2012 Gegužės 09

Galimybių sportuoti turėsime daugiau

veidas.lt


Šalies sporto vizija – orientuotis į bendrą fizinio aktyvumo skatinimą. Tai gali sumažinti dėmesį profesionaliam sportui, tačiau didins visuomenės sveikatingumą.

Sportas – konservatyvi sritis, pokyčiai joje vyksta lėtai. Kaip ir prieš dešimtmetį, Lietuvos sporto flagmanu išlieka krepšinis, saugiu atstumu lenkiantis futbolą. Lietuvoje šių dviejų sporto šakų populiarumo santykis ir ateityje išliks priešingas daugeliui Vakarų Europos šalių, nes jaunoji karta pokyčių nežada. 2010 m. duomenimis, Lietuvos sporto mokyklose žaisti krepšinį mokosi 9,4 tūkst., futbolą – 6,4 tūkst. moksleivių. Už jų arčiausiai rikiuojasi plaukimas, lengvoji atletika ir rankinis.
Matant jau tradicija tapusį kasmetį jaunųjų Lietuvos krepšininkų triumfą (2008–2011 m. rinktinė tapo Europos jaunių ir jaunučių čempionais, pasaulio jaunimo čempionais), neabejojama, kad ateityje jie nesumenkins Lietuvos krepšinio prestižo, galbūt netgi dar jį kilstelės.
Jaunųjų čempionų Lietuva turi ir tokiose sporto šakose, kaip boksas ar irklavimas, tačiau jų galimybės patekti į populiariųjų kategoriją – menkos. Sporto šakos populiarumas susijęs ne tik su pergalėmis, bet ir su jos patrauklumu bei finansavimu. Dėl to daugiau šansų, kad proveržio sulauks tradiciškai gausiai privačių rėmėjų mėgstamas tenisas. Šio proceso užuomazgos jaučiamos jau keleri metai.
Į ką jos išvirs, daug priklausys nuo to, kaip klostysis pajėgiausio Lietuvos tenisininko Ričardo Berankio karjera. Šiuo metu pasaulio tenisininkų reitinge (ATP) jis yra nukritęs į 174 vietą, nors dar prieš pusmetį buvo 95-oje ir tapo pirmuoju Lietuvos tenisininku, patekusiu į šio reitingo pirmąjį šimtuką. Tačiau Ričardui dar tik 21 metai, tad jis turi visas galimybes ne tik sugrįžti į buvusias pozicijas, bet ir stipriai jas pagerinti.

Olimpiečių nepritrūks

Nors profesionalaus sporto pasaulyje puse lūpų kalbėta apie tai, kad po šiemet vyksiančios Londono olimpiados gali tiesiog nebelikti potencialių čempionų, nuotaikos pamažu gerėja. „Iki šio pavasario jaučiau šiokį tokį nuosmukį, bet dabar, kai prasidėjo atrankos į olimpiadą, matau, kad turim neblogų jaunų imtynininkų, boksininkų. Jiems tai bus pirmoji olimpiada, ir yra vilčių, kad jie pasirodys pakankamai gerai. Jei ne šiemet, tai po ketverių metų Rio de Žaneire. Sportininkų tikrai turim ir turėsim. Aišku, jų nebus tiek daug kaip kitose šalyse, tačiau dėl to tik dar labiau reikia stengtis juos išlaikyti“, – padėtį komentuoja olimpinių sidabro ir bronzos medalių laimėtojas penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis.
Prieš dvejus metus iš profesionalaus sporto pasitraukusiam, šiuo metu treneriu dirbančiam olimpiečiui didesnį nerimą kelia ne žmogiškieji, o materialieji Lietuvos sporto ištekliai. „Infrastruktūros pokyčiai vyksta, bet norėtųsi, kad jie būtų greitesni. Vilniuje sporto bazių padėtis vis dar apgailėtina. Štai Lazdynų baseino, vienintelio, kuriame galima rengtis 50 metrų plaukimo tarptautinėms varžyboms, būklė tokia, kad jei ne šiandien, tai poryt gali tekti jį uždaryti. Visi tai žino, bet nėra lėšų baseinui sutvarkyti“, – pavyzdį pateikia A.Zadneprovskis.
Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis į ateitį taip pat žvelgia ramiai ir siūlo nedramatizuoti fakto, kad karjerą pamažu baigia „auksiniai“ šalies sportininkai, tokie kaip dukart olimpinis čempionas disko metikas Virgilijus Alekna. Pasak direktoriaus, auga derama jų pamaina. „Alekną prilyginčiau Saboniui – neaišku, kada antrą kartą toks talentas užaugs. Tačiau juk visą laiką jam sportuojant buvo dirbama su pamaina. Kartų kaita Lietuvos sporte vyksta, kai kuriose šakose ji jau įvykusi. Olimpinėse žaidynėse Lietuva laimi vidutiniškai po du tris medalius. Ši tendencija turėtų išlikti“, – prognozuoja L.Tubelis.

