2010 Birželio 25

Futbolas

Futbolo euforija apėmė ir Lietuvą

veidas.lt

"Veido" archyvas

Lietuvoje futbolo čempionatas vakarais į barus pritraukia ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių

Šis pasaulio futbolo čempionatas atskleidė, kad Lietuvoje šis sportas pastaraisiais metais gerokai išpopuliarėjo – prasidėjus futbolininkų kovoms, lietuviai ėmė pirkti įvairių šalių rinktinių atributiką, buriasi stebėti rungtynių į barus, o prie televizorių prilimpa net darbo metu.

“Jei nežiūrėtume pasaulio futbolo čempionato  rungtynių, tikriausiai neturėtume apie ką su aplinkiniais kalbėtis”, – vertindamas šiuo metu lietuvius užvaldžiusią futbolo aistrą konstatuoja futbolo atributika prekiaujančios elektroninės parduotuvės superfanas.lt direktorius Arūnas Puščius.

Iš tiesų pasaulio futbolo čempionato pradžią lietuviai sutiko entuziastingai. Žiūrovų auditoriją tiriančios bendrovės “Sip Gallup Media/TNS” praėjusios savaitės duomenimis, vidutiniškai vienas pasaulio futbolo čempionato rungtynes bent vieną minutę žiūrėjo 13,3 proc., arba 429 tūkst., Lietuvos gyventojų.

Tiesa, labiausiai stebina ne šis skaičius, o žinia, kad bent jau kol kas prie televizorių šios futbolo pirmenybės sutraukia daugiau žiūrovų nei rugsėjį vykęs Europos krepšinio čempionatas. “Sip Gallup Media/TNS” duomenimis, Europos krepšinio čempionato Lenkijoje vidutinė vienų rungtynių pasiekta auditorija buvo 9,6 proc., arba 312 tūkst., Lietuvos gyventojų.

Iškalbingas ir dar vienas skaičius – reitingas, kuris parodo vidutinį žiūrovų skaičių kiekvieną rungtynių minutę. Pasaulio futbolo čempionato vidutinis rungtynių reitingas – 4,5 proc., Europos krepšinio čempionato – 4 proc. Krepšinio čempionato reitingas mažesnis, nes lietuviams praradus teisę jame kovoti dėl medalių susidomėjimas kitomis čempionato rungtynėmis gerokai sumažėjo, vadinasi, krito ir vidutinis žiūrovų skaičius. Štai iki praėjusios savaitės trečiadienio populiariausią futbolo mačą bent vieną minutę žiūrėjo 22 proc. žiūrovų, o krepšinio rungtynes, kuriose žaidė lietuviai, – 27–29 proc.

“Sip Gallup Media/TNS” projektų vadovė Lina Petraitienė pabrėžė, kad šie duomenys galutinių išvadų daryti dar neleidžia, nes atspindi tik vienuolika futbolo rungtynių ir 26 kovas krepšinio aikštelėje.

“Vis dėlto, mano nuomone, lietuviai krepšinį ir futbolą žiūri skirtingai: Europos krepšinio čempionate pirmiausia sergama už Lietuvos komandą, o susidomėjimas rungtynėmis, kuriose lietuviai nežaidžia, būna menkas. Jeigu kalbėsime apie futbolą, šių rungtynių populiarumas priklauso nuo žaidžiančių rinktinių pajėgumo, o žiūrėjimo motyvas – pats futbolas ir žaidimo grožis”, – mano L.Petraitienė.

Tokiai nuomonei pritaria ir A.Puščius: “Lietuvos futbolo lygos susitikimų kasdien nežiūrėčiau, bet aukšto lygio futbolą, kurį žaidžia visi geriausi žaidėjai, stebėti tikrai įdomu. Gero lygio futbolas lietuvių sirgaliui beveik lygus krepšiniui – mūsų internete darytos apklausos parodė, kad žmonės labiau laukė pasaulio futbolo čempionato nei LKL finalo”.

Kita vertus, televizijos auditorijos duomenys neparodo tikrosios padėties. L.Petraitienė pabrėžė, kad šie duomenys atspindi tik futbolo žiūrėjimo namie rezultatus. “Sporto rungtynės – toks renginys, kuris dažnai žiūrimas ne namie. Tačiau žiūrėjimas baruose ar kitose vietose televizijos metrų metodu, kuriuo atliekamas šis tyrimas, nėra fiksuojamas”, – paaiškina L.Petraitienė.

