanos atskaičius tarpininkavimo mo­kestį siekia 7 proc., o didžiausios – 33 proc. Kiek­vienas gali pats pasirinkti palūkanų dydį, tačiau kuo jos didesnės, tuo didesnė ir rizika.

„Tarpusavio skolinimo platformoms keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir vartojimo kredito davėjams, todėl tinkamas šių reikalavimų laikymasis neturėtų iškraipyti rinkos. Žinoma, tokia veikla investuotojams kelia papildomos rizikos, todėl jie turėtų įvertinti, ar jiems tokia rizika priimtina“, – apie tai, kad prarandančiųjų savo pinigus niekas negelbės, pasakoja Jekaterina Govina, Lietuvos banko Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė.

Norai keičiasi

„Investuotojų prioritetai keičiasi. Nepriklau­so­mybės pradžioje žmonės vertino nekilnojamąjį turtą ir įmones, kurios jo turėjo. Šiandien prioritetai šiek tiek kitokie, tačiau visi siekia stabilaus investavimo ir grąžos“, – sako A.Variakojis.

Investuotojas pastebi, kad šiandien Lie­tuvoje gana daug žmonių siekia ne padidinti, o tiesiog išsaugoti kapitalą. Jei vertintume kai kuriuos nekilnojamojo turto projektus Vil­niaus senamiestyje, jų metinė grąža, atmetus infliaciją, būtų tik 1–2 proc. Nuomai skirtas nekilnojamasis turtas duoda iki 7 proc. metinės grąžos, jei turtas ne itin patrauklioje vietoje ir ne toks likvidus, jo grąža jau turėtų būti per 10 proc.

„Lietuvoje investavimo galimybių daugėja. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto bendrovės pradeda kurti nuomai skirtus projektus. Žmogui nebūtina pačiam pirkti turtą ir jį prižiūrėti. Už­tenka tik investuoti“, – pasakoja A.Varia­kojis.

Kita neišnaudota galimybė – įmonės, ku­rioms reikia apyvartinių lėšų. Nors daugėja ob­ligacijas leidžiančių bendrovių, tai vis tiek tik pirmosios kregždės.

„Sėkmingai veikiančios įmonės savininkas, kai ieško papildomų lėšų, nebūtinai turi eiti į banką. Galima susitarti su draugais bei artimaisiais ir jiems perleisti akcijas ar tiesiog pasiskolinti už panašias kaip banke palūkanas. Tačiau procedūros ir skolos valdymas būtų paprastesnis. Bet šiuo keliu pas mus kol kas einama sunkiai“, – dėsto A.Variakojis.

Mokesčiai nelauks

Rasa Virvilienė, VMI prie FM Teisės departamento direktorė

Prekyba akcijomis

Nuo 2014 m. sausio 1 d. savarankiškas tęstinis investavimas į vertybinius popierius ir kitas finansines priemones nelaikomas individualia veikla. Pardavimo ir išlaidų skirtumas, gautas iš finansinės veiklos, kuris neviršija 500 eurų per mokestinį laikotarpį, pajamų mokesčiu neapmokestinamas. Per mokestinį laikotarpį 500 eurų viršijanti suma apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčiu.

Prekyba valiutomis

Atkreipiame dėmesį, kad gyventojo sudaromi sandoriai dėl neatidėliotino valiutos pirkimo bei pardavimo (spot) operacijų nelaikomi finansinėmis priemonėmis. Todėl gyventojas, kuris tęstinį laikotarpį spekuliaciniais tikslais, siekdamas gauti ekonominės naudos, sudaro neatidėliotinus valiutos pirkimo ir pardavimo sandorius, yra laikomas vykdančiu individualią veiklą. Skirtumas, gautas tarp gautų (uždirbtų) veiklos pajamų ir veiklos išlaidų, būtų apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčiu. Veiklą įregistravę fiziniai asmenys nuo 50 proc. apmokestinamųjų veiklos pajamų taip pat privalo mokėti 28,5 proc. valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Skolinimas

Pabrėžiame, kad jei fizinių asmenų, kurie ne per tarpusavio skolinimo platformas (toliau – platformos) suteikia nevartojimui skirtas paskolas (įskaitant paskolas su nekilnojamojo turto įkeitimu), vykdoma veikla atitinka visus individualios veiklos požymius (tęstinumas, savarankiškumas, ekonominės naudos siekimas), fizinis asmuo turi įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą. Atsitiktiniai paskolų suteikimo sandoriai, kuriuose nėra „versliškumo“ elementų, nelaikomi veiklos vykdymo požymiu.

