2013 Kovo 21

Gėdos diena

veidas.lt


Šių metų knygų mugėje viešėjo prieš daugiau nei 60 metų į JAV emigravęs rašytojas Algis Rukšėnas ir pristatė savo knygą „Gėdos diena“ apie lietuvių jūreivio Simo Kudirkos bandymą 1970-aisiais gauti politinį prieglobstį už Atlanto. Dabar šią knygą jau galima rasti Lietuvos knygynuose, o mes siūlome ištrauką.

Jis buvo lietuvis įgulos narys Simonas Kudirka, nenoromis tapęs Sovietų Sąjungos valdžios, kuri valdė jo gimtąją žemę, pavaldiniu. Savo apranga ir išvaizda nedaug skyrėsi nuo kitų jūreivių laive, buvo toks pats kaip dauguma Baltijos tautų žmonių Klaipėdos laivyne. Simas buvo paprastas žmogus, jo biografija panaši į daugelio bendraamžių lietuvių, latvių ir estų.
Roberto Briezės kilmė buvo panaši į Kudirkos, bet Briezė šiuo metu buvo svečias sovietų laive, o Kudirka jautėsi esąs kalinys. Šis paradoksas atspindėjo ne tik jų dalią, bet ir liūdnai susiklosčiusius šalių likimus, kurie tais neramiais laikais, kai sovietai įsiveržė į Baltijos valstybes, lėmė skirtingus žmonių likimus.
Pagaliau dabar atrodė, jog likimas pasiruošęs nusišypsoti Kudirkai, kurį draugai ir plaukiojimo bičiuliai vadino Simu.
Keturiasdešimt vienerių, labai jaunai atrodantis vyras teoriškai buvo sovietų ideologijos avangardo atstovas. Jis buvo kančiose mirusios senosios tvarkos liudininkas ir stebėjo, kaip sovietai kūrė naująją. Simas brendo maitinamas griežtomis komunistinėmis pasaulio interpretacijomis ir buvo tikimasi, kad griežtų bausmių grėsmės akivaizdoje atsispirs ir nugalės pasaulio prieštaravimus. Bet jo siela susijusi buvo su kitais dalykais, su ta senąja tvarka, kurios sunaikinimą matė savo tėvynėje.
Kudirka jautėsi sužlugdytas.
Žiūrėdamas į pilkai nudažytus plieninius „Vigilant“ denius liūdnai galvojo apie savo likimą ir žinojo, kad palietęs juos galėtų jį pakeisti – stebuklingai pakeisti. Visa, ką jis turi padaryti, tik peršokti nuo vieno denio į kitą – 4,5–5 m šuolis virš šalto vandens. Šuolis būtų sunkus, bet įmanomas. O pats veiksmas būtų pats drąsiausias jo gyvenime.
Simonas Kudirka buvo labai gerai parengtas jūreivis. Jis baigė radiotechnikos mokslus, mokėjo keturias kalbas, jo profesija pagal sovietinius standartus buvo gerai apmokama, jis turėjo retą privilegiją išvykti už Sovietų Sąjungos ribų. Bet to nepakako jo laisvės troškuliui numalšinti. Politiniai veikėjai tai žinojo ir pastaraisiais metais palengva, bet sąmoningai jį menkino. Kudirka tai aiškiai suprato, jis buvo stiprus, jausmingas žmogus, galintis apnuoginti savo sielą tada, kai patylėti būtų išmintingiau.
Jis susidūrė su dilema ir nusprendė išspręsti ją savaip. Vyras stebėjo ir nekantriai laukė amerikiečių ženklo, laukė vienintelės savo galimybės pabėgti.
Norint suprasti, kas vedė jį, be tiesioginių, slaptų minčių, reikia peržiūrėti daugiau nei trisdešimt Kudirkos gyvenimo metų. Metai pilni spragų, kurios suteikia paslaptingumo tai dienai, bet jie artimai susiję su represijų, siaubo, nusivylimo ir Baltijos valstybėse plačiai paplitusios nevilties istorija.