Baruose futbolą lietuviai stebi ramiai

Barai, klubai, kavinės neabejotinai sutraukia didelę sporto rungtynių žiūrovų dalį. Bet visų apklaustų barų atstovai sutartinai tvirtino, kad pasižiūrėti futbolo kovų susirenka gerokai mažiau žiūrovų nei svarbių krepšinio rungtynių.

Nepaisant to, pasaulio futbolo čempionatui rengėsi dauguma barų ir kavinių. Štai baras “Brodvėjus” pasipuošė vėliavėlėmis, pasirūpino, kad lankytojai matytų čempionato tvarkaraštį, prieš kiekvienas rungtynes kviečia dalyvauti totalizatoriuje. O kavinė “Post Scriptum” apie tai, kad čia galima stebėti čempionato transliacijas, informuoja lauke pakabindama stilizuotus krepšinio kamuolius.

“Net tos vietos, kurios anksčiau niekada netransliuodavo jokių varžybų, šiemet pasaulio futbolo čempionatą rodo – savininkai net iš namų televizorius atnešė”, – tvirtino “Universiteto PUB”, taip pat rodančio čempionato rungtynių transliacijas, vadybininkas Liudas Pranskevičius.

Baro “Brodvėjus” bendrasavininkis Artūras Želnys pasakojo, kad savaitgaliais futbolo transliacijų susirenka pažiūrėti keliasdešimt sporto aistruolių.

Beveik visos sėdimos vietos savaitgalio vakarais per futbolo rungtynes būna užimtos ir sporto baruose “Route66″ bei “Grand Pub”. Vis dėlto, L.Pranskevičiaus tvirtinimu, “Universiteto PUB” bare net 90 proc. futbolo čempionato žiūrovų sudaro užsieniečiai.

Ankstesnių metų futbolo čempionatų transliavimo patirtis barų atstovams leidžia prognozuoti, kad pasižiūrėti pusfinalių ir finalo rungtynių į barus lietuviai rinksis gausiau. “Dabar žmonės žiūri varžybas namie, bet kai prasidės pusfinaliai, patrauks į barus”, – įsitikinęs “Route66″ atstovas Miroslavas Radiulis.

Kuo skiriasi krepšinio ir futbolo sirgaliai? Miroslavo pastebėjimu, futbolą lietuviai žiūri ramiau, o per krepšinį rėkauja, linksminasi ir patiria kur kas daugiau emocijų. Juk nieko nuostabaus – krepšinio čempionatuose dažniausiai sirgaliai palaiko Lietuvos rinktinę.

Labiausiai palaiko brazilus

Dabar į rungtynes, transliuojamas baruose, vos vienas kitas sporto aistruolis atsineša kitų valstybių futbolo rinktinių atributikos. M.Radiulis tvirtino, kad į paprastas rungtynes nešini atributika ateina tik užsieniečiai.

A.Želnys prognozuoja, kad įvairių šalių rinktinių marškinėlius, vėliavėles ir kitą atributiką lietuviai išsitrauks artėjant finalui. “Prieš ketverius metus vykusio pasaulio futbolo čempionato finalą, kuriame žaidė Italija ir Prancūzija, stebėjau “Brodvėjaus” klube. Tada lietuviai tikrai susirinko pasipuošę tų šalių, kurias palaikė, atributika. Tikiuosi, ir šiemet taip bus”, – vylėsi “Brodvėjaus” bendrasavininkis.

Kad A.Želnio prognozės gali išsipildyti, liudija futbolo atributika prekiaujančių bendrovių duomenys. Sporto atributiką gaminanti bendrovė “Ivega ir Ko” šiemet pirmą kartą pasaulio futbolo čempionato atributiką pardavinėja visose trijose Baltijos šalyse. “Ivegos ir Ko” gen. direktorius Vytautas Auželis tvirtino, kad lietuvių susidomėjimas pasaulio futbolo čempionato atributika didelis: bendrovė Lietuvoje pardavė per 2 tūkst. gaminių, Estijoje per tūkstantį, Latvijoje – apie 500. Marškinėliai, kepurės kainuoja apie 30–35 Lt.