Ateities sportas – visiems

Sporto ateitis priklauso ne tik nuo sportininkų darbo ir talento, bet ir nuo sporto politikos. Pagrindinė už pastarąją sritį atsakinga valstybės institucija – Kūno kultūros ir sporto departamentas nurodo tokias pagrindines artimiausių metų savo veiklos kryptis: visuomenės fizinio aktyvumo skatinimas, sporto infrastruktūros plėtra, jaunų talentingų sportininkų atrankos ir rengimo sistemų tobulinimas, kova su dopingu.
Bene svarbiausia – pati pirmoji. Tiek dar šiuo metu derinamas 2013–2015 m. tarpinstitucinio plano projektas, tiek pernai po ketverius metus trukusių derybų galiausiai priimta valstybinė sporto plėtros strategija siekia užtikrinti, kad sportas taptų aktualus didžiajai daliai šalies gyventojų, ne tik profesionaliems sportininkams. Pavyzdžiui, sporto plėtros strategijoje užsibrėžtas tikslas, kad 2020 m. Lietuvoje sportuotų ir mankštintųsi trys iš keturių šalies gyventojų (2006 m. duomenimis, tokių buvo kas antras). Tikimasi, kad sportas padės išspręsti kitas valstybės problemos: daugiau sportuojantieji gyvens ilgiau, dirbs produktyviau, bus sveikesni, o sportu užsiimantys nepilnamečiai bus mažiau linkę į nusikalstamumą.
„Lietuvoje sportas asocijuojasi su prakaitu ir medaliais, tačiau profesionaliu sportu užsiima tik apie 1 proc. šalies gyventojų. Žinoma, talentingiausiems sportininkams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos, tačiau sportinis meistriškumas neturėtų būti sureikšmintas. Tie 99 proc. gyventojų taip pat gali sportuoti, tik jų atžvilgiu reikėtų kalbėti apie sveikatinimą, investiciją į kūno kultūrą. Šioje srityje visuomenei trūksta žinių. Mes suprantame, kaip dirba kompiuteris, žinome, ką daryti, kad neperkaistų motininė plokštė, tačiau nemokame sveikai maitintis ar susidaryti fizinio aktyvumo programos. O juk visi sutinka, kad sveikata yra didžiausia vertybė, kurios už pinigus nenusipirksi“, – stebisi Lietuvoje pernai vykusio Europos krepšinio čempionato organizacinio komiteto vykdomasis direktorius, šiuo metu ministro pirmininko patarėjas sporto reikalams Mindaugas Špokas.
Jis neabejoja, kad numatytos valstybės investicijos į sportą visiems atsipirks su kaupu. „Apskaičiuota, kad vienas litas, skirtas žmonių sveikatinimui, sugrįžta keturiais“, – sako anksčiau pats buvęs profesionalus plaukikas, Atlantos olimpinėse žaidynėse dalyvavęs M.Špokas.
Norint, kad žmonės pradėtų aktyviau sportuoti, visų pirma reikia sudaryti tam patrauklias sąlygas. Infrastruktūros klausimas čia pats aktualiausias. Kūno kultūros ir sporto departamento planuose yra siekis su Europos Sąjungos fondų parama pagaliau užbaigti nacionalinį stadioną, o miestų savivaldybėse pastatyti ar pagal tarptautinius standartus rekonstruoti sporto ir sveikatingumo centrus. Kol kas šie planai nedetalizuojami, tačiau žinant, kad atnaujinti infrastruktūrą ne tik numatyta oficialiuose dokumentuose, bet ir aktyviai raginama sportininkų bendruomenės, galima tikėtis, jog reikalai pajudės. Kaip sparčiai procesas vyks ir kiek tai padės dažniau sportuoti 99 proc. neprofesionalų – kitas klausimas.

„Infrastruktūros pokyčiai vyksta, bet norėtųsi, kad jie būtų greitesni. Vilniuje sporto bazių padėtis vis dar apgailėtina“, – teigia penkiakovininkas A.Zadneprovskis.

Perspektyviausi Lietuvos sportininkai

Sportininkas    Sporto šaka    Amžius    Laimėjimai
Jonas Valančiūnas    Krepšinis    20 m.    Europos jaunučių ir jaunių čempionas, pasaulio jaunimo čempionas, tris kartus naudingiausias čempionatų žaidėjas
Ričardas Kuncaitis    Boksas    18 m.    Europos jaunimo čempionas
Milda Valčiukaitė    Irklavimas    17 m.    Pasaulio ir Europos jaunių čempionė
Ieva Adomavičiūtė    Irklavimas    16 m.    Pasaulio ir Europos jaunių čempionė
Modesta J.Morauskaitė    Lengvoji atletika    16 m.    Europos jaunimo olimpinio festivalio čempionė
Danas Rapšys    Plaukimas    16 m.    Europos jaunimo olimpinio festivalio vicečempionas
Artūras Bartaševičius    Šiuolaikinė penkiakovė    18 m.    Europos jaunių vicečempionas
Mantas Knystautas    Graikų-romėnų imtynės    18 m.    Europos jaunių vicečempionas
Ričardas Berankis    Tenisas 21 m.    Pirmasis Lietuvos tenisininkas, patekęs į ATP reitingo pirmąjį šimtuką
Šaltinis: Lietuvos olimpinio sporto centro ir „Veido“ pašnekovų informacija

Lietuvos sporto ateities prognozės
1. Jaunoji krepšininkų karta užtikrins aukštas šalies pozicijas tarptautinėje arenoje.
2. Iš sporto šakų sparčiausiai populiarės tenisas, graikų-romėnų imtynės, karatė, regbis, dziudo.
3. Rusijos sporto pasaulis toliau žvalgysis talentų Lietuvoje, Lietuva į pilietybės keitimo žaidimus, norint sustiprinti nacionalines rinktines, nesivels.
4. Dalis dabar žymių sportininkų baigę karjerą pereis į valstybės valdymo struktūras ir užsiims sporto klausimais politiniu lygmeniu.
5. Didės sporto klubų paklausa, plėsis jų pasiūla.
6. Sporto finansavimo srityje didės privačių rėmėjų skiriamų lėšų dalis.
7. Rajonuose pamažu daugės naujų sporto bazių, bus renovuojamos esamos.
8. Iš sporto Lietuvoje išgyvens tik patys geriausi sportininkai – kiti turės rinktis tarp finansiškai rizikingos sportininko karjeros ir kito darbo. Taip bus prarandami potencialūs talentai.
9. Valstybės paramos sulauks mažesnis skaičius sporto šakų, bet parama didės.
10. Bus sugriežtinta dopingo kontrolė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...