2010 Kovo 24

Kraujo spaudimas

Grėsmingi skaičiai kraujospūdžio matuoklyje

veidas.lt

Kiekviena mamytė turėtų žinoti, kad tik esant normaliam kraujospūdžiui organizmas aprūpinimas visomis reikalingomis medžiagomis. Tai tampa dar svarbiau nėštumo metu, todėl reikia sekti, ar kraujospūdis nėra per žemas arba per didelis.

Arterinis kraujospūdis – tai tekančio kraujo spaudimas į arterijų sieneles. Kraujospūdžio dydis priklauso nuo daugelio dalykų: širdies veiklos, cirkuliuojančio kraujo kiekio, kraujagyslių tonuso, kuris lemia kraujagyslių spindį. Svarbiausia yra širdies veikla, nes būtent širdžiai susitraukiant ir atsipalaiduojant keičiasi kraujospūdis. Kai susitraukia širdies raumuo (sistolė), kraujospūdis būna didžiausias ir vadinamas viršutiniu (sistoliniu). Kraujospūdžio kritimas, atsipalaidavus širdies raumeniui, vadinamas apatiniu (arba diastoliniu) kraujospūdžiu, kuris labiau parodo kraujagyslių būklę. Būtent jo padidėjimas laikomas pavojingesniu.

Kraujospūdis labai priklauso nuo įvairių hormonų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurias gamina antinksčiai, inkstai, smegenys, skydliaukė ir kt. Nėštumo hormonai taip pat labai paveikia širdies kraujagyslių sistemą.

Per mažo ar per didelio arterinio kraujospūdžio “rėmai” kiekvienai nėščiajai yra labai individualūs ir nepakanka vien tik mechaniškai išmatuoti kraujospūdį. Būtina atsižvelgti ir į kai kurių kraujo bei šlapimo tyrimų rezultatus, įvertinti bendrą nėščiosios savijautą. Nuo normos nukrypęs kraujospūdis ne visada pasireiškia bloga savijauta, kartais tam prireikia ilgesnio laiko. Būtent dėl šitos priežasties kraujospūdis turėtų būti reguliariai matuojamas.

Pokyčiai nėštumo metu

Būsimosios mamos organizme atsiranda papildoma placentos gimdos kraujotakos sistema, dėl kurios kraujo kiekis padidėja 40–45 proc. Šis procesas prasideda jau penktą nėštumo savaitę. Širdis nėštumo metu apkraunama labiau, nes dabar ji turi pumpuoti didesnį kraujo kiekį.

Nėštumo pradžioje moters kraujyje labai padidėja progesterono kiekis. Šis hormonas refleksiškai atpalaiduoja smulkiųjų arterijų lygiuosius raumenis. Dėl to arterijos tarsi netenka savo tonuso, jų spindis šiek tiek padidėja, o kraujo spaudimas sumažėja. Per pirmąsias 24 nėštumo savaites arterinis kraujospūdis paprastai sumažėja apie 10 mmHg ir iki nėštumo pabaigos pasiekia tokį lygį, koks buvo iki nėštumo.

Sumažėjęs kraujospūdis vargina

Poveikis mamytei. Manoma, kad sumažėjęs kraujospūdis – viena priežasčių, sukeliančių nėščiųjų irzlumą, nuotaikų kaitą. Mat sutrinka organų aprūpinimas krauju, deguonimi ir kitomis medžiagomis. Labiausiai deguonies stygiui jautrios smegenys, todėl nėščioji greitai pavargsta ir jaučia mieguistumą, lengvą galvos svaigimą, širdies plakimą, prakaitavimą, pykinimą, polinkį alpti.

Kaip veikia mažylį. Dėl ilgalaikio kraujospūdžio sumažėjimo gali nukentėti kūdikio būklė, nes pablogėjus placentos kraujotakai jis mažiau gauna deguonies ir naudingųjų medžiagų. O deguonies badas gali sukelti vystymosi sulėtėjimą, paskatinti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą.

Kaip padidinti kraujospūdį

Mityba ir režimas. Būtina maitintis įvairiu ir baltymų turtingu maistu, 4–6 kartus per dieną. Labai svarbu gerai išsimiegoti – apie 8–9 valandas. Patariama vengti tvankių patalpų ar ilgo darbo kompiuteriu.

Ne kava, o arbata. Patariama išgerti stiprios arbatos (geriausiai veikia žalioji arbata). Jeigu būsimoji mamytė nuspręs kraujospūdį didinti gerdama kavą, tai turi atminti, kad daugiau nei keturi puodeliai per dieną gali sukelti vaikelio širdies ritmo sutrikimą. Dažnai vartojamas kofeinas didina persileidimo pavojų, o naujagimiai gali gimti mažesnio svorio.

Judėjimas, vandens procedūros. Nėščiosioms taip pat rekomenduojamas lengvas fizinis krūvis, pvz., pasivaikščiojimai, plaukiojimas baseine. Naudingos įvairios vandens procedūros: kontrastinės rankų ir kojų vonelės, kai šilto vandens procedūra trunka 2 min., o šalto – 20 s.

Padidėjęs kraujospūdis – pavojingas

Padidėjęs kraujospūdis kamuoja daugelį besilaukiančių mamyčių. Padidėjusiu vadinamas toks kraujospūdis, kai po 20-tos nėštumo savaitės iki tol sveikai moteriai bent du kartus iš eilės išmatuojamas didesnis nei 140/90 mmHg spaudimas.

Padidėjęs kraujo spaudimas (arba hipertenzija) nėštumo metu kelia rimtą pavojų. Ypač jei būsimoji mamytė nejaučia jo požymių: galvos skausmo, ūžimo ausyse, nemalonių pojūčių širdies plote, regėjimo sutrikimų ir kt. Nejaučiant jokių negalavimų kyla pavojus nepastebėti komplikacijų. Net jei negalavimai atrodo visai nedideli, į juos nereikėtų numoti ranka. Kai apatinis kraujospūdis yra didesnis nei 110 mmHg, atsiranda kraujagyslių spazmai, gali sutrikti placentos funkcija, todėl vaisius nepakankamai aprūpinamas deguonimi, reikalingomis maisto medžiagomis, dėl to gali sulėtėti jo vystymasis. Aukštas kraujospūdis gali sukelti ir placentos atsisluoksniavimą, kuris tiek motinai, tiek vaikui gali sukelti pavojingą kraujavimą, tad jei antroje nėštumo pusėje iš lytinių takų išsiskiria kraujo, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Padidėjusį kraujospūdį visuomet stengiamasi pradėti gydyti nemedikamentinėmis priemonėmis, ir tik tuomet, kai nėra kitos išeities, skiriama vaistų – tuomet juos vartoti gyvybiškai būtina. Laiku ir gerai parinktas vaistas žalos nepadarys, atvirkščiai, nėščiajai labiau pakenks negydomas kraujospūdžio padidėjimas.

Prieš nėštumą ar jo metu

Prieš skiriant būsimai mamytei gydymą ir priskiriant ją prie kokios nors rizikos grupės reikia išsiaiškinti, ar spaudimas jai pakildavo ir iki nėštumo.

Iki nėštumo buvusi (lėtinė) hipertenzija – kai ji buvo nustatyta dar iki nėštumo, bet kraujo spaudimas išlieka padidėjęs nėštumo metu ir po gimdymo. Tokia moteris, jau planuodama nėštumą, turi nuolat lankytis pas gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų.

Nėštumo metu atsiradusi hipertenzija yra tokia, kai po gimdymo kraujospūdis grįžta į normalias ribas. Jei iki pastojimo moters arterinis kraujospūdis buvo normalus ir didėja nuo pirmųjų nėštumo dienų, tai vadinama nėščiųjų hipertenzija. Ji diagnozuojama, kai sistolinis kraujospūdis nėštumo metu pakyla daugiau nei 25 mmHg, diastolinis – 15 mmHg, palyginti su buvusiu iki nėštumo arba su pirmojo trimestro kraujospūdžiu. Per kiekvieną konsultaciją moteriai matuojamas kraujospūdis, sekama moters ir vaikelio sveikatos būklė, o prireikus skiriamas gydymas. Labai svarbu laiku pastebėti ir gydyti nėštumo metu išsivysčiusią hipertenziją, nes negydoma ji gali komplikuotis eklampsija, kurios metu kraujospūdis tampa nekontroliuojamas, prasideda traukuliai, dažnai pažeidžiamas vaisius.

Apsisaugoti įmanoma

Skamba neįdomiai, bet – tiesa… Reikia užtektinai ilsėtis, nevartoti alkoholio, nerūkyti, nebūti užterštose vietose, vengti stresinių situacijų, nepervargti, pakankamai pailsėti ir išsimiegoti.

Natris. Nėštumo metu sumažinto druskos kiekio dieta netinka, nes šiuo laikotarpiu didėja cirkuliuojančio skysčio kiekis, jei su maistu nėščioji gaus per mažai natrio, kurio pagrindinis šaltinis – druska, organizmas patirs jo stoką. Žinoma, per didelis kiekis druskos taip pat nenaudingas.

Kalcis. Kai moteris su maistu negauna pakankamai kalcio, rekomenduojama gerti kalcio papildų, kurie gali turėti įtakos nėštumo arteriniam kraujospūdžiui. Kalcio papildų negalima perdozuoti, todėl juos reikia vartoti tik pasitarus su gydytoju.

Aspirinas. Kai kurių tyrimų duomenimis, turinčioms polinkį į padidėjusį kraujospūdį moterims rekomenduojamas gydymas mažomis aspirino dozėmis. Tačiau jį turi skirti gydytojas.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...