2010 Gruodžio 28

Minėjimas

Į iškilmingą Sausio 13-osios minėjimą Seimo salėje kviečiami ne visi parlamentarai

BNS

Sausio 13-ąją minint Laisvės gynėjų dieną į Seimo posėdžių salę, kur vyks iškilmingas posėdis, negalės patekti visi parlamentarai.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė kreipėsi į parlamento frakcijų seniūnus, prašydama nurodyti pavardes Seimo narių, kurie atstovaus frakcijai dalyvaudami iškilmingame 20-mečio minėjime Seimo Kovo 11-osios salėje.

Kvotos frakcijoms padalytos pagal jų dydį. Daugiausia – dešimt – salėje galės būti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų. Socialdemokratams teko šešios vietos, “tvarkiečiams” – keturios, Darbo partijos, Jungtinės, Krikščionių partijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijoms – po tris, Mišriai Seimo narių grupei – dvi vietos.

Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad minint Sausio 13-osios dvidešimtmetį, norima ypatingą dėmesį parodyti Sausio 13-ąją žuvusiųjų artimiesiems, nukentėjusiesiems, parlamento rūmų gynėjams – visiems, kurie aktyviai ir pasiaukojančiai gynė Lietuvos valstybingumą ir laisvę.

“Deja, šioje Seimo salėje negalėsime sutalpinti visų, kuriuose norėtume pakviesti (…) nėra galimybės sutalpinti ir visų šios kadencijos Seimo narių, todėl pasiūlyta Seimo salėje vyksiančiame minėjime dalyvauti Seimo valdybos nariams ir frakcijų atstovams”, – rašoma I.Degutienės rašte.

Ji atkreipė dėmesį, kad šįkart į minėjimą kvietimų nesulaukė ir tradiciškai į Seimo iškilmingus posėdžius kviečiami asmenys, įvairių institucijų vadovai, pavyzdžiui, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, Lietuvos universitetų ir akademijų rektoriai, miestų ir rajonų merai.

“Norime kiek įmanoma pagerbti to meto žmones, kurie gynė, budėjo, kurie, dirbo parlamente”, – BNS sakė už Laisvės gynėjų dienos 20-mečiui skirtus renginius atsakinga Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė.

Jos teigimu, istorinėje Seimo salėje telpa 520 žmonių, dar maždaug 60 vietų galima sukurti papildomai. Pakviesta į minėjimą 650-680 svečių.

“Dar pasipildys užsienio svečiai. Jų sąrašas nuolat kinta”, – tvirtino A.Rupšytė.

Ji apgailestavo, kad neįmano pakviesti į Seimą visų, kurie to nusipelnė. “Juk vien parlamento gynėjų buvo tūkstantis”, – sakė A.Rupšytė.

Iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime dalyvaus signatarai, parlamento gynėjai, nukentėjusieji per Sausio įvykius, jų artimieji, tuo metu dirbę Lietuvos ir užsienio žurnalistai.

A.Rupšytės duomenimis, ketina atvykti septynių užsienio parlamentų vadovai, buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Boldvinas Hanibalsonas, JAV senatorius Richardas Durbinas (Ričardas Durbinas), knygos “Agresijos kronika” autorius Michailas Postubajevas, žurnalistė Tatjana Mitkova.

A.Rupšytė pabrėžė, kad Laisvės gynėjų dienai skirtų renginių vyks daug – ne tik Seime ir ne tik Vilniuje, todėl norintieji gali atvyti į kitus renginius.

Tuo metu sprendimus įvesti kvotas dalyvauti minėjime kai kuriems Seimo nariams pasirodė nesuprantamas.

“Kai reikėjo ginti parlamentą Sausio 13-ąją, buvo kviečiami visi, kvotų niekas neskirstė. Todėl ir šis minėjimas turėtų vienyti, o ne skirstyti Seimo narius į geresnius ir blogesnius”, – BNS sakė partijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnas Valentinas Mazuronis.

Jis teigė nežinąs, kaip išrinkti tuos keturis parlamentarus, kurie turėtų atstovauti frakcijai.

V.Mazuronio manymu, jeigu visi netelpa į salę, būtų galima parlamento rūmų fojė arba šalia rūmų lauke pakabinti ekranus ir transliuoti iškilmingą minėjimą.

“Darbiečių” seniūnas Vytautas Gapšys BNS teigė apklausiąs savo frakcijos narius, kiek jų ketina dalyvauti iškilmingame minėjime.

“Jeigu atsiras daugiau norinčiųjų, kreipsiuosi į Seimo pirmininkę, kad mums skirtų daugiau vietų”, – teigė jis.

Jungtinės frakcijos seniūnas Algis Čaplikas Seimo vadovybės sprendimą pavadino neprotingu.

“Neprotingas sprendimas. Seime vyksta minėjimas, o Seimo nariai iš jo išvaromi. Nelabai įsivaizduoju, ką organizatoriai turi omenyje. Šiaip Seimo nariai visuomet kviečiami dalyvauti minėjimuose”, – BNS sakė jis.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. benas benas rašo:

    per 20 nesugebėjo net atviruko atsiūst,nekalbant apie medalį,matyt dar Afrikoje liko neapdovanotų ar apie tai girdėjusiu dar daug .Sąrašus sudarinėdavo 3-4 paros bėgija,nėjau rusų žvalgybai reikėjo tiek daug kopijų?
    Ačiu.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...