Fiziniai asmenys per platformas gali suteikti vartojimo kreditus kitiems fiziniams asmenims. Individualios veiklos vykdymu nelaikomas fizinio asmens (investuotojo) kitiems fiziniams asmenims (paskolos gavėjams) per platformą suteikiamas vartojimo kreditas. Todėl fiziniam asmeniui (investuotojui) už suteiktą vartojimo paskolą išmokėtos palūkanos yra apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu. Atkreipiame dėmesį, kad minėtos išmokos yra priskiriamos B klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti turi palūkanas gavęs fizinis asmuo (investuotojas).

Tarpusavio skolinimo rinka

l 2015 m. gruodžio 31 d. paskolų davėjai per platformas buvo suteikę 2 tūkst. vartojimo kreditų, o vartojimo kredito sumos likutis sudarė 2,3 mln. eurų (0,53 proc. visos vartojimo kredito gavėjams suteiktos vartojimo kreditų sumos likučio).

l Per tarpusavio skolinimo platformas vartojimo kredito gavėjai skolinasi didesnes sumas: 2015 m. gruodžio 31 d. buvo suteikti tik 67 mažieji vartojimo kreditai, vartojimo kredito sumos likutis sudarė 15 tūkst. eurų.

l Mažieji vartojimo kreditai buvo teikiami šiek tiek pigiau nei kiti rinkoje teikiami kreditai, t.y. jų vidutinė palūkanų norma sudarė 25 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 90 proc.

l Nors tarpusavio skolinimas rinkoje yra naujovė, stebint paskutinių 2015 m. ketvirčių rezultatus matyti, kad ši veikla sparčiai plėtojama ir ateityje galėtų būti konkurencinga alternatyva tradicinėms paskoloms. Atkreiptinas dėmesys, kad paskolos davėjas rizikuoja neatgauti visos ar dalies suteiktos paskolos ir palūkanų. 2015 m. pabaigoje buvo 95 vartojimo kreditai, kurių įmokas mokėti vėluota daugiau kaip 60 dienų iš eilės, o bendras įsiskolinimas paskolų davėjams sudarė 22,58 tūkst. eurų.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Riba – 5 tūkst. eurų

Reikalavimai Lietuvoje veikiančių tarpusavio skolinimo platformų operatoriams yra nustatyti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme. Operatoriai privalo laikytis tų pačių reikalavimų, kurie keliami vartojimo kredito davėjams (suteikti vartojimo kredito gavėjams reikiamą informaciją, prieš priimant sprendimą išduoti kreditą, įvertinti gavėjų kreditingumą ir pan.).

Papildomai operatoriams yra keliami reikalavimai kredito davėjų ar investuotojų atžvilgiu – operatorius privalo užtikrinti, kad vienas davėjas ar investuotojas platformoje paskolintų ne daugiau kaip 5 tūkst. eurų per metus ir ne daugiau kaip 500 eurų vienam gavėjui. Operatorius užmokestį už savo veiklą gali imti tik nuo sumų, kurias grąžina kredito gavėjas.

Jei bus priimtas naujas rinką reguliuojantis įstatymas, 1 tūkst. ir daugiau eurų investuoti norintis žmogus turės atlikti testą, pagal kurį bus nustatoma, ar jis suvokia riziką.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Procesas įsibėgėja

Pernai 1242 gyventojai deklaravo, kad vykdo veiklą pagal pažymą „Pagalbinė finansinių paslaugų ir draudimo veikla“. 2015 m. jie deklaravo gavę 7 465 310 eurų pajamų.

Tai 2014 m. pajamos, kai tarpusavio skolinimo platformos tik pradėjo įsibėgėti. Kiek pajamų gauta pernai, paaiškės tik pasibaigus pajamų deklaravimui.

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...