2015 Liepos 13

Graikija kitos išeities jau neturi

veidas.lt

Scanpix

3 klausimai finansų ministrui Rimantui Šadžiui

 

VEIDAS: Koks scenarijus dėl Graikijos krizės būtų naudingiausias Lietuvai?

R.Š.: Geriausias scenarijus ir Europai, ir pačiai Graikijai būtų, kad ji liktų euro zonoje ir pradėtų gyventi pagal išgales (imtųsi struktūrinių reformų mokesčių ir kitose srityse, laikytųsi atsakingos ir skaidrios biudžeto politikos, vykdytų savo įsipareigojimus kreditoriams).

Žinoma, Graikijai tektų priimti nepopuliarių sprendimų, tačiau kitos išeities ji neturi. Nieko gudresnio ji nesugalvotų net jeigu išsipildytų juodasis scenarijus, t. y. jei ji pasitrauktų iš euro zonos ir įsivestų savo pinigus. Specialistų vertinimu, nauja valiuta iš karto nuvertėtų perpus ir ekonomika gautų stiprų smūgį, gyventojai prarastų santaupas, smuktų pragyvenimo lygis. Šaliai reikėtų pinigų, tačiau vargu ar kas jai skolintų net ir už milžiniškas palūkanas. Pasitraukimas iš euro zonos Graikijos problemų neišspręstų, priešingai – jas pagilintų.

Graikija paprašė pagalbos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM). Europa pasiryžusi padėti, tačiau pasitikėjimo Graikija nebėra, todėl nė viena euro zonos šalis nesiruošia aklai teikti finansinės pagalbos, kuriai būtų naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

 

VEIDAS: Kiek ES piliečiams apskritai ir Lietuvai konkrečiai galėtų kainuoti Graikijos pasitraukimas iš euro zonos? O gelbėjimas jai likus?

R.Š.: Graikijos ekonomika sudaro tik iki 1,5 proc. ES bendrojo vidaus produkto, tad šiuo aspektu pasitraukimas Bendrijai nebūtų itin reikšmingas. Tačiau tai būtų blogas precedentas politine prasme. Yra ir kita medalio pusė – užuot svarsčiusi, kaip skatinti Bendrijos ekonomiką, mažinti nedarbą, kovoti su humanitariniais ir geopolitiniais iššūkiais, Europa turi gaišti laiką dėl vidinių Graikijos problemų ir jos politikų ambicijų.

Pasaulio finansų rinkos ramiai reaguoja į graikiškas naujienas, bet suprantama, kad 300 mlrd. eurų skola tarptautiniams kreditoriams – rimtas iššūkis.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos neturėtų tiesioginės įtakos Lietuvos ekonomikai – prekių eksportas ir importas sudaro tik 0,1 proc. nuo viso šalies eksporto ir importo. Tiesioginės Graikijos investicijos į Lietuvą sudarė tik 0,01 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų. Iki šiol Graikija finansinę pagalbą gaudavo iš Europos finansų stabilumo fondo, kurio veikloje Lietuva nedalyvavo, tad mūsų šalis nieko ir neprarastų.

 

VEIDAS: Kokią įtaką deryboms turi referendumo Graikijoje rezultatai?

R.Š.: Kas būtų, jei vadovaujantis Graikijos logika, visos euro zonos šalys surengtų referendumus,  klausdamos savo piliečių „Ar norite skolinti pinigus Graikijai?“ Kaip jums atrodo, koks būtų atsakymas, ir kur tai nuvestų? Pats referendumo klausimas, mano nuomone, nebuvo korektiškas, tačiau Europa nusprendė gerbti Graikijos žmonių valią, kuri gali būti suvokiama kaip nemažas dabartinės vyriausybės palaikymas. Tiesa, nereikia pamiršti, kad demokratiškai renkami visų ES  šalių parlamentai ir vyriausybės, kurie pirmiausiai privalo rūpintis savo šalies piliečių gerove. Dėl to tolesnės derybos su Graikija įmanomos tik tada, kai jos vyriausybė pademonstruos aiškią atsakomybę, valią ir gebėjimus įgyvendinti būtinas reformas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...