Kai 1940 m. birželio 15 d. sovietų armija įžengė į jo šalį, Simonui Kudirkai buvo vienuolika, jis gyveno Lietuvos centre, Griškabūdyje. Jo tėvai ir jų draugai buvo sutrikę, abejojantys. Buvusi suvereni, neutrali šalis, turėjusi draugiškus ryšius su savo kaimynais, staiga tapo pavergta šalimi. Teroras prasismelkė iki pat šalies socialinio, politinio, ekonominio ir religinio gyvenimo šerdies ir vyko pačiomis žiauriausiomis formomis dar trylika metų, iki pat Josifo Stalino mirties.
Jauną ir lengvai pasiduodantį įspūdžiams Simoną Kudirką pribloškė bauginantys gyvenimo pokyčiai. Savo uždarame teismo posėdyje jis pareikš: „Aš užaugau labai neturtingoje šeimoje ir žinojau, kas yra socialinė neteisybė. Kai 1940 metais Raudonoji armija okupavo Lietuvą, socialinė neteisybė dar labiau išaugo, nes prie jos prisidėjo nacionalinė neteisybė.“ (…)
Pereinamuoju laikotarpiu Simonui Kudirkai suėjo penkiolika, per tuos metus jis, be abejonės, subrendo, jo vaikystė baigėsi dviejų panašių svetimųjų priespaudų akivaizdoje, jaunuolis puikiai suvokė brutalią ir klastingą realybę, kuri aiškiai nesiderino su katalikišku auklėjimu. Teismo proceso metu apie tą laikmetį pasakojo: „… sklido gandai, kad sovietų sistema pasikeitė, bet jei ji pasikeitė, tai tik į bloga… Vėl matėme nekaltų žmonių deportacijas į Sibirą, vėl matėme masines žudynes.“ (…)
1948 metais Kudirka baigė gimnaziją, tada mokiniai pagal talentą, gebėjimą mokytis, o svarbiausia pagal drausmę, buvo atrenkami papildomam mokymui. Kudirka, matyt, pasirodė gana gerai ir buvo atrinktas tęsti mokslus, bet tik technikos mokykloje, o ne universitete, greičiausiai dėl to, kad nebuvo komjaunuolis. (…)
Kudirka nusprendė tapti jūreiviu, per teismo procesą paaiškino kodėl: „Mano senelis buvo jūrininkas, todėl ir mane traukė tolimos šalys. Norėjau pamatyti pasaulį, be to, tikėjausi, kad jūroje pamiršiu savo tautos tragediją. Norėjau pabėgti nuo tos keistos scenos. Nebuvo tokios savaitės, kad įvairių Lietuvos miestų turgaus aikštėse nebūtų suguldyti suniokoti lietuvių [partizanų] kūnai. Norėjau pabėgti nuo bado, kuris viešpatavo kolchozuose [kolūkiuose], ir nuo visiško beteisiškumo.“
Jaunuoliams iš Pabaltijo buvo leidžiama mokytis jūreivystės, nes ypač trūko vyrų, daugiausia dėl represijų ir dėl to, jog daug sveikų vyrų buvo partizanai miškuose. Tačiau ne rusais buvo akivaizdžiai nepasitikima. Iš esmės keliai į paaukštinimą atsiverdavo tik per komunistų partiją, bet jūrininkai sudarė savotišką išimtį. Režimas manė, jog tikslinga nedaryti kliūčių tokioje profesijoje, kuri savaime buvo reikalaujanti daug pastangų, atskirta ir nuobodi.
Kiekvienam jaunam vyrui buvo patraukli paskata tapti jūrininku. Įvairūs paskyrimai atnešdavo nuo 800 iki 1000 rublių per mėnesį. Baltijos jūreiviams profesija buvo ypač viliojanti – masino galimybė palikti Rusijos okupuotų šalių krantus, galimybė pabėgti, kurią bėgant metams ne vienas išbandė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...