2010 Lapkričio 12

Dilma Rousseff

Į prezidentus pasaulyje vis dažniau renkamos moterys

veidas.lt

Brazilijoje į prezidento postą pirmą kartą išrinkta moteris – Dilma Rousseff. Ji tapo jau 46-a moterimi prezidente pasaulio istorijoje.

“Tai istorinė akimirka. Pirmiau Brazilija prezidentu buvo išsirinkusi gamyklos darbininką, o dabar – moterį. Dilma taps Brazilijos žmonių motina”, – taip ką tik prezidento rinkimus laimėjusią Dilmą Rousseff vertina Brazilijos politikai.

Užsienio analitikai teigia, kad jos pergalė rodo Brazilijos visuomenės brandą ir atsakomybę, o moteris prezidentė yra kaip tik tai, ko reikia, siekiant įveikti didžiausią problemą, kurios neįveikė ankstesni prezidentai vyrai: skurdą.

Imigranto iš Bulgarijos ir brazilės dukra D.Rousseff tapo pirmąja moterimi, laimėjusia prezidento rinkimus Brazilijoje, ir šeštąja moteriškos lyties šalies vadove Amerikos žemyne – po 2007 m. Argentinos prezidento postą užėmusios Cristinos Ferdinandez de Kirchner.

Moters pergalė šalies vadovo rinkimuose – iš tiesų nepaprastas įvykis šalyse, kur politika dažniausiai vis dar siejama su vyrais. Žinoma, jei skaičiuotume premjeres, parlamentų pirmininkes ar aukščiausiųjų teismų pirmininkes, moterų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose rastume nemažai, tačiau kalbant apie patį aukščiausią – prezidento – postą, visame pasaulyje šiuo metu nėra nė 10 jį užimančių moterų.

Prezidenčių daugėja

Įdomu tai, kad pastarieji metai moterims prezidentėms buvo itin sėkmingi. Moterys šalies vadovėmis per šiuos metus tapo ne tik Brazilijoje, bet ir Šveicarijoje, San Marine, Kirgizijoje ir net Kosta Rikoje.

O juk pernai šį sąrašą papildė tik Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kelis mėnesius Gabonui tevadovavusi Micheline Calmy-Rey.

2008-aisiais moterys nelaimėjo nė vienų prezidento rinkimų, o 2007-aisiais moteris į prezidentus išsirinko Indija ir jau minėta Argentina.

Žinoma, pergalė pergalei nelygu. Vienose šalyse moteris į prezidento postą išrenka tauta (pavyzdžiui, už Dilmą Rousseff Brazilijoje balsavo daugiau nei 56 proc. rinkėjų),  kitur jos atsisėda pačios. Pavyzdžiui, jau minėta Kirgizijos prezidentė Roza Otunbajeva, tapusi pirmąja moterimi prezidente buvusiose Sovietinėse respublikose Centrinėje Azijoje, šį postą “gavo” per revoliuciją nuvertus Kirgizijos prezidentą Kurmanbeką Bakijevą.

Sprendimai – “nemoteriški”

Beje, klaidinga manyti, kad moteris prezidentė būtinai bus minkšta ar labai didelė jautruolė.

Istorijoje būta atvejų, kai moterys valdžioje buvo itin kieto kumščio šalininkės, stingdžiusios kraują ir griežtumu, ir reiklumu. Ne veltui Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Margaret Thatcher buvo vadinama “geležine ledi”, o Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga – antrąja Margareth Thatcher. “Nemoterišku” griežtumu pasaulyje garsėja ir Lietuvos prezidentė, o ką tik išrinkta Brazilijos prezidentė dėl “kietumo” jau pravardžiuojama Pietų Amerikos “deimantine dama”.

Maža to, Lotynų Amerikai jų išsirinktos prezidentės pavydi ir JAV gyventojai, patys niekada neturėję prezidentės moters. Jų teigimu, moteris valdžios viršūnėje įneštų daugiau lankstumo, atvirumo ir –  paradoksas – disciplinos.
O štai tyrimų agentūros “Pew Research Center for the People” atlikta apklausa šį mėnesį atskleidė, kad moters prezidentės per artimiausius 40 metų norėtų net 89 proc. JAV gvyentojų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...