2012 Sausio 04

Gintaras Ugianskis

Gintaras Ugianskis: “Visi įsitikino, kad indėlių draudimo sistema veikia, todėl neverta atsisakyti saugių taupymo priemonių”

veidas.lt

Maža neramumų Europos ir pasaulio finansų rinkose, 2011 m. pabaigoje bankų rinka turėjo atlaikyti pasitikėjimo ja išbandymą, susijusį  su “Snoro” banko padėtimi. Apie tai, kaip bankai išlaikė šį egzaminą ir ką prognozuoja 2012-aisiais, kalbamės su Ūkio banko valdybos pirmininku Gintaru Ugianskiu.

PROGNOZĖS: Kaip vertinate praėjusius metus, jei kalbėsime apie šalies ekonomiką ir bankų rinką?

G.U.: 2011 metai buvo itin reikšmingi ne tik Lietuvos bankininkystei, bet ir viso pasaulio šalių ekonomikai. Besikeičiančios ekonominės sąlygos ir prognozės, recesijos ir atsigavimo ženklai buvo linksniuojami tiek užsienio ekspertų, politikų, žiniasklaidos, tiek mūsų klientų lūpomis. Su šia realybe susidūrė ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio finansų institucijos.

Pernai metų pradžia jau žadėjo galimybę išeiti iš krizės, prasidėjo tam tikras atsigavimas mūsų šalies ir užsienio ekonomikose, tačiau augimo ženklus vėl keitė neramumai Europos ir pasaulio finansų rinkose. Vis dėlto mes tikrai galime džiaugtis ir didžiuotis, kad Lietuva visame šiame sudėtingame kontekste pasiekė puikių rezultatų. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo 6,7 proc. Vadinasi, gerai išmokome ankstesnės krizės pamokas, kurios leido mums dar labiau sustiprėti ir tapti antra sparčiausiai augančia ekonomika Europos Sąjungoje po Estijos.

Na, o bankų rinkoje metų pabaigoje sulaukėme netikėtų įvykių, tapusių rimtu iššūkiu visiems šalies bankams ir žmonėms: netikėtai susidarė situacija, kai buvusiems “Snoro” klientams reikėjo padėti operatyviai išspręsti problemas, su kuriomis jie staiga susidūrė.

PROGNOZĖS: Kaip įvertintumėte šias bankų pastangas – ar egzaminas išlaikytas?

G.U.: Manau, kad taip. Matėme, kad į situaciją sureaguota tikrai operatyviai. Tiek gyventojams, tiek įmonėms buvo pasiūlyti greiti, lankstūs sprendimai, ir pirminis šokas greitai neutralizuotas tinkamais veiksmais. Visi įsitikino ir tuo, kad indėlių draudimo sistema realiai veikia, todėl tikrai neverta atsisakyti iki šiol naudotų taupymo priemonių, kurios yra saugios ir patikimos.

PROGNOZĖS: Kokias matote ateinančių metų perspektyvas Lietuvos bankams?

G.U.: Vis dėlto, kad ir kaip operatyviai buvo reaguojama į situaciją po “Snoro” veiklos sustabdymo, tokie dalykai įneša nepasitikėjimo visa šalies bankų sistema. Tą parodė ir kai kurios gyventojų apklausos. Žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir įvairūs gandai, pasiekę mus iš Latvijos, kurie dar kartą parodė, kokia jautri bankų sistema nepagrįstoms spėlionėms ir įvairioms spekuliacijoms. Todėl, manau, dabar visi šalies bankai turi dirbti taip, kad tas pasitikėjimas būtų kuo greičiau atkurtas, ir tikiu, jog tai padaryti netrukus pavyks.

PROGNOZĖS: Ar turite idėjų, kaip didinti žmonių pasitikėjimą bankais?

G.U.: Štai čia mes matome verslo socialinės atsakomybės svarbą ir didžiulę misiją. Žinoma, verslas privalo siekti pelno, tačiau reikia stengtis, kad įmonių veikla būtų darni, tvari, orientuota ne tik į pelną, bet ir į visų visuomenės sluoksnių gerovės didinimą.

Todėl būtent dėmesys žmogui, pastangos savo veikloje atsižvelgti į atskirų visuomenės sluoksnių poreikius ir situaciją yra itin svarbu. Pavyzdžiui, mes puikiai suvokiame, kad tokios paslaugos, kaip grynųjų pinigų išėmimo mokestis, pensijoms, pašalpoms, kitoms socialinėms išmokoms negali būti taikomos. Tai tik vienas iš pavyzdžių, o galimybių yra daugybė. Tiesiog atsisukime į žmogų, girdėkime jį – tik taip galima užsitarnauti pasitikėjimą.

PROGNOZĖS: Kokių laukiate 2012 metų šalies ekonomikai, verslui?

G.U.: Jau dabar aišku, kad kiti metai bus labai darbingi, kupini naujų iššūkių. Suprantama, nemažai iššūkių mums atneš dabartinės tendencijos euro zonoje, apie kurias Lietuvoje kol kas dar per mažai kalbama ir kurias lyg ir užgožė mūsų vietinės realijos. Europos šalių skolų krizė ir naujos recesijos grėsmė JAV – į šias problemas mes dabar turime atkreipti didesnį dėmesį, ruoštis ir tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie turės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai. Kaip savo kalboje gruodžio viduryje pabrėžė Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji direktorė Christine Lagarde, dabar nėra šalių, kurios turėtų imunitetą euro zonos krizei, todėl veikti privalo visos valstybės, antraip visas pasaulis gali įklimpti į dar didesnes problemas.

PROGNOZĖS: Kaip vertinate Lietuvą šiame kontekste?

G.U.: Turime ir stipriųjų, ir silpnųjų pusių. Vienas Lietuvos privalumų yra tas, kad laikomės finansinės drausmės ir nesame prasiskolinę tiek, kiek kitos šalys, o mūsų valstybės skola pagal euro zonos standartus išlieka gana nedidelė. Daugelis verslo įmonių, atlaikiusių ankstesnę krizę, išmoko taupyti ir uždirbto pelno nebeišdalija dividendais. Užsitikrinti finansinį pagrindą ateičiai stengiasi ir gyventojai, kurių indėliai jau daugelį metų stabiliai didėja. Tai labai teigiami ženklai.

Be abejo, esame priklausomi nuo eksporto paklausos iš euro zonos valstybių. Atsižvelgdama į padėtį euro zonoje ir dėl to galbūt mažėsiančią Lietuvos eksporto paklausą, Finansų ministerija sumažino kitų metų BVP augimo prognozę nuo 4,7 iki 2,5 proc. Tokia situacija mažina ir šalies verslininkų pasitikėjimą artimiausiomis ekonomikos perspektyvomis, produkcijos paklausos ir eksporto galimybėmis. Dėl to Finansų ministerija projektuoja lėtesnį užimtumo, darbo užmokesčio ir infliacijos didėjimą.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...