2010 Kovo 23

Svaigulys

Galvytėje sukasi planetos

veidas.lt

Prisimenate, kaip vaikystėje sukdavotės ratu, kol pasaulis pradėdavo skrieti aplinkui? Gal net nugriūdavote ant žolės, besisukantiems debesims susiliejus į vientisą juostą? Taip atsitikdavo todėl, kad greitas sukimasis ratu sutrikdydavo jūsų pusiausvyros aparatą.

Pusiausvyros (arba vestibuliarinis) aparatas yra labai mažas ir slepiasi vidinėje ausyje. Tas aparačiukas jautriai reaguoja į Žemės trauką ir užtikrina mūsų kūno stabilumą erdvėje. Dar jis palaiko ryšį su kitomis kūno dalimis, pvz., akimis, sąnariais, raumenimis, o visus šiuos sudėtingus procesus kontroliuoja nervų sistema. Pažeidimas bet kurioje grandyje, atsakingoje už kūno stabilumą, gali sukelti pusiausvyros bėdų.

Jei žmogus pakeičia savo įprastinę kūno padėtį arba supasi, vestibuliarinis aparatas padeda kūnui išlaikyti pusiausvyrą. Bet jeigu pusiausvyros aparato veikla sutrinka, gali pasireikšti supimo sindromas. Vaikai, turintys šį sindromą, negali važiuoti jokia transporto priemone – jiems svaigsta galva, pykina. Kai kuriems supimo sindromas nėra labai išreikštas ir atgyja tik keliaujant tam tikromis transporto priemonėmis, pvz., plaukiant laivu. Arba tik atsisėdus nugara į kelią.

Svaigimas – kas tai?

Pusiausvyros sutrikimas gali pasireikšti ne tik važiuojant ar skrendant. Kartais savaime, be jokios matomos išorinės priežasties, atsiranda silpnumas kojose (lyg linguotų žemė) arba pojūtis, kad pasaulis sukasi aplinkui. Tai vadinama svaigimu.

Vyresnis vaikas jau gali pasakyti, kad jam svaigsta galva, arba įvardija šį pojūtį “silpna”, “sukasi kambarys” ar “tuoj nualpsiu”. O ką daryti mažyliui, kuris dar nemoka kalbėti arba turi nedidelę žodžių atsargą? Apie jo pusiausvyros sutrikimą galime spręsti tik iš pasikeitusios išvaizdos ar elgesio. Pvz., ėmus svaigti galvai vaikas gali išblykšti, pradėti verkti, griebtis už galvytės. Jo eisena gali tapti nestabili, jis gali pradėti svirduliuoti, griuvinėti ar vemti. Kartais svaigimą lydi gausus prakaitavimas, drebulys ar net sąmonės praradimas.

Svaigimo priežasčių yra daugybė. Vaikas svaigimu kartais pavadina silpnumą, kuris pasireiškia dėl alkio, nuovargio, streso, deguonies trūkumo tvankioje patalpoje, nerimo ar kitų psichologinių priežasčių. Jei svaigimas trumpalaikis ir praeina pašalinus priežastį – jis nepavojingas.

Ieškome ligos

Jei galvos svaigimas kartojasi, reikėtų kreiptis į gydytoją ir ieškoti priežasties. Svaigimas gali būti daugelio ligų simptomas: mažakraujystės, lėtinių organizmo infekcijų (tuberkuliozės), endokrininės sistemos ligų (cukrinio diabeto), neurologinių ligų, net smegenų auglių. Kartais galvos svaigimu pasireiškia ir tam tikros rūšies epilepsija. Laikinai vestibuliarinio aparato funkcija gali būti sutrikdyta dėl galvos ar kaklo traumos, ilgalaikio tam tikrų antibiotikų vartojimo.

Visus šias negandas padeda diagnozuoti vaiko bei jo tėvų nusiskundimai, apžiūra ir tyrimai: kraujo, šlapimo, galvos smegenų kompiuterinė tomografija, elektroencefalograma ir kt.

Ausyčių bėdos

Kadangi pusiausvyros aparatas “gyvena” vidinėje ausyje, ausų infekcijos jam gali būti pavojingos. Vidinės ausies virusinė infekcija (labirintitas) sukelia svaigimą ir sutrikdo kūno pusiausvyros mechanizmus. Vaikams svaigimo priežastis gali būti ir įgimtos vidinės ausies anomalijos. Šias problemas diagnozuoja ausų, nosies ir gerklės ligų specialistai.

Kartais priešmokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikams diagnozuojama Menjero liga, kuri pasireiškia klausos sutrikimu, ūžimu ausyje ir svaigimo priepuoliais. Šios ligos priežastis nežinoma.

Kitos priežastys

Migrena – gana dažna vaikų galvos svaigimo priežastis. Svaigimas gali lydėti migreną su galvos skausmais, bet gali būti ir kaip vienintelis migrenos simptomas, netgi nesant galvos skausmų. Kartais galvos svaigimas sergant migrena pasireiškia kartu su veido nutirpimu, regėjimo ir (arba) kalbos sutrikimu, galūnių silpnumu, pykinimu, vėmimu, kartais – pilvo skausmais.

Psichologinės priežastys.
Emocinis stresas, nerimas dėl įtampos namie ar mokykloje gali vaikui sukelti panikos priepuolius, kuriems būdinga gilus ir dažnas kvėpavimas, galvos svaigimas, delnų prakaitavimas, stiprus širdies plakimas, spaudimas krūtinėje. Dauguma vaikų, skųsdamiesi nuolatiniu nestipriu svaigimu, dažnai pamini ir galvos skausmą. Šie simptomai dažnai pranašauja slepiamą stresą, nerimą ar depresiją. Tikslinga psichologo konsultacija.

Akių bėdos.
Regėjimo sutrikimai kartais verčia vaiką laikyti galvą pakreiptą tam tikru kampu ir gali būti lydimi galvos svaigimo. Ypač dažnai taip nutinka, kai vaikas nešioja netinkamus akinius. Esant šiems nusiskundimams reikėtų pasitarti su akių gydytoju.

Gerybinis trumpalaikis svaigimas (vertigo)

Šis sutrikimas pasireiškia 1–5 metų vaikams. Tai trumpas ir vėliau savaime nutrūkstantis galvos svaigimo pojūtis, kuris gali atsirasti pakeitus galvos padėtį ar be jokios išorinės priežasties. Priepuolis prasideda staiga ir baigiasi po kelių minučių. Jei vaikas dar mažas ir nemoka pasakyti, kas jam atsitiko, tėvai pastebi, kad jis staiga išsigąsta, kartais nugriūva, atsigula ant žemės ar pradeda verkti. Retesniais atvejais galimas vėmimas, gausus prakaitavimas, greiti nevalingi akių judesiai. Tokie priepuoliai gali pasireikšti nuo vieno iki kelių kartų per mėnesį, bet daugumą vaikų neištinka daugiau nei penki priepuoliai per gyvenimą. Šio svaigimo priežastis nežinoma. Ieškoma ryšio su patirtomis galvos traumomis, vidinės ausies infekcijomis ar praeinančiais galvos smegenų kraujotakos sutrikimais.

Visi tyrimai ir vaiko raida paprastai būna normalūs.

Trumpalaikė praeinanti kūdikių kreivakaklystė

Esant šiai būklei (moksliškai vadinamai tortikoliu), kūdikis staiga pradeda sukti galvą į vieną pusę, gali net stipriai išsilenkti visu kūnu ir vemti. Sukimas gali trumpam praeiti, bet netrukus vėl pasikartoja. Tai trunka nuo kelių valandų iki 2–3 dienų ir pasireiškia vaikams iki metukų. Nors būklė tikrai atrodo rimta, ji praeina savaime ir mažylis toliau vystosi kuo puikiausiai.

Trumpalaikė kūdikių kreivakaklystė skiriasi nuo tikrosios įgimtos kreivakaklystės, kurios priežastis – netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje, sukelianti vienos pusės kaklo raumenų sukietėjimą. Dėl to kūdikio galvytė būna nuolat pasukta į vieną pusę.

X Sandiferio sindromas. Kartais kūdikis ištempia kaklą ir atlieka staigius galvos sukiojimo į šonus judesius – tai gali būti dėl mažylio skrandžio turinio grįžimo į stemplę (refliukso). Neatmetama galimybė, kad refliuksas gali sukelti ir jau minėtą praeinančią kūdikių kreivakaklystę. Padėtį pataisys gastroenterologas.

Gydome sportu!

Jei svaigimas tik epizodinis, o ligos nėra, gydymas nereikalingas. Dažnai jis praeina vaikui pavalgius, pailsėjus ar pakvėpavus grynu oru.

Jei svaigimas kartojasi, būtina pasitarti su gydytoju. Atlikus reikiamus tyrimus diagnozuojama pagrindinė liga, kuri ir gydoma. Virusinė infekcija gydoma simptominėmis priemonėmis (skysčiai, nuskausminamieji, karščiavimą mažinantys vaistai). Epilepsija, patvirtinus diagnozę, gydoma specialiais ptraukulius malšinančiais vaistais, migrena – vaistais nuo migrenos.

Jei vaiką kankina supimo sindromas, jo vestibuliarinį aparatą reikia stiprinti sportu. Rekomenduojama aerobika, bėgti, žaisti su kamuoliu, šokinėti į vandenį, važinėtis rogutėmis, leistis nuo kalnų slidėmis, važiuoti dviračiu. Vėliau galima pereiti prie supimosi procedūrų – suptis sūpuoklėmis, karusele, supamuoju krėslu. Tai treniruoja pusiausvyros aparatą. Svarbus ir psichologinis nusiteikimas – reikia stengtis negalvoti apie savo pojūčius ir nebijoti, kad pasidarys bloga.

Gydytojo pagalbos reikia skubiai, jei:

  • dėl svaigimo vaikas negali paeiti daugiau kaip dvi minutes;
  • svaigimas pereina į traukulius (galūnių trūkčiojimai, nevalingas pasišlapinimas);
  • vaikas praranda sąmonę;
  • kvėpavimas sulėtėja ir tampa nereguliarus.
Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...