Iš parduotų prekių aiškėja ir visų Baltijos šalių gyventojų simpatijos pasaulio futbolo čempionate dalyvaujančioms rinktinėms. “Estai daugiausiai palaiko olandus, po jų eina brazilai ir italai. Lietuvoje gerokai išsiskiria susidomėjimas brazilų rinktinės atributika, taip pat nemažai nuperka olandų, italų, anglų, vokiečių rinktinių atributikos. O latviai labiausiai palaiko brazilus, ispanus ir italus”, – aiškino V.Auželis.

Į PAR išvyko apie dešimt sirgalių

Pastaraisiais metais lietuviai aktyviau vyko stebėti futbolo čempionatų į tą šalį, kurioje jie organizuojami. Tačiau į futbolo šventę, surengtą Pietų Afrikos Respublikoje, išvyko labai nedaug tautiečių. Tokią kelionę organizavusios agentūros “Saitas” rinkodaros direktorius Rimvydas Rukaitis tvirtino, kad per šią agentūrą iškeliavo tik apie dešimt žmonių. Visi jie – žinomi verslininkai.

“Užklausimų dėl kelionės į PAR buvo labai daug, bet nusprendusiųjų vykti mažoka dėl daugelio veiksnių – prastos ekonominės padėties Lietuvoje, didelės kainos. Be to, tokias keliones žmonės užsako likus metams, o likus metams iki čempionato pradžios saugumo lygis PAR buvo mažas”, – pasakojo R.Rukaitis.

Daug ką atbaidė ir kaina – per agentūrą “Saitas” išvyka į PAR kainavo 12 tūkst. Lt ir daugiau. Tačiau negalintieji skirti tokios sumos sugalvojo kitokių išeičių. Praėjusią savaitę į kelionių agentūrą “Saitas” kreipėsi aistruolių, pageidavusių užsisakyti kelionę į Vokietiją tuo metu, kai šios šalies rinktinė žais pasaulio futbolo čempionate. “Iki PAR toli, tad sirgaliai sugalvojo savaitgalį važiuoti į Vokietiją ir su vokiečiais pažiūrėti, kaip žaidžia jų komanda. Atsiranda žmonių, kurie supranta bendros atmosferos reikšmę”, – tvirtino R.Rukaitis.

Kad stiprias futbolo rinktines turinčiose šalyse futbolo čempionatai – didžiulė šventė, patyrė ir V.Auželis. “Mano mama gyvena Vokietijoje. Ji pasakojo, kad kai 2006-aisiais toje šalyje vyko pasaulio futbolo čempionatas, net 70–80 metų pensininkės lėkdavo į kirpyklas pasidaryti šukuosenų, pasistatydavo ant stalo šampano ir žiūrėdavo rungtynes”, – šypsodamasis pasakojo V.Auželis.

"Veido" archyvas

Europoje futbolo čempionato metu tvyro šventinė nuotaika

R.Rukaitis patikina, kad susidomėjimas futbolu Lietuvoje tikrai didėja. “Neseniai pradėjome pardavinėti keliones į įvairius vietinius futbolo čempionatus – Anglijos, Vokietijos, Ispanijos. Tiek bilietus, tiek visos kelionės pasiūlymus žmonės pirko, susidomėjimas didėja. Kai prieš penkerius šešerius metus pasiūlydavai vykti į Londoną futbolo pažiūrėti, žmonės nustebdavo, o dabar savaitgalio pramoga nuskristi į kitą šalį pažiūrėti futbolo rungtynių tikrai populiari”, – mano R.Rukaitis. Į vietinius Europos futbolo čempionatus šiemet agentūra išvežė per šimtą aistruolių.

Vis dėlto, nors susidomėjimas futbolu Lietuvoje didėja, aplenkti krepšinio jam nepavyks. Pavyzdžiui, į Lenkiją, kurioje pernai vyko Europos krepšinio čempionatas, agentūra “Saitas” išvežė per 600 žmonių, o Lietuvos gyventojai lietuvių krepšinio rinktinės atributikos įsigijo tris keturis kartus daugiau nei pasaulio futbolo čempionato.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...