2011 Gegužės 13

Generiniai vaistai Lietuvoje – su nepasitikėjimo šešėliu

veidas.lt

"Veido" archyvas

Nors generiniai vaistai yra pigesni ir nėra mokslinių įrodymų, kad jie būtų prastesni, vaistininkai ir gydytojai labiau pasitiki etiniais užsienio firmų vaistais

Generiniai vaistai visame pasaulyje pigesni už etinius, tačiau Lietuvos gydytojai ir vaistininkai mieliau propaguoja brangiuosius etinius vaistus. Nes taip elgtis juos įpratino vaistų gamintojai.

Lietuvoje vis dar nerimsta aistros dėl praėjusių metų vasarą įvykdytos esminės receptinių vaistų išrašymo tvarkos revoliucijos ir pertvarkos kompensuojamųjų vaistų sąraše. Nemažai receptus išrašančių gydytojų dejuoja, kad rašydami tik bendrinį vaisto pavadinimą (veikliąją medžiagą) jie negali tinkamai gydyti paciento, nes neaišku, kokį konkrečiai firminį vaistą šis įsigis vaistinėje. Be to, poliklinikų kabinetuose tvyro akivaizdus nusiteikimas prieš gerokai pigesnius generinius vaistus ir su nostalgija prisimenami dar tokie neseni laikai, kai valstybė lengva ranka kompensuodavo net brangiausius etinius preparatus. Dabar tokie, jei tik jie yra 60 proc. brangesni už ne mažiau kaip tris generinių analogus, iš kompensuojamųjų sąrašo apskritai išbraukti.

Išlaidų vaistams politiką reguliuojančios Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai tvirtina, jog nėra jokių mokslinių įrodymų, kad generiniai vaistai prastesni už originaliuosius, ir pastarųjų didelė kaina pagrįsta tik geresniu jų žinomumu bei žmogiškosios psichologijos silpnybėmis – esą žinomos firmos plačiai išreklamuotas, daugelio vartojamas vaistas brangesnis dėl to, kad yra geresnis.

Tačiau ar galima kaltinti Lietuvos pacientus naivumu, kai atėję į polikliniką ar patekę ligoninėn jie visur mato tik spalvotas įtaigias etinių vaistų reklamas, o vaistinėse jiems siūlomi kažkokie niekam nežinomi pakaitalai? Ar ne gydymo įstaigos turėtų būti ta vieta, kurioje piliečiams būtų viešai pateikiama išsami informacija apie etinių ir generinių vaistų skirtumus, vaistų kainodaros ir rinkodaros specifiką? Ministerija skundžiasi neturinti tokių išteklių reklamai, kokios yra prieinamos milžiniškoms vaistus gaminančioms korporacijoms. Turbūt dėl tos pačios priežasties net nesusimąstydami kepurę prieš etinius – žinomesnius, bet ir brangesnius vaistus kelia ir dauguma Lietuvos gydytojų bei vaistininkų.

Negalavimai – dėl pigesnių vaistų?

Reguliariai pas alergologę besilankančio penkiamečio Kasparo mama “Veidui” skundžiasi: iki tol ne vienus metus bronchine astma sergančiam vaikui gydyti vartotų brangių vaistų “Singulair” dabar iš viso nebėra kompensuojamųjų sąraše, o vietoj jų vaistinėje siūlomi tos pačios veikliosios medžiagos, tik daug pigesni vaistai “Monkasta”. Jie, pasak mamos, vaikui sukėlė ūmią alerginę reakciją.

“Išrašydama receptą, kuriame – tik bendrinis vaisto pavadinimas (montelukastas), gydytoja tarstelėjo, kad mums labai pasiseks, jei vaiko neištiks alerginė reakcija: esą nuo dabar prieinamiausios “Monkastos” taip jau nutikę ne vienam jos mažajam pacientui”, – guodžiasi mama. Kai taip nutiko ir jų vaikui, šeima, nepaisydama 150 Lt per mėnesį viršijančios vaistų kainos, pati nusipirko nuo šių metų nebekompensuojamų, bet jau išbandytų ir pasiteisinusių “Singulair”.

Dar viena panaši istorija: jau daug metų vaistus nuo depresijos vartojantis vyras iki šiol džiaugėsi geru labai brangaus (daugiau nei 300 Lt per mėnesį) “Seroquel” poveikiu, o štai išbandęs tos pačios veikliosios medžiagos (kvetiapino) dvigubai pigesnį vaistą “Quetiapine” pradėjo skųstis nemaloniais pojūčiais – jam svaigo galva, džiūvo burna. “Laimei, abu vaistai yra kompensuojamųjų sąraše, tad aš be didelių nuostolių grįžau prie įprastinių medikamentų”, – pasakoja vyras.

Vilniaus universiteto docentė farmakologė Jolanta Gulbinovič sako, kad iš šių istorijų aišku tik viena: tiek gydytojai, tiek pacientai yra iš anksto nusistatę prieš pigesnius generinius vaistus. Ji jokiu būdu netvirtina, kad minėti pacientai sveikatos pablogėjimo simptomus išsigalvojo, – organizmas iš tiesų gali skirtingai sureaguoti ir į skirtingas pagalbines medžiagas ar jų proporcijas, net jei veiklioji medžiaga ir jos kiekis yra identiški. “Tačiau ar tai buvo vaisto netinkamumo indikacijos, galima būtų pasakyti tik po medicininių tyrimų”, – aiškina specialistė. Juk alerginė reakcija berniukui galėjo paūmėti dėl daugybės šalutinių veiksnių: suvalgyto maisto, išorinio kontakto su alergenais.

"Veido" archyvas

Sukurti vaistą – labai brangu. Dėl to etiniai vaistai ilgiems metams apsaugomi patento teisėmis. Tai leidžia gamintojams šiuos vaistus pardavinėti maksimaliai brangiai

Mokslininkę papiktino vaistą alergiškam vaikui išrašiusios gydytojos komentarai: “Savo pareigą gerai atliekantis medikas turėtų ne gąsdinti pacientus galimomis komplikacijomis, o nedelsdamas informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT), kad savo praktikoje pastebėjo ne vieną atvejį, kai pacientų sveikata pablogėjo, pavartojus konkretų medikamentą.”

Visi nevengia Indijos

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius, kaip ir pridera valdiškos barikadų pusės atstovui, tvirtina, kad Lietuvoje net ir po reformos užtikrintos paciento teisės rinktis jam tinkamiausią medikamentą. “Jūsų minimu atveju, jei netiko “Monkasta”, mažylio tėvai galėjo pasirinkti keturis kitus vaistų gamintojus, kurie gamina tos pačios veikliosios medžiagos medikamentą ir kurių vaistai yra kompensuojamųjų sąraše”, – siūlo išeitį ministro patarėjas.

O “Singulair” iš kompensuojamųjų preparatų sąrašo iškrito būtent dėl didžiulės savo kainos – sąraše likusių preparatų kaina priklauso nuo gamintojo ir svyruoja tarp 35 ir 68 Lt per mėnesį, o daugelį metų patento teisių saugotas ir vienintelis rinkoje buvęs etinis vaistas tris kartus brangesnis. “Tačiau tai tikrai nereiškia, kad ir tiek pat kartų geresnis, – juk visų vaistų registracijai taikomos tokios pat griežtos, ir dargi ne nacionalinės Lietuvos, o bendrosios ES taisyklės.

Vaistas registruojamas tik tada, kai klinikiniais tyrimais įrodomas jo saugumas”, – tvirtina M.Marcinkevičius.

Farmakologė J.Gulbinovič informuoja, kad visi vaistai gaminami pagal labai griežtą farmakopėją, todėl kalbos apie tai, kad viename fabrike pagaminti pigesni vaistai gali būti prastesni už pagamintus kitame, bet brangesnius, yra nieko bendro su medicinos mokslu neturintys plepalai. “Visame pasaulyje vaistų gamyba – labai stipriai standartizuotas procesas”, – pabrėžia ji.

M.Marcinkevičius taip pat teigia labai ironiškai vertinantis isteriją, Lietuvoje kylančią dėl to, kad kompensuojamųjų vaistų sąraše atsiranda vis naujų Azijoje pagamintų vaistų, – esą jie ten įtraukiami tik dėl pigumo, bet jų kokybė abejotina: “Dar kartą kartoju – vaistą registruojame net ne mes, o jo vartojimą visoje ES įteisinanti Europos medicinos agentūra EMEA.”

Sveikatos apsaugos ministro patarėjo teigimu, nemažai farmacijos kompanijų netgi veikliąsias medžiagas jau seniai gamina Indijoje, o Europoje ar JAV “surenkamas” tik galutinis vaistas. “Ir, patikėkite, Indijos nevengia ne tik generinių, bet lygiai taip pat – ir brangiųjų etinių vaistų gamintojai”, – tikina SAM atstovas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas vaistininkas Edmundas Kaduševičius vienoje medikams skirtų konferencijų yra pabrėžęs, kad Lietuvoje per daug spekuliuojama etinių bei generinių preparatų tema ir labiau remiamasi emocijomis, o ne medicininių tyrimų duomenimis. Jis citavo Lietuvos farmacijos specialistų apklausą: net 67 proc. vaistininkų mano, kad etiniai vaistai yra geresni nei generiniai.

Iš tiesų, kaip aiškina docentas, etiniai preparatai yra sukurti pagal naują, patentuotą formulę, jiems sukurti skiriama labai daug investicijų, atliekami labai išsamūs klinikiniai tyrimai. Dėl to tokį vaistą sukūrusiai kompanijai suteikiamos išskirtinės teisės patento galiojimo laikotarpiu (JAV jis – 5 metai, ES – 10 metų) vienintelei pardavinėti šį preparatą. Ir tik pasibaigus patento galiojimo laikui konkurentai gali pradėti kurti generinius vaistus – tokius, kurių veikliųjų medžiagų kiekybinė ir kokybinė sudėtis bei farmacinė forma yra tokia pati, kaip ir originalaus preparato, o vaisto biologinis ekvivalentiškumas įrodytas tyrimais